Jos teigimu, padėtis Ukrainoje ir konkrečiai sostinėje Kyjive yra gana sudėtinga – įvairiuose miesto rajonuose elektra yra atjunginėjama.
„Kai kur atjungiama pagal grafiką, kai kur atsitinka avariniai atjungimai. Aš gyvenu centre, netoli geležinkelio stoties, prie manęs yra centrinė Kyjivo mieste elektrinė. Nuo spalio 10-os kelis kartus, matyt, į ją taikėsi ir dronais, ir raketomis, bet pataikė vis aplink, o ne į ją. Ji kol kas pas mus veikia ir, matyt, centre stabilizuoja tą elektrą“, – pasakojo D. Makarova.
Tad, pasak pašnekovės, ji namuose turi elektrą, nors 15 dieną, kai buvo daugiausia rusų paleistų raketų, porą kartų elektra namuose išsijungė, tačiau trumpam.
„Net nespėjau nueiti pasiimti žvakės, elektra vėl atsirado, o štai ketvirtadienį naktį, kažkur apie 1 val. buvo išjungta ir ilgam, nes tuo metu naudojausi internetu. Kai išjungė, viskas dingo, likau be interneto ir reikėjo eiti miegoti“, – prisiminė Ukrainos lietuvių pirmininkė.
Nors įvairūs ekspertai sako, kad antradienį, 15 dieną, vyko intensyviausias Ukrainos apšaudymas, D. Makarova sakė sprogimų negirdėjusi.
„Visgi Kyjivas yra labai didelis, tad fiziškai tiesiog nebuvo įmanoma išgirsti. Parduotuvės dirba, tik kai oro pavojus, pas mus viskas užsidaro – ir kavinės, ir parduotuvės, tai kartais esi priklausomas nuo tokio atjungimo. Kartais eini į parduotuvę, trys-keturios parduotuvės uždarytos, pereini į kitą gatvės pusę, o ten parduotuvė dirba. Taigi, reikia maždaug susireguliuoti, kuriuo metu tau nueiti apsipirkti“, – paaiškino pašnekovė.
Jos teigimu, ukrainiečiai įvairiai vertina incidentą Lenkijoje – vieni sako, kad tai gali būti besiginančių ukrainiečių raketa, kiti svarsto, jog tai – rusų paleista raketa.
„Bet tai vis tiek yra karo pasekmės – Rusijos antpuolio prieš Ukrainą“, – konstatavo D. Makarova.
„Tai, kad NATO neįsijungia į šį karą, iš esmės mes jau esame susitaikę su ta mintimi, kad taip bus, nes jei NATO jungiasi, tai yra karo eskalavimas. Faktiškai tada jau Putinas turės kalbėti ne su Ukraina, o NATO, ko jis greičiausiai ir siekia. Tokios nuomonės yra, bet faktiškai tai nieko nekeičia – mes tikime savo partneriais: ir Europa, ir Amerika“, – sakė bendruomenės pirmininkė.
D. Makarova priminė, kad ukrainiečiai nuo karo pradžios prašo NATO „uždaryti“ šalies dangų – apsaugoti nuo skriejančių raketų, niokojančių miestus ir kaimus.
„Aišku, ateina visokios sistemos, bet jų neužtenka, nes Ukraina yra tikrai didelė šalis ir viskam uždengti tikrai labai daug ginkluotės reikia. Iš beveik 100 paleistų 77 buvo numuštos, tai įsivaizduokite, kaip dirba mūsų priešraketinė gynyba. Kariai tiesiog to asai yra“, – sakė pašnekovė.
Ji pasakojo, kad Kyjive šildymas įjungtas jau kelias savaites.
„Kol kas tai, matyt, nepriklauso nuo elektros, nes šildymas nebuvo atjungtas. Yra karštas vanduo, o elektra kartais atjungiama. Tada žmonės lieka be interneto, be mobilaus ryšio kartais, nes ne visur stovi generatoriai“, – teigė D. Makarova.
Lietuvių bendruomenės pirmininkė sakė, kad ukrainiečiai neplanuoja palikti savo šalies žiemą, tačiau tai, kaip pabrėžė pašnekovė, priklausys nuo aplinkybių.
„Jei nebus elektros, šildymo namuose, tai aišku, kad bus pabėgėlių banga, ypač su mažais vaikais, nes šiluma ir vanduo yra būtinybė, (…) bet kol kas žmonės ir su elektros atjungimu, ir kitomis priemonėmis yra susitaikę išlaukti, pakentėti, nes tai nėra tokios esminės problemos, kurių negalima išspręsti. Žmonės linkę tai iškentėti dėl savo nepriklausomybės, savo laisvės. Per daug yra padėta aukų, dėl to žmonės nenori jokių taikos susitarimų – tik kovoti ir iškovoti tą pergalę“, – akcentavo D. Makarova.
Visą „Žinių radijo“ laidą žiūrėkite čia:
