„Praėjusiais metais mūsų pirmą kartą suorganizuotas „Laukinis trail“ bėgimas ta pačia trasa vyko, tai buvo derinta su Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija. Jos atstovai trasai pritarė, patvirtino ir leido bėgti. Šiais metais norėjau šią iniciatyvą pakartoti, nes viskas praėjo puikiai, tai labai patiko dalyviams. Tačiau labai nustebino direkcijos atsakymas, kad būtent Kalvarijų Kryžiaus keliu bėgti negalima, nes tai yra sakralinė vieta, kur reikia išlaikyti rimtį ir susikaupimą“, – DELFI sakė V. Tomaševičienė.
Ji pati yra ulta-trail bėgikė, pasakojo dalyvaujanti ne viename panašiame bėgime daug kur užsienyje, tad žinanti, kad tokių varžybų metu prabėgama ir pro bažnyčias, koplytėles ar kitus įdomius objektus. Tai daryti leidžiama, jei gamta nežalojama. Tuo labiau, pastebėjo ji, didžiausi Vilniuje vykstantys bėgimo renginiai kažkaip nesudrumsčia ir Katedros aikštės ramybės.
„Trasos tyčia sudaromos taip, kad žmonės ne tik bėgtų, bet ir susipažintų su aplinka, gamta, kultūros ir religijos vertybėmis<...> Man nebuvo argumentuota, kad bėgimo metu ar po jo būtų kas nutikę, negavau jokio atsako, skundų, kad būtų kas buvę blogai. Po bėgimo aš pati apėjau trasą, nurinkau žymėjimus, mačiau, kad nebuvo pakenkta nei gamtai, nei kam. Jei kas ir primėtė kokių šiukšlių, aš surinkau – organizatorei tai priklauso“, – įsitikinusi pašnekovė.
Miestas liberalus, o draudimai – keisti
V. Tomaševičienė pasakojo dar bandžiusi diskutuoti apie tai su direkcijos atstovais, tačiau galutinis jų atsakymas buvo neigiamas. Tuomet ji tikino besikreipusi ir į Vilniaus arkivyskupiją, ir į Vilniaus miesto savivaldybę, bet atsakymų kol kas nesulaukusi.
„Keista situacija. Ypač, kai visur propaguojama, kad Vilnius yra liberalus miestas. Neturėtų būti keistų draudimų“, – svarstė bėgikė.
Ji aiškino suprantanti, kad didelė minia bėgančiųjų tikrai galėtų pakenkti aplinkai, tad planuojanti, kad jų galėtų būti ne daugiau kaip 300. Daugiau norinčių, jos teigimu, gal net ir nebūtų, nes bėgimas kalnuotomis vietomis Lietuvoje ir taip nėra populiarus.
„Kiek teko domėtis, Vilniuje uždrausti renginiai prie buvusių Sporto rūmų, kur yra žydų kapinės. Gal tuoj į Kalvarijų Kryžiaus kelią nebus galima įeiti galvos neapsidengus, be rožančiaus rankose ar pusbalsiu nemurmant „Tėve mūsų“?“, – klausė V. Tomaševičienė feisbuke.
Bėgimą buvo planuojama rengti lapkričio 27 dieną.
Aiškina, kad draudimas pagrįstas
Tuo metu laikinoji Pavilnių ir Verkių regioninių parkų vadovė Zenta Ražanauskienė aiškino, kad po praėjusiais metais organizuoto bėgimo vis dėlto liko neigiamų padarinių.
„Pernai lapkričio 29 d. ir gruodžio 20 d. ištvermės sporto centras „Erdvė“ (V. Tomaševičienės teigimu, šiemet bėgimo jie neorganizuotų, tik prisidėtų kaip samdomi darbuotojai – DELFI) organizavo Verkių regioniniame parke, Verkių miške, bėgimo kroso varžybas, kuriose dalyvavo 160 bėgikų. Su organizatoriais buvo suderinta, kad trasa drieksis tik esamais pėsčiųjų takais. Po varžybų Verkių dvaro parko šlaituose radome išmintų naujų takų tinklą, suardytą miško paklotę bei nuardytas (nutryptas) šlaitų viršutines dalis.
Varžybų metu išminti takai vėliau platėjo ir gilėjo, sukeldami šlaito nuošliaužas ir vietinius erozijos židinius. Verkių dvaro parko pietrytinis šlaitas yra Natura 2000 teritorija (LTVIN0012), tai saugomas gamtinis kompleksas, jame gausu retų ir saugomų vabzdžių ir grybų rūšių, kurių buveinės – miško paklotę formuojanti pūvanti mediena ir augalinės kilmės liekanos, todėl miško paklotės apsauga šioje teritorijoje reikalauja išskirtinio dėmesio. Atlikus po praeitų metų varžybų paliktos teritorijos būklės įvertinimą, pasitvirtino, kad teisės aktuose keliamas reikalavimas draustiniuose riboti arba drausti veiklas yra pagrįstas“, – sakė ji.
Prašymų esą sulaukė ir iš dvasininkų
Pasak Z. Ražanauskienės, kartu ir Kalvarijų Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčios dvasininkai esą ne kartą yra išsakę prašymą pagal galimybes neorganizuoti masinių visuomenės renginių nesusijusių su dvasine/religine tematika Kalvarijų Kryžiaus Kelyje.
„Verkių regioniniame parke turime vieną sakralinį objektą – Kalvarijų Kryžiaus Kelią, kuris yra Kalvarijų istorinio draustinio teritorijoje. Čia tikslingai nėra įrengiami suoliukai, šiukšliadėžės (ko dažnai prašo gyventojai), kadangi šis objektas nėra skirtas intensyviai rekreacijai ir poilsiui. Rodydami pagarbą tikėjimui ir dvasininkijai, stengiamės laikytis garbės ir pasitikėjimo susitarimo“, – aiškino parko vadovė.
Jos teigimu, organizuojamo bėgimo trasa driekiasi būtent Verkių architektūrinio draustinio ir Kalvarijų istorinio draustinio teritorijoje.
Laisvalaikį siūlo leisti rekreacinio prioriteto zonoje
„Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija pritaria ir palaiko visas iniciatyvas susijusias su visuomenės sveikatinimu, aktyviu laisvalaikio leidimo būdu gamtoje. Visuomenės poreikiams Pavilnių ir Verkių regioniniuose parkuose yra įrengta ir nuolatos tvarkoma 16 objektų, iš jų 7 pėsčiųjų takai bei dviračių takas“, – vis dėlto tikino Z. Ražanauskienė.
Jos teigimu, dėl to rekreacinio prioriteto zonoje yra visi įrengti takai ir trasos, kuriuose leidžiama įvairi veikla – ir įvairaus tipo (ėjimas, bėgimas, orientacinis sportas), priimtino saugomoms teritorijoms, varžybų organizavimas.
„Siekiant nepažeisti gamtinėms teritorijoms taikomų aplinkos apsaugos reikalavimų organizuojant varžybas, turi būti iš anksto suderinta su Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos atsakingais specialistais varžybų trasa, starto/finišo vieta, dalyvių automobilių parkavimo vieta, biotualetų skaičius“, – informavo ji.