A. Vaitkus nenorėjo kalbėti su Rūta Juknevičiūte, tyrimą atlikusia žurnaliste, bet po tyrimo paviešinimo davė interviu „Dienos temai“.
– Pone Vaitkau, kaip nutiko, kad uosto, kuriam jūs vadovaujate, verslininkai paaukojo jūsų rinkimų kampanijai po maksimalią sumą, t. y. po maždaug 9 tūkst. eurų?
– Ne tiek.
– 8 tūkst 800.
– Taip. Negaliu jums atsakyti – reikia klausti jų, nes, visų pirma, jie tą veiksmą padarė man nežinant ir pervedė pinigus ne man asmeniškai, ne į mano sąskaitą, – jie pervedė į partijos sąskaitą. Į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą.
Lygiai tą patį padariau ir aš pats. Deja, Rūta Juknevičiūtė šito mano argumento negirdėjo. Ir aš šiandien esu studijoje tam, kad būtų išsiaiškinta, kodėl visuomeninis transliuotojas šiandieną kalba apie tai, ko nėra apskritai realiai ir kodėl meluojama visuomenei.
– Pone Vaitkau, ponas Igoris Udovickis, ponas Arūnas Tuma, ponas Vidmantas Dambrauskas, jų žmonos, ponas Leonidas Bergeris – verslininkai, su kuriais jūs bendraujate. Juk tai nėra eiliniai prašalaičiai, su kuriais niekada nesusitikote. Su kai kuriais jūs ir bičiuliaujatės. Ir mes skaitėme, girdėjome apie tai, ir žmonės apie tai kalba. Ar jūs tai paneigsite?
– Kalbu su bet kuria uosto kompanija todėl, kad uostas yra pati geriausia valstybės ir verslo darbo kartu forma Lietuvoje. Ir nebendrauti aš negaliu.
– Tie verslininkai – A. Tuma, V. Dambrauskas, I. Udovickis – jie yra jūsų artimi bendražygiai? Pavyzdžiui, su ponu V. Dambrausku einate į rinkimus.
– Ką reiškia artimi bendražygiai? Mes esame grupė, kuri susiformavo ir nutarė eiti į rinkimus. Jei teisingai atsimenu, tai buvo lapkričio pabaigoje, t. y. visiškai neseniai, ir jūs norite teigti, kad tai yra bičiulystė? Mes neturime jokių bičiuliškų santykių. Mes esame vienminčiai, kurie eina į rinkimus. Aš šiandien vis dėlto noriu užduoti klausimą, kurį uždaviau – kodėl nacionalinis transliuotojas meluoja žmonėms, kurie išlaiko nacionalinį transliuotoją? Čia yra esminis klausimas.
– Kodėl jūs atsisakėte kalbėti su žurnaliste? Ji jums skambino daug kartų, ji rašė jums žinutes, ji laukė jūsų čia, LRT patalpose, studijoje, kad jūs atsakytumėte į klausimus, bet jūs atsisakėte. Sakėte, kad jūs neinate į politiką ir kad klausimai tendencingi.
– Ar einu ar neinu į politiką, čia turbūt kiekvieno žmogaus supratimas ir miestas man – tai visų pirma milžiniškas ūkis, o ne politika. Matau, kai 10 metų prieš miestiečius kalbama apie tuos pačius įsipareigojimus ir jie nėra vykdomi. Noras yra Klaipėdai padaryti tuos darbus, kurie žadami dešimtmečiais. Ir man tai nėra politika. Bet mes nueiname nuo pagrindinio klausimo. Jūs klausiate, kodėl aš nebendravau su Rūta? Galiu jums labai aiškiai atsakyti – iš uosto darbuotojų išgirdau (šiuo metu atostogauju), kad visi klausimai, kurie užduodami, yra tendencingi. Jūs galite man atsakyti į klausimą – jeigu žurnalistė nurodo, kaip reikia atsakyti – tai tendencingas klausimas ar ne?
– Nėra kvailų klausimų. Žurnalistė jūsų klausė ir jūs tiesiog nepasinaudojote, kaip mes suprantame, teise ir galimybe diskutuoti, polemizuoti ir atsakyti.
– Žurnalistė negali nurodinėti, koks turi būti atsakymas.
– Bet jūs neatsakėte nė į vieną klausimą.
– Dar kartą sakau – šiuo metu esu atostogose ir atsakė uosto direkcija. Lygiai tą patį pasakiau jūsų žurnalistei. Bet kas buvo daroma vasario 4 dieną? Atvykstu į debatus, čia, į šitą studiją, mane pasitinka kamera, šviečia į akis prožektorius, eina į rūbinę, eina į grimo kambarį, eina į debatų patalpą, toliau šviečia man į akis. Aš tai priimu kaip spaudimą, nes tai buvo išskirtinis dėmesys man vienam iš atvykusių į debatus. O spaudimas yra neteisėta forma.
– Pone Vaitkau, jūs esate viešas žmogus. Vis dėlto mero postas, kaip bebūtų, yra politinis postas. Jūs einate į Valstiečių žaliųjų sąjungą – tai yra politinė partija.
– Tai yra politinė partija, bet aš nesu partijos narys ir nesiruošiu stoti.
– Bet jus remia Valstiečių ir žaliųjų sąjunga?
– Ką reiškia remia? Nežinau, ką reiškia remia.
– Jūs einate su jų vėliava.
– Palaiko? Tai. Tikrai taip.
– Jūs turite politinį palaikymą. Kaip suprantu, jūs turite ir „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio politinį palaikymą.
– Manau, kad taip.
– Meras yra politinė pozicija.
– Visuomenė taip galvoja.
– Ir įstatymuose parašyta, kad tai yra politinė pozicija. Ir visuomenė galvoja, ir bendras supratimas yra toks, kad mero pozicija yra politinė. Tai jūs kaip ir tampate politiku. Tai, žinote, reikia priprasti prie tų prožektorių – jeigu tapsite meru, visi jums švies jais.
– Trečią kartą užduodu tą patį klausimą – kodėl Lietuvos žmonėms meluojama? Keliu šį klausimą ne šiaip sau. Girdžiu reakciją uoste. Uoste, kuris per paskutinius 6 metus tapo lyderiu Baltijos valstybėse. Uoste, kuris per praeitus metu sugeneravo 830 milijonų eurų į valstybės biudžetą. Žmonės, kurie tiki savo valstybe, nebetiki tuo, kas kalbama viešai ir ypač – iš nacionalinio transliuotojo.
– Uosto pranešime, kurį gavome, kalbama, apie „Gargždų geležinkelį“. Jis laimėjo vieną iš viešųjų pirkimų toje vietoje, kur buvo kaip tik rekonstruojama krantinė birių krovinių termino teritorijoje. Tai ir birių krovinių terminalas, ir „Gargždų geležinkelis“ priklauso tam pačiam Igoriui Udovickiui. Uosto pranešime rašoma, kad taip atsitiko, nes jie pateikė mažesnį pasiūlymą net už rekomenduotiną kainą.
– Taip. 30-ia procentų.
– Pone Vaitkau, kaip jie galėjo žinoti rekomenduotiną kainą?
– Tai yra skaičiuotina kaina. Ir aš nežinau, ar jie žinojo kainą.
– O negalėjo taip būti, kad kas nors jiems nutekino informaciją, kad jie galėtų pateikti mažiausią kainą?
– Tai vėlgi yra jūsų sąmokslo teorija. Tai yra ne vienas tūkstantis sutaupytų žmonių pinigų. Galiu pasakyti paskutinių metų statistiką: uosto direkcija sutaupė 22 milijonus eurų valstybės pinigų. Ir šitas konkursas yra vienas iš skaidrių konkursų – nereikia galvoti ir kurti istorijų.
– Kai tos pačios krantinės geležinkelį tiesia tam pačiam verslininkui priklausanti kompanija, (tik noriu pasitikslinti) gali visuomenei kilti klausimas dėl to, kad tai yra interesų konfliktas?
– Jokiu būdu. Mes turime Viešųjų pirkimų įstatymą, visas šitas konkursas yra pravestas pagal viešųjų pirkimų įstatymą, šita kompanija pateikė geriausias sąlygas, mažiausią kainą ir netgi 30 proc. mažiau negu skaičiuotina projektinė kaina. Mes sutaupėme žmonėms pinigų.
– Ar negalėjo būti taip, kad jie sužinojo, kokia turėtų būti ta mažiausia kaina, kad jie laimėtų? Nes jie yra jūsų draugai.
– Nesileiskime į interpretacijas.
– Jie jus remia rinkimų kampanijoje – tas pats I. Udovickis.
– Būtent jūsų visą tyrimą aš vadinu melu Lietuvos žmonėms, interpretacijomis apie vieną skaidriausių įmonių Lietuvoje. 20 metų dirbu šioje sistemoje, visada girdžiu interpretacijas, tačiau niekas niekada negalėjo nieko įrodyti. Šiandien yra lygiai tas pats. Jūs keliate klausimą žmonėms, kurie davė mažiausią kainą ir stato geležinkelį savo nuomojamoje teritorijoje. Kas tame yra blogo?
– Bet už uosto pinigus savo krantinėje.
– Už uosto pinigus – už mažiausią kainą. Mes labai griežtai vykdome įstatymą ir laikydamiesi įstatymo laimėjome šitą konkursą su mažiausia kaina. Tai labai geras pasiekimas, tuo reikėtų džiaugtis, o ne ieškoti galimybių įtarinėti uosto direkciją arba kompanijas.
– Šitas klausimas kilo dėl to, kad ponas I. Udovickis kartu su žmona parėmė jūsų rinkimų kampaniją.
– Užduodu jums klausimą – ponas I. Udovickis yra Lietuvos pilietis, moka milžiniškus pinigus Lietuvos valstybei. Šitas terminalas, į kurį investuota – valstybės investicijos per metus atpirktos dvigubai.
– Ar tai atleidžia nuo atsakomybės vykdyti skaidrią veiklą?
– Ar galite Lietuvoje parodyti nors panašų pavyzdį, kur valstybės investuoti pinigai atsiperka tokiu greičiu? Šiandien tai yra pats geriausias terminalas Klaipėdos uoste ir tai yra atsipirkimo rekordas. Ir jūs iš šito visko bandote padaryti kažkokį burbulą.
– Šio terminalo vadovas ir kiti uostininkai remia jūsų rinkimų kampaniją. Štai dėl ko kyla klausimų.
– Man kyla klausimas ir aš atvažiavau į studiją, į tiesioginę transliaciją, paklausti jūsų – kodėl jūs meluojate žmonėms? Jūsų pateikti faktai neatitinka tikrovės. Jūs meluojate žmonėms, kurie jums čia moka atlyginimus.
– Pone Vaitkau, žurnalistai kelia klausimus, jūs į juos atsakote. Dar vienas klausimas – ponas A. Bogdanovas...
– Bet jūs nemanote, kad į mano klausimus reikia atsakyti?
– Nematau, kur mes meluojame.
– Aš jums atsakysiu: nutiesti geležinkeliai ties krantinėmis – tiesa ar melas? Melas. Nurodyta investicijų suma neteisinga – tiesa ar melas? Melas. Neteisinga informacija, kad krantinės nuomojamos – tiesa ar melas? Ką jūs darote Lietuvoje kurdami istorijas? Nuolatos meluojate žmonėms.
– Yra dar vienas viešasis pirkimas. Pono A. Bogdanovo įmonė taip pat laimėjo viešąjį pirkimą ir dabar jis taip pat yra jūsų komandos narys. Buvęs žemės ūkio viceministras. Taip pat kyla klausimų, kaip jo įmonė galėjo laimėti uosto viešąjį pirkimą?
– Ir čia meluojate. A. Bogdanovas nėra „Geometra“ akcininkas. Tai dar vienas iš punktų, kur sakote netiesą mūsų žiūrovui, Lietuvos piliečiui.
– Galite pasakyti, kokios įmonės jis yra akcininkas?
– Man neįdomu.
– Pone Vaitkau, jis yra „Geosmart“ akcininkas?
– Nežinau.
– Jis yra įmonės „Geosmart“ akcininkas.
– Jūs galbūt svarstote apie 2017 metų konkursą. Noriu jums paaiškinti, kad uosto direkcijoje yra atskira grupė, kuri dalyvauja konkursinėse procedūrose. Aš per 6 metus nė karto nebuvau jokioje...
– Jūs vadovaujate uostui, pone Vaitkau?
– Vadovauju, bet pasitikiu žmonėmis.
– Ar jūs atsakingas už viešuosius pirkimus?
– Ne. Uosto direkcijoje yra 250 žmonių ir aš negaliu dalyvauti kiekvienos grupės darbe. Turiu atsakingus asmenis.
– Kaip uosto vadovas esate atsakingas už galutinį rezultatą, kai vyko viešieji pirkimai.
– O rezultatai uosto direkcijoje yra patys geriausi.
– Aš jūsų klausiu apie konkretų viešąjį pirkimą, kuris taip pat kelia klausimų dėl skaidrumo, nes laimėjo įmonė „Geosmart“, kuri priklauso jūsų komandos nariui, kuris eina su jumis į politiką – buvusiam žemės ūkio viceministrui.
– Galite pasakyti, kada tai buvo?
– 2017 metų pabaigoje.
– Jūs galvojate, kad prieš jus sėdi burtininkas, kuris žino, kokia kompanija dalyvauja, kas jos akcininkai? Taip galvojate apie mane?
– Dėl to mes ir klausėme, ir klausiame jūsų.
– Aš atsakiau. Bet jūs neatsakote į klausimą, kurį aš keliu jums – kodėl jūs meluojate žmonėms?
– Pone Vaitkau, kaip yra su medžioklėmis, jūs esate medžiotojas?
– Taip, aš esu medžiotojas. 25 metus.
– Yra žmonių iš uosto kompanijų, kurie kartu, tame pačiame medžiotojų būrelyje, medžioja. Ar tai tiesa?
– Vienintelis žmogus, kuris iš uostininkų medžioja, yra Audrius Pauža, buvęs „Klasco“ vadovas. Tą viešųjų interesų deklaracijoje esu deklaravęs seniai, nuo tada, kai tapau šito būrelio atstovu. Kas tame blogo?
– O su ponu Martinu Gusiatinu medžiojate? Nes jis taip pat yra būrelio narys.
– Taip, tiesa.
– Ponas M. Gusiatinas yra vienas iš mūsų minėtų asmenų, verslininkas.
– Uosto direkcija su ponu Gusiatinu, jūsų žiniai, neturi jokių santykių. Ir vėl kuriama istorija. Jūs pastoviai kuriate istorijas, kurios neatitinka tiesos. Jūs dezinformuojate Lietuvos žmones. Jūs galite įsivaizduoti, kaip šiandien jaučiasi uosto bendruomenė, kuri sukūrė tokį uostą? Pasakykite man, kas Lietuvoje dar tokio yra sukurta taip, kaip sukurta transporto ir tranzito sistema, kurios širdis yra uostas?
– Pone Vaitkau, kaip jūs galvojate, gal buvo klaida prašyti šių verslininkų, uostininkų, kad jie paremtų jūsų kampaniją?
– Jūs vėl meluojate – aš jų neprašiau.
– Bet kaip jie sugalvojo jus paremti?
– Pokalbio pradžioje aš jums labai aiškiai pasakiau – net nežinojau, kad šitie žmonės pervedė pinigus.
– O gal galėjote paprašyti, kad jie neremtų?
– Vėlgi reikia turėti burtininko galias. Reikia numatyti, kad kažkas į partijos sąskaitą įneš pinigų. Kaip apskirtai tada merai gali eiti į rinkimus? Bet kuris žmogus mieste, įnešęs pinigus...
– Kas yra Birių krovinių terminalo vadovas?
– Vidmantas Dambrauskas.
– Jis yra jūsų komandos narys?
– Taip, jis yra. Ir aš tuo labai didžiuojuosi.
– Jis parėmė jūsų kampaniją?
– Mano kampaniją?
– Apskritai šitą kampaniją.
– Kodėl jūs skirstote pinigus – jis parėmė mano kampaniją – gal jis parėmė savo kampaniją?
– Jūs einate kaip komanda, ar ne?
– Bet palaukit – aš įnešiau dar didesnę sumą negu V. Dambrauskas.
– Pone Vaitkau, ar jūs matote bendrą liniją, kuri vienytų V. Dambrauską, A. Tumą, I. Udovickį, L. Bergerį ir jus?
– Skirtingai nuo jūsų aš nekuriu sąmokslo teorijų. Jeigu aš uoste būčiau kūręs sąmokslo teorijas, šiandien uostas nebūtų toks, koks yra – pažangiausias uostas Baltijos jūroje, pelningiausia uosto direkcija Europos Sąjungoje, iš tonos valstybei mes uždirbame tokį pat koeficientą, kokį uždirba Roterdamas. Jūs norite, kad aš nebendraučiau su uosto kompanijomis? Infrastruktūra ir suprastruktūra yra statoma kartu, kitaip statyti negalima.
– Pone Vaitkau, šiuos žmones vienija bendras verslas?
– Nežinau, nesidomiu tokiais dalykais.
– Tai nežinote, kas dirba uoste, kokios kompanijos, kas su kuo susiję?
– Pakankamai gerai žinau, kokios kompanijos dirba uoste. Bet kas tarpusavyje susiję, tikrai nežinau ir neanalizuoju.
– O jūs žinojote, kad ponas I. Udovickis Kryme turi tą vieną likusią akciją?
– Prieš vykstant pasidomėjau. Visų pirma tikrai nežinojau. Galiu pacituoti, kokią gavau informaciją: dėl I. Udovickio, kuris parėmė partiją rinkimuose, tendencingai pateikėte faktą, t. y. kaltinimas jums, kad jis vykdo veiklą Kryme. Žmogus jums pateikė dokumentinius įrodymus, kad dar 2009 metais jis pardavė turėtą 1 proc. toje įmonėje.
– Pone Vaitkau, jis nepateikė jokių dokumentų.
– Jūs galėsite tai įrodyti po to. Bet jūs remiatės Rusijos registro duomenimis – kritikuojate šią valstybę, bet remiatės jų duomenimis.
– Nes įmonė yra Kryme. Krymas, deja, šiandien aneksuotas Rusijos.
– Ponas I. Udovickis, jeigu žinote, gimė Luhanske. Ir šiandien jo tėvynė yra okupuota. 2009 metais žmogus pardavė šią akciją.
– Ta viena akcija ten dar yra.
– Ponas I. Udovickis 2009 metais pardavė šią akciją ir dokumentus, jo teigimu, jūs esate gavę.
– Dokumentų mes nesame gavę. Jeigu mes gausime dokumentus, juos paskelbsime. Dokumentų nėra. Suabejojo jumis su Susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Iš esmės – jūsų tiesioginis vadovas.
– Tikrai? Negirdėjau.
– Nesuabejojo? Jis sakė, kad tai turės ištirti Vyriausioji tarnybinės etikos komisija. Kaip jūs galvojate, koks gali būti sprendimas?
– Suabejojo konservatorių partija, kuri prieš 3 mėnesius man siūlė būti komandos nariu. Pasirinkau ne tą partiją. Ar pas mus žmonės skirstomi pagal partiškumą? Čia gražu? Čia etiška?
– O R. Masiulis suabejojo jumis?
– Ne R. Masiulis kreipėsi į tarnybinės etikos komisiją. Kreipėsi konservatoriai.
– Bet jis sakė, kad lauks atsakymo ir tada darys sprendimus.
– Be abejonės – tai bus papildoma informacija. Aš šiandien esu ramus.
– R. Masiulis jumis patenkintas? Jis nieko jums nesakė?
– Paklauskite ministro.
– Aš jūsų klausiu.
– Dėl ministro – aš labai didžiuojuosi, kad pažįstu šitą žmogų, labai didžiuojuosi, kad iš visos transporto sistemos likau dirbti su R. Masiuliu. Mes su R. Masiuliu praėjome vandenį, druską ir varines triūbas, kaip sakoma liaudyje, statydami Suskystintų dujų terminalą. Terminalą, kur aš, atėjęs į uosto direkciją, radau labai sudėtingą situaciją. Mes pastatėme šitą terminalą kartu.