Politologai ir apžvalgininkai tai sieja su porinkiminiu laikotarpiu ir vasaros štiliu politikoje.
Naujienų agentūros ELTA užsakymu liepos 15-30 dienomis rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės "Baltijos tyrimai" apklausos duomenimis, šalies gyventojai geriausiai vertino antrajai kadencijai perrinktą Prezidentę Dalią Grybauskaitę, kurią palankiai įvertino 70 proc. respondentų. Antroje vietoje lieka Prezidentas Valdas Adamkus - jam savo simpatijas atidavė 64 proc. respondentų. Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas, Premjeras Algirdas Butkevičius su turimais 59 proc. palankiai jį vertinančiais respondentais atsiduria trečioje pozicijoje.
Toliau stabiliai laikosi europarlamentarė socialdemokratė Vilija Blinkevičiūtė. A. Butkevičiaus partijos bičiulę teigiamai vertina pusė - 50 proc. - respondentų. Dar 7 visuomenės veikėjus - aplinkos ministro postą į europarlamentaro iškeitusį "tvarkietį" Valentiną Mazuronį, Seimo narį Eligijų Masiulį, į Europos Komisiją deleguojamą Vytenį Povilą Andriukaitį, LSDP buvusį kandidatą į prezidentus, europarlamentarą Zigmantą Balčytį, SEB banko prezidento patarėją Gitaną Nausėdą, politiką Naglį Puteikį ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderį Ramūną Karbauskį - šalies gyventojai įvertino daugiau palankiai nei nepalankiai.
Neigiamai vertinamų politikų rokiruotė vėlgi nekinta kelintą mėnesį iš eilės. Nepalankiausiai Lietuvos gyventojai įvertino šiuos 7 politikus - Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) pirmininką, Europos Parlamento narį Valdemarą Tomaševskį (72 proc. įvertino nepalankiai), Seimo opozicijos lyderį, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininką Andrių Kubilių (69 proc.), Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininką, TS-LKD garbės pirmininką Vytautą Landsbergį (62 proc.), Darbo partijos idėjinį lyderį Viktorą Uspaskichą (62 proc.), Vilniaus merą Artūrą Zuoką (61 proc.), Seimo Pirmininkę "darbietę" Loretą Graužinienę (61 proc.) ir parlamentarą Petrą Gražulį (57 proc.).
Per paskutinį mėnesį nepakito tik Prezidentės D. Grybauskaitės vertinimai, o gyventojų nuomonė apie kitus visuomenės veikėjus pablogėjo, pažymi sociologai.
„Buvo pakankamai aktyvus laikotarpis, kai vyko dveji rinkimai - tiek Prezidento, tiek Europarlamento, ir kur politikai visi buvo pakankamai aktyvūs. Liepą, kalbant apskritai, kai jaučiasi politinis štilis, nėra labai smarkus pablogėjimas, bet iš esmės visų politikų palankių vertinimų šiek tiek pamažėjo, o ypač pamažėjo tų, kurie buvo daug labiau aktyvūs per Prezidento rinkimus, o dabar, kai nebeliko rinkimų, jų visumoje sumažėjo. Iš esmės daugiau ar mažiau pablogėjo visų politikų vertinimai, išskyrus vienintelės politikės - Prezidentės“, - Eltai sakė sociologas Romas Mačiūnas.
Lyginant su birželio mėnesio apklausa, labiausiai - 8 procentiniais punktais - pablogėjo Lietuvos žaliųjų partijos pirmininko, nario Lino Balsio ir Z. Balčyčio (7 procentiniais punktais) vertinimai.
„Ypač tie, kurie buvo aktyvesni per rinkimus, jų pablogėjimas yra didesnis. Jiems gal tada daugiau dėl žiniasklaidos dėmesio reitingai buvo užaugę, o dabar pamažėjo. Tai tiesiog toks grįžimas į ankstesnę būseną prieš rinkimus, ypač turint omenyje, kad vasara, nelabai kas vyksta“, - komentuoja R. Mačiūnas.
6 procentiniais punktais sumažėjo palankiai vertinančių R. Karbauskį, 5 procentiniais punktais pablogėjo P. Gražulio, A. Kubiliaus, užsienio reikalų ministro Lino Antano Linkevičiaus, Valentino Mazuronio, partijos Tvarka ir teisingumas pirmininko, europarlamentaro Rolando Pakso bei N. Puteikio vertinimai.
Dar 4 procentiniais punktais mažiau palankių vertinimo surinko V. Landsbergis, E. Masiulis, G. Nausėda bei V. Uspaskichas.
Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas doc. dr. Tomas Janeliūnas taip pat sutiko su R. Mačiūnu, jog po šalies vadovo ir EP rinkimų yra tam tikra inercija, kuri atspindi rinkimų rezultatus.
„Žmonės kaip ir patys savotiškai pasiduoda tų rinkimų rezultatams labiau šiek tiek į tą pusę, ir pralaimėtojus atitinkamai vertina nepalankiau, o laimėtojus - šiek tiek labiau palankiai“, - sakė politikos apžvalgininkas.
Pasak T. Janeliūno, šiuo metu vienas aktualiausių klausimų yra euro įvedimas nuo 2015 m. Kaip tik liepą, kai ir vyko apklausa, iš Briuselio atkeliavo galutinės žinios, kad mūsų šaliai leista tapti 19-ąja euro zonos nare.
„Kadangi euro įvedimas siejamas su Vyriausybės veikla, tai gali būti, kad kaip tik Vyriausybei teks ta, sakykime, nepopuliarumo arba žmonių baimių našta, susijusi su euro įvedimu. Gali būti, kad A. Butkevičiaus Vyriausybės partnerių šioks toks populiarumo kritimas gali būti siejamas su tuo“, - neatmetė pašnekovas.
Vertindamas nepopuliariausius politikus, T. Janeliūnas kalbėjo, jog, pavyzdžiui, LLRA lyderis V. Tomaševskis turi labai aiškią savo programą, nukreiptą į tautines mažumas. Tai būtent jam ir neleidžia realiai gerinti savo reitingų.
„Visa jo politinė ideologija susijusi su siauru rinkėjų segmentu ir atitinkamai jo politinė programa yra labai siaura“, - atkreipė dėmesį politologas.
Tuo tarpu A. Kubiliui velkasi neigiamas emocinis krūvis nuo buvusios Vyriausybės, dirbusios 2008-2012 metais.
„Aišku, jam tai irgi yra sudėtinga pakeisti, o šiuo metu kadangi jis yra opozicijoje, jo galimybės kažkiek aktyviau rodytis viešojoje erdvėje šiek tiek apribotos“, - kalbėjo T. Janeliūnas.
Be to, įtakos tokių tyrimų rezultatams daro ir sezonas.
R. Mačiūnas ir T. Janeliūnas nemano, kad šie tyrimo rezultatai turėtų siųsti nerimo ženklų politikams.
„Vasaros laikotarpiu gal tos apklausos ir nėra labai tikslios, nes žmonės apskritai yra labiau atitrūkę nuo politinių įvykių, rečiau seka naujienas. Tai dažniausiai yra senesni įsitvirtinę prisiminimai apie vienus politinius veikėjus ar partijas, ir tie įvykiai net nelabai daro jau poveikio reitingams. Kol kas nerimo ženklų politikams nėra, tai tipinė inercija“, - sakė politikos ekspertas T. Janeliūnas.
Per vasarinį štilį apsnūdo ir rinkėjai
Apsnūdo ir rinkėjai. Per mėnesį neapsisprendusių, kurią partiją palaikytų, ar neketinančių iš viso dalyvauti rinkimuose dalis išaugo aštuoniais procentiniais punktais.
Politologas, Vytauto Didžiojo universiteto docentas Bernaras Ivanovas teigia, kad šiam laikmečiui tokie pokyčiai yra visiškai natūralūs.
"Visada Lietuvoje ar kitose demokratinėse šalyse nesant rinkimų kampanijos neapsisprendusių rinkėjų procentas varijuoja, jis gali būti ir pakankamai didelis. Jį sudaro žmonės, kurie tradiciškai balsuoja už partijas, kurias pasirenka rinkimų kampanijos metu. Praėjo laiko po EP ir Prezidento rinkimų kampanijos, politikai atleido vadžias, ir tie rinkėjai paprasčiausiai laisvai plaukioja", - komentavo B. Ivanovas.
Liepos 15-30 dienomis naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos "Baltijos tyrimai" atliktos apklausos duomenimis, 29 proc. respondentų nėra apsisprendę, už ką balsuoti arba neitų į rinkimus. Jų buvo klausiama apie apsisprendimą Seimo rinkimuose.
Politologas rinkėjų nenoro savęs asocijuoti su viena ar kita partija nesieja su Prezidentės Dalios Grybauskaitės kritika partijoms dėl nepotizmo.
„Manau, kad tai - daugiau dėl sezoniškumo dalykų“, - teigė B. Ivanovas, kurio įsitikinimu, rinkėjai vėl bus mobilizuoti prasidėjus rinkimų kovoms.
Pasak politologo, prasidėjus rinkimų kampanijai neapsisprendę rinkėjai pasiduoda tų partijų įtakai, kurios daugiau investuoja į priešrinkiminę kampaniją, pasamdo profesionalesnius viešųjų ryšių specialistus ir sugeba save rinkėjui geriau parduoti.
„Net jei parduodi sąžiningą idėją, turi save pristatyti, jausti elektorato poreikius ir lūkesčius, nes jei to nebus, tu esi pasmerktas. Kita vertus, mūsų partijos yra labai šykščios ir jų lyderiai stengiasi išleisti kuo mažiau viešųjų ryšių agentūroms, ir dėl to priešrinkiminės kampanijos kartais atrodo klaikiai juokingai“, - konstatavo B. Ivanovas.
Politologo vertinimu, klaida yra kliautis iliuzija, kad tradicinis rinkėjas išgelbės per rinkimus, ką esą bandė padaryti socialdemokratai per pastaruosius rinkimus.
Pasak B. Ivanovo, stipriausią susiformavusį elektoratą turinčios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) stabilus rinkėjų procentas siekia apie 7 proc. Panašus esą yra ir socialdemokratų elektoratas. Tai yra maždaug keturis kartus mažiau nei neapsisprendusiųjų šiuo politiškai pasyviu laikotarpiu.
Liepos viduryje atlikto tyrimo duomenys didelių pokyčių partijų vertinime neatskleidžia. Po birželį vykusios apklausos 3 procentiniais punktais sumažėjo TS-LKD palaikymas, bet politologas to nelinkęs sureikšminti.
„Keli procentai yra labai menkas permainų ženklas. Tai galima sieti su tuo, kad nėra labai ryškių iššūkių, kurie leistų mobilizuotis konservatorių rinkėjams. Supraskime, kad dėl Rusijos krizės dividendus susirenka Prezidentė, jos kalbos, reakcijos patraukia didžiąją dalį rinkėjų“, - sakė B. Ivanovas.
Ketinančių balsuoti už partiją Tvarka ir teisingumas per pastarąjį mėnesį sumažėjo 2 procentiniais punktais, rodo "Baltijos tyrimai". Politologas tai sieja su tam tikru elektorato nuovargiu.
„Rolando Pakso neišrinkimo arba galimybių jį rinkti nebuvimo klausimas yra jau gerokai nusibodęs ir nebeatlieka tokio mobilizacinio vaidmens kaip pradžioje“, - teigė B. Ivanovas.
Kitų partijų reitingai - be pokyčių. Liepos mėnesį už Lietuvos socialdemokratų partiją rinkimuose į Seimą ketino balsuoti ketvirtadalis (25 proc.) 18 metų ir vyresnių šalies gyventojų.
Jei liepą būtų vykę rinkimai į Seimą, panaši dalis gyventojų būtų balsavę už šias 4 partijas - po 9 proc. už Darbo partiją, partiją Tvarka ir teisingumas bei Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus, o 8 proc. respondentų atsakė, kad balsuotų už Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdį.
4 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų liepą ketino balsuoti už Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą, 3 proc. - už Lietuvos lenkų rinkimų akciją, 2 proc. už Lietuvos žaliųjų partiją, o po 1 proc. rinkėjų palaikytų politinę partiją "Sąjunga Taip" bei partiją "Jaunoji Lietuva". Kitas partijas palaiko mažiau nei po pusę procento respondentų.
Apklausa vyko 2014 m. liepos 15-30 dienomis. Apklausta 1000 Lietuvos gyventojų (nuo 15 metų ir vyresnių), apklausa vyko 125 atrankos taškuose. Apklaustųjų sudėtis atitinka 15 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, išsimokslinimą, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 15 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 procentų.