„Reikia suprasti, kad kalbame apie strateginius sprendimus. Anot Waltzo, Trumpo patarėjo, Bidenas priima taktinius, o Trumpas – strateginius sprendimus. Tai norėčiau sužinoti, koks tas strateginis Trumpo sprendimas. Kitų klausimų neturiu. Neturiu priekaištų ar abejonių – tiesiog noriu, kad Trumpas arba atskleistų savo strateginį sprendimą, arba pripažintų, kad jo nėra. Tai būtų politinės atsakomybės pavyzdys“, – laidoje „ELTA zoom“ kalbėjo V. Portnikovas.
„Keitho Kelloggo (Ukrainai paskirto spec. JAV atstovo – ELTA), kaip ir Donaldo Trumpo, pasiūlymuose, nėra atsakymo į klausimą – koks jų tikrasis svertas Maskvai? Ką jie ketina daryti, jei Rusija aiškiai pasakys, kad jų nedomina JAV sąlygos? Kadangi to nėra, manau, kad Kelloggas ir Trumpas gyvena savo galvose, fantazijų pasaulyje, kurios žlugs dėl Rusijos norų“, – sakė Ukrainos apžvalgininkas.
Jis taip pat kritiškai vertina Trumpo administracijos sprendimą specialiuoju atstovu Ukrainai paskirti K. Kelloggą.
„Reikia suprasti svarbiausią dalyką – kiek realūs K. Kelloggo pasiūlymai (dėl derybų – ELTA)? (...) Idėja paprasta: sodinti prie derybų stalo Ukrainą ir Rusiją. Jei Ukraina atsisakys – ginklų neduosim. O jei Rusija atsisakys – duosim daugiau ginklų Ukrainai. Na, šis argumentas atrodo, švelniai tariant, vaikiškas“, – teigė apžvalgininkas.
„Per 2,5 metų JAV suteikė Ukrainai 60 mlrd. dolerių paramos. Tai daugiau nei bet kuriai šaliai po Antrojo pasaulinio karo. Ir matome, kad tai nepaskatino Rusijos su mumis derėtis. Be to, Rusija toliau kelia ultimatumus. Donaldas Trumpas ir jo komanda nuolat kartoja, kad daugiau pinigų Ukrainai neskirs. Taigi, jei Rusija atsisako derėtis ir nori parodyti savo galią, jie turėtų suteikti Ukrainai daug daugiau nei 60 mlrd. dolerių, kurių jie paprasčiausiai neturi“, – kalbėjo V. Portnikovas.
ELTA primena, kad lapkričio pabaigoje atsargos generolas Keithas Kelloggas, kurį išrinktasis JAV prezidentas D. Trumpas paskyrė savo specialiuoju pasiuntiniu derybose dėl Ukrainos, dar liepos mėnesį stočiai „Amerikos balsas“ buvo išdėstęs savo viziją dėl karo užbaigimo – jis tada rekomendavo, kad JAV pradėtų taikyti oficialią politiką „siekti paliaubų ir suderėto Ukrainos konflikto sprendimo“.
JAV esą ir toliau ginkluotų Ukrainą, kad atgrasytų Rusiją nuo puolimo, tačiau su sąlyga, jog Kyjivas sutinka pradėti taikos derybas su Rusija. Siekdamos įtikinti Rusiją sėsti prie derybų stalo, Jungtinės Valstijos ir kiti NATO partneriai, pasak K. Kelloggo, ilgesniam laikui atidėtų Ukrainos narystę Aljanse mainais į išsamų susitarimą su saugumo garantijomis.
Vadovaujantis numatomu susitarimu, Ukrainos nebūtų prašoma atsisakyti užmojų susigrąžinti visas Rusijos užgrobtas teritorijas, tačiau Kyjivas turėtų sutikti pasitelkti tik diplomatines priemones ir suvokti, kad gali prireikti daug laiko norint susigrąžinti visas žemes. Strategijoje siūloma iš dalies panaikinti sankcijas Rusijai, siekiant paskatinti Kremlių siekti taikos, ir pritaikyti rinkliavas Rusijos energetikos importui, kad būtų galima finansuoti Ukrainos atstatymą.
K. Kelloggas pirmojoje D. Trumpo administracijoje dirbo Nacionalinio saugumo tarybos personalo vadovu ir taip pat ėjo buvusio viceprezidento Mike’o Pence’o patarėjo nacionalinio saugumo klausimais pareigas.