Opozicija sako, kad Vyriausybė su sisteminiais mokestiniais pakeitimais vėluoja, o dabar esą ir bijo juos atnešti į Seimą.
Prezidentūros matymu, kartu su mokesčių reforma turėtų būti keičiamas įmonių pelno ir darbuotojų kvalifikacijos kėlimo apmokestinimas, mažinamas šešėlis, neapmokestinamas pajamų dydis (NPD) prilyginamas minimaliai mėnesiai algai (MMA).
Skaistė: numatytas perėjimas prie mažiau žalingų mokesčių
Visai neseniai Finansų ministerija valdančiajai koalicijai pristatė mokesčių reformos kryptis. Finansų ministrė Gintarė Skaistė leido suprasti, jog reforma apims turto ir žaliuosius mokesčius.
„Manau, kad bet kokie pakeitimai turėtų būti daromi subalansuotai. Tai reiškia, jeigu yra mažinamos vienoje srityje mokestinės pajamos, jos turėtų būti didinamos kitoje srityje.
Vyriausybės programoje yra numatytas perėjimas <...> prie tokių mokesčių, kurie ekonomikai yra mažiau žalingi, tarkime, turto mokesčiai ar aplinkosauginiai mokesčiai. Tokių pasiūlymų krepšelį koalicijos partneriams esam pateikę, ir tikiuosi, sutarimo, kad su visu tuo krepšeliu toliau kartu galėtume žygiuoti į Seimą tolimesnėms diskusijoms“, – lapkričio 8-ąją LRT laidoje „Dienos tema“ kalbėjo finansų ministrė.
Ministrės įsitikinimu, susitarti su koalicijos partneriais dėl mokesčių pavyks, tik esą dar neaišku, dėl ko tiksliai.
„Manau, kad bent su dalimi tų sprendimų galėsime eiti. Manau, kad sutarimą tikrai rasime, klausimas, ar dėl visų klausimų ir kokia apimtimi“, – kalbėjo G. Skaistė.
Reformą į Seimą tikisi atnešti pavasarį
Finansų ministrė tikino, kad, pertvarkant mokesčių sistemą, kai kurie žingsniai jau yra padaryti – didinamas NPD, keičiami akcizai.
„Bet dar tų pakeitimų yra keletas, kuriuos norėčiau matyti“, – pridūrė ji.
Pasaulio banko matymu, visos pajamos Lietuvoje turėtų būti apmokestinamos ne pagal jų kilmę, o pagal jų dydį, o joms taikomi mokesčiai turėtų būti progresiniai.
Panašiu keliu planuojama eiti, tikino finansų ministrė.
„Tame pakete, kurį esam pateikę koalicijos partneriams, yra tam tikrų sprendimų pasiūlytų, kurie būtų į tą pačią pusę, kuriuos siūlo Pasaulio banko ekspertai“, – sakė ji.
Jeigu sutarimas su koalicijos partneriais dėl mokesčių reformos bus pasiektas, tikėtina, kad reforma į Seimą atkeliaus pavasario sesijoje, tikino G. Skaistė.
Siūlymams – kritika iš liberalų
Jos vertinimu, koalicijos partneriai iš esmės palankiai atsiliepė apie pirminius Finansų ministerijos siūlymus. Visgi Delfi kalbintas Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas, Ekonomikos komiteto narys Andrius Bagdonas kai kam išsakė pastabų, pavyzdžiui, siūlymams dėl individualios veiklos pajamų apmokestinimo.
„Įspūdis susidarė toks, kad norima pamažinti žmonėms mokesčius, kurie gaunami kaip pajamos, kad mažiau galimybių turėtų tie žmonės, kurie turi verslo liudijimus <...>.
Šiai dienai iki PVM (pridėtinės vertės mokesčio – Delfi) 45 tūkst. eurų ribos verslo liudijimą turintys asmenys gali deklaruoti gaunamas pajamas ir jiems nereikia jokių papildomų mokesčių mokėti. Tą sumą buvo siūloma sumažinti iki 25 tūkst. eurų.
Man atrodo, įvertinus infliaciją, kainų kilimą, šis žingsnis nėra visiškai tinkamas“, – svarstė jis.
Pats politikas teigė siūlęs didinti metinės apyvartos ribą, nuo kurios privaloma registruotis PVM mokėtoju, nuo 45 tūkst. eurų iki 55 tūkst. eurų. Visa tai, anot jo, taip pat ketinama integruoti į mokesčių reformą.
„Čia tam, kad tie smulkieji verslininkai netaptų PVM mokėtojais“, – tikino A. Bagdonas.
Bagdonas: nežinau, ar visuotinis NT mokestis pasieks Seimą
Taip pat, pasak jo, Lietuvoje ketinama įvesti visuotinį NT mokestį.
Tokio mokesčio įstatymo projekto pateikimas Seimui yra susijęs ir su Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF) lėšų gavimu, tačiau A. Bagdonas abejojo, ar šis projektas apskritai pasieks Seimą.
„Kalbama apie visuotinį NT mokestį. Mūsų frakcijoje į tai pažiūrėjome gana skeptiškai, aš taip pat tai vertinu skeptiškai, nes laikotarpis nėra tam tinkamas. Ir modelis, kuris buvo siūlomas – žiūrėti pagal savivaldybes, kiek ir kas turi NT, – Lietuvos banko siūlymas buvo geresnis. Tai yra, pliusuoti kiekvieno asmens turtą ir pagal tą turtą, kad mokėtų, tada niekas neišvengtų [prievolės].
Bet, kaip ir sakiau, tiek mūsų, tiek ir suprantu Laisvės frakcija, į tai pažiūrėjo skeptiškai. Aš nežinau, ar šis įstatymo projektas kartu su mokesčių reforma pasieks Seimą“, – komentavo parlamentaras.
Jo matymu, visuotinis NT mokestis neigiamai paveiktų viduriniosios klasės gyventojų padėtį, kuriems dabar dėl išaugusių energijos išteklių kainų esą ir taip sunku.
Mitalas: paketas didele dalimi perspektyvus
Ar dėl mokestinių pakeitimų įmanoma susitarti?
A. Bagdono vertinimu, – įmanoma, bet reikia paskubėti: „Aš manau, kad kitų metų pavasarį reikės grįžti prie mokesčių reformos, nes, jeigu nesugrįšime, tai prieš rinkimus mes jau tikrai nebesugrįšime.“
Seimo Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas nenorėjo leistis į plačias diskusijas apie Finansų ministerijos pristatytus mokesčių reformos griaučius.
„Aš tikrai nesu pasirengęs išsamiai apie tai diskutuoti. Tai, ką Pasaulio bankas čia prieš kelias dienas pasakė, yra iš dalies irgi Finansų ministerijos darbų akiratyje. Kai kurios idėjos tokios, kaip visų gyventojų pajamų sudėjimas į vieną krūvą ir tada nuoseklesnis apmokestinimas metų eigoje skirtingų pajamų tipų, yra taip pat diskutuojama, bet, kaip tiksliai tai atrodys, aš manau, to kalbėti dar nereikia, nes viskas yra pakankamai ankstyvose stadijose.
Aš manau, kad tas paketas, kuris yra parengtas, didele dalimi yra perspektyvus svarstyti toliau“, – žurnalistams Seime komentavo politikas.
„Laisviečiai“, pasak jo, taip pat pateikė savo siūlymų mokesčių reformai, bet kokių, V. Mitalas neįvardijo.
Butkevičius: viskas palikta savieigai
Buvusio premjero, Seimo opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovo Algirdo Butkevičiaus įsitikinimu, su sistemine mokesčių reforma Vyriausybė labai vėluoja.
„Kam reikalinga mokesčių sistema: reiškia, kad fiskalinė politika turi prisidėti prie pinigų politikos kainų stabilumui. Šito fakto dabar nėra, procesas paliktas savieigai, o tai reiškia, kad mes esame infliacijos nereguliavimo būsenoje <...>. Jeigu mes neturėsime mokestinės reformos, išlaidos sparčiau augs negu pajamos, <...> mažės žmonių pajamos, arba perkamoji galia pagal esančias pajamas, ir santaupų perkamoji galia“, – Delfi komentavo A. Butkevičius.
Vyriausybė, jo matymu, turi siekti mažinti darbo pajamų apmokestinimą, naikinti dalį lengvatų, vienkartines išmokas skirstyti tik tiems, kam labiausiai reikia, sulyginti NPD ir MMA, peržiūrėti kapitalo, kelių, žaliuosius mokesčius.
Mano, kad visuomenę paruošti įmanoma
Tiesa, dabar prieš rinkimus ne tik mažinti, bet ir didinti mokesčius, A. Butkevičiaus vertinimu, yra kone politinė savižudybė. Bet tam, anot jo, vis tiek įmanoma paruošti visuomenę.
„Reikia padaryti gerą komunikaciją. Jiems reikėjo pasakyti, mielieji, mes nebeturime pasirinkimo, krizę sukėlė karas Ukrainoje, krizės pasekmes matome su energetinių išteklių kainų didėjimu, būkite malonūs, žmonės, palaikykim šitą. Bet stengsimės žmonėms su mažomis pajamomis arba esantiems ties skurdo riba padėti“, – komunikacinę strategiją valdantiesiems pasiūlė A. Butkevičius.
„Aš manau, dabar vyrauja baimės simptomas. Baimė, kad žinai, kad jau bus blogai. Matot, kokios vyksta diskusijos dėl vieno mokestinio projekto (dėl lengvatinio PVM maitinimo, kultūros, sporto paslaugoms – Delfi)“, – pridūrė parlamentaras.
Ministerija: visuomenė sužinos, kai bus politiniai sutarimai
Finansų ministerija Delfi nenurodė, kokius mokesčius planuojama judinti kartu su mokesčių reforma. Tai, pasak ministerijos, bus galima padaryti, kai dėl pakeitimų susitars koalicija.
„Šiuo metu Vyriausybės prioritetas – 2023 m. valstybės biudžetas. Diskusijos dėl mokesčių galėtų grįžti po to, kai Seime bus priimtas kitų metų biudžeto projektas.
Pasiūlymų paketas yra pristatytas koalicijos partneriams – laukiame politinių vertinimų. Tuomet, kai politiniai sutarimai rasis, minėti pasiūlymai ir bus pristatyti visuomenei.
Artimiausiu metu turėsime platesnį vaizdą, kurie pasiūlymai galėtų būti priimti, bet pirminės koalicijos partnerių reakcijos buvo teigiamos. Tolimesniam mokestinių pakeitimų procesui didelių kliūčių neturėtų būti.
Atitinkamai, apsisprendus dėl galimų pakeitimų, po konsultacijų su visuomene, verslo ir įvairių organizacijų atstovais, Seimą galiausiai pasieks tie pasiūlymai, kurie sulauks visuomenės ir politinių partijų palaikymo“, – teigė Finansų ministerija atsakyme Delfi.
Prezidentūra: Lietuvai vertėtų išnagrinėti Lenkijos praktiką
Prezidentūros matymu, įtvirtinat mokestinius pakeitimus, reikia ir toliau „judėti teisinga kryptimi“ – didinti viešųjų finansų apimtį bei žmonių gyvenimo lygį.
„Nuo pat kadencijos pradžios prezidentas akcentavo – kuriant gerovės Lietuvą, svarbu yra padidinti viešųjų finansų apimtį (perskirstymą per BVP). Nuo to, kokia yra viešųjų finansų apimtis, priklauso viešųjų paslaugų gyventojams kokybė – sveikatos, švietimo, socialinės paslaugos ir socialinės garantijos“, – atsakyme Delfi dėstė prezidento komunikacijos grupė.
Taip pat, pasak prezidentūros, privalome kalbėti apie „nedeklaruotos ekonomikos mažinimą, labiausiai – apie PVM slėpimo (ir grobstymo) mažinimą“: teigiama, kad su tuo pavyzdingai tvarkosi Lenkija.
„PVM atotrūkis Lietuvoje yra vienas iš didžiausių ES. Šioje srityje žvalgytis toli nereikia – Lenkijos naujausioje konvergencijos programoje skelbiama, kad 2021 m. šioje šalyje PVM surinkimo atotrūkis buvo sumažintas per pusę.
Jeigu Lietuvos Vyriausybė atkurtų šešėlinės ekonomikos mažinimo komisijos veiklą, atidžiau išnagrinėtų kitų šalių praktiką (įskaitant ir Lenkijos praktiką), paaiškėtų, kad kaimyninė ES šalis taiko PVM atotrūkio mažinimo priemones, kurių Lietuva iki šiol aktyviai nėra svarsčiusi.
PVM atotrūkio sumažinimas Lietuvoje galėtų reikšmingai prisidėti prie didesnių viešųjų finansų (apie 1 mlrd. Eurų)“, – tvirtino prezidentūra.
Priemonės ekonomikos augimo skatinimui
Jos matymu, dar vienas būdas didinti viešųjų finansų apimtį – skatinti ekonomikos augimą. To esą galima pasiekti keičiant įmonių pelno, darbuotojų kvalifikacijos kėlimo apmokestinimą.
„Reikia tobulinti įmonių pelno apmokestinimą numatant palankesnes sąlygas investicijų plėtrai (ilgalaikio turto grupės nusidėvėjimo laikotarpių trumpinimą) ir kitas investicines paskatas, taip pat reikia įvesti palankesnį apmokestinimą investicijoms į darbuotojų kvalifikacijos kėlimą.
Taip pat svarbu, kad iki metų galo būtų priimtos prezidento inicijuotos Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo pataisos, kurios didina savivaldybių finansinį savarankiškumą ir įgalina savivaldybes investuoti.
Be aktyvaus savivaldybių įsitraukimo sunku įsivaizduoti investicijų ir produktyvumo skatinimą visos valstybės mastu“, – tikino prezidentūra.
Mokesčių sistema, pasak jos, žmonėms turėtų būti teisingesnė ir naudingesnė, tad esą reikėtų siekti, kad NPD pasiektų MMA.
„Prezidentas siūlo įvesti priemonę, kuri šį tikslą padėtų įveikti greičiau, o kartu įgyvendintų šeimų gerovės didinimo Lietuvoje tikslus – šeimoms su vaikais taikyti didesnį papildomą NPD. Toks principas šiandien jau taikomas žmonių su negalia atveju“, – pažymima atsakyme.
Teigia, kad lūkesčiai Vyriausybei suformuoti dideli
Ar mokesčių reforma Lietuvoje nėra pavėluota?
„Visoms reformoms nėra per vėlyvo laiko, jeigu reformos – tinkamos ir kokybiškai parengtos“, – atsakė prezidento atstovai.
Pasak jų, svarbu, kad Vyriausybė visuomenei pateiktų galutinius sprendimus, kurie buvo diskutuoti mokesčių lengvatų priežiūros grupėje, nes „lūkesčiai buvo suformuoti dideli“.
„Mokesčių reforma nėra savaiminis tikslas, svarbiausia – dėl kokių mokesčių reformos tikslų ir siekiamų rezultatų bus sutarta.
Kaip ir minėta – mokesčių reformos nereikia atsieti nuo nedeklaruotos ekonomikos (PVM atotrūkio mažinimo) tikslo.
Teikiant išsamią mokesčių reformą, apimančią ir investicijų skatinimo, ir mokesčių sistemos teisingumo didinimo, ir PVM atotrūkį mažinančias priemones – yra pagrįstų lūkesčių, kad valstybėje galime priimti teisingus ir reikalingus sprendimus“, – apibendrino prezidentūra.
Prie Finansų ministerijos suburta mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupė į pirmąjį posėdį susirinko 2021 metų vasarį, tačiau mokestinių pakeitimų paketas į Seimą neatėjo iki šiol. Valdantieji teigia, jog tai lėmė ekonominis neapibrėžtumas.