Vokietijoje įkurta mokėjimų įmonė „Wirecard“ greitai tapo vokiečių pasididžiavimu. Bendrovės vertė vadinta didesne už bet kurio Vokietijos banko. Pati buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel rūpinosi, kad šiai įmonei atsivertų užsienio rinkos.
Todėl milžiniškas skandalas kilo prieš ketverius metus, kai „Wirecard“ žlugo, o sąskaitoje trūko 2 milijardų eurų.
Skandale – ir Lietuva. Vokietijos pareigūnai pranešė tiriantys, kad 100 milijonų eurų buvo išplauta per Lietuvoje veikusią įmonę. Tyrimas nuo pat pradžių buvo slaptas.
„Dažniausiai jis nėra labai viešinamas, kadangi informacija gauta finansinės žvalgybos kanalais nėra viešinama“, – LNK žinioms sakė
Lietuvos teisėsauga tyrimo nepradėjo, o Lietuvos bankas įmonei atėmė licenziją ir ši buvo likviduota.
„Įmonė nesilaiko net minimalių reikalavimų, kurie yra teisės aktuose. Tai jeigu nesilaikai net minimalių reikalavimų, tai, matyt, tokia įmonė nėra verta licenzijos“, – teigė Lietuvos banko priežiūros departamento vadovas Vaidas Cibas.
Detaliau apie tyrimą Lietuvoje neskelbiama, bet viešina užsienio spauda. Per tokias operacijas, kaip Lietuvoje, V. Putino režimas plovė pinigus savo karams. „The Wall Street Journal“, remdamasis Vakar žvalgybos pareigūnais skelbia, kad iš „Wirecard“ pinigai buvo pumpuoti Rusijos karinei bendrovei „Wagner“. Tuomet ji veikė Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuoses. Dabartinę invaziją į Ukrainą V. Putinas dar tik planavo.
Taip pat buvo finansuojamos Rusijos šnipų operacijos Europoje. O viskam dirigavo vienas „Wirecard“ vadų, Europolo dabar ieškomas austras Janas Maršalekas iš rusų žvalgybos.
Lietuvos bankas nekomentuoja, ar nustatė, jog ir per Lietuvą pinigus plovė „Wagner“ finansavimą organizavęs J. Maršalekas.
„Mes detalių apie fizinius asmenis viešai nekomentuojame“, – teigė Lietuvos banko priežiūros departamento vadovas V. Cibas.
„The Wall Street Journal“ skelbia, kad J. Maršalekas ir dabar esantis vienas iš „Wagner“ vadų, gyvena Dubajuje, dalyvauja pertvarkant „Wagner“ grupuotę, kai buvo pašalintas Jevgenijus Prigožinas.
„Bendrai vertinant Lietuvos pasirengimą ir rizikų valdymą, esame vertinami ganėtinai pozityviai. Tačiau 100 procentų garantijos niekada nėra. Ypač tokiu atveju, jeigu mes tų fintech įmonių turime gerokai daugiau nei kitos valstybės“, – LNK žinioms kalbėjo finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Dar praėjusi Vyriausybė išsikėlė tikslą Lietuvą paversti Europos fintech lydere.
Po „Wirecard“ skandalo buvo ir daugiau Lietuvos įmonių, kurioms buvo atimtos licenzijos. Tai reiškia, kad ir jos nevykdė net minimalių taisyklių dėl pinigų plovimo.
„Už tuos pažeidimus paprastai yra taikomos labai griežtos sankcijos – arba didelės baudos, arba net licenzijos atėmimas. Tai po „Finolitos“ licencijos atėmimo, buvo keletas“, – teigė Lietuvos banko atstovas.
Tarp nusikaltėlių, teroristų, ar tiesiog aferistų taip pat yra populiarios kriptovaliutos. Lietuva ir čia yra lyderė pagal atidaromų ir uždaromų kripto įmonių skaičių.
„Tik šis rodiklis nekelia labai gerų emocijų“, – teigė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
JAV dabar skandalingi teismai – vienos didžiausių kripto keityklų pasaulyje FTX įkūrėjas kaltinamas pavogęs milijardus dolerių. Kitai kripto valiutų milžinei „Binance“ skirta beveik 3 milijardų dolerių bauda dėl pinigų plovimo. JAV dabar baudžiami kripto turtuoliai kuriasi Lietuvoje.
„Pavyzdžiui, buvę FTX vadovai registruoja įmones Lietuvoje, turime vieną „Binance“ padalinių Lietuvoje“, – kalbėjo Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta.
Kriptovaliutos yra sudėtingos operacijos, neviešai pareigūnai kalba, kad pastebėti nusikaltėlius sunku, trūksta specialistų. Vyriausybė Lietuvą verčia fintech centru, bet neskiria pakankamo finansavimo priežiūros tarnyboms.
Finansų ministrė G. Skaistė sako, kad griežtinami reikalavimai įmonėms.
„Stengiamės jų reguliavimą priimti anksčiau nei kitos ES valstybės, tas buvo padaryta ir su kripto sektoriumi“, – sakė ji.
Valstybės saugumo departamentas (VSD) skelbia, kad priešiškos valstybės bando daryti įtaką Lietuvai per modernias finansų įstaigas.
Visą LNK žinių reportažą žiūrėkite čia: