„Vokietijos vyriausybė yra dėkinga Lietuvai, pasirengusiai pasidalinti į Europą plūstančius pabėgėlius. Su bendru pabėgėlių srautų iššūkiu galėsime susidoroti tik veikdami solidariai“, - penktadienį teigė ambasadorė, raštu atsakiusi į BNS klausimus.
„Lietuvos vyriausybė aktyviai ir konstruktyviai dalyvauja sprendžiant sudėtingą pabėgėlių krizės Europoje klausimą. Daugeliu Europos Komisijos pateiktų pasiūlymų jos pozicija sutampa su Vokietijos vyriausybės. Tai pasakytina ir apie Europos solidarumo principą, vyraujantį, savaime suprantama, labai sunkiose ir sudėtingose derybose“, - pridūrė J.Schmitz.
Sutikusi su vienkartiniu pasiūlymu, Lietuva nepritaria kitam Vokietijos remiamam Europos Komisijos projektui, pagal kurį būtų sukurtas nuolatinis privalomų kvotų mechanizmas ateities krizėms. Šalies pareigūnai teigia norintys, kad būtų išlaikytas savanoriškumo principas.
Bet kokiai kvotų sistemai labiausiai priešinasi Višegrado šalys Vengrija, Čekija, Slovakija ir Lenkija.
Ambasadorė šių prieštaravimų detaliai nekomentavo, tačiau akcentavo, kad „dabar labiau nei kada nors anksčiau mums reikia visa apimančios ir drąsios Europos migracijos ir prieglobsčio politikos“, ir pridūrė, kad „Vokietija šį uždavinį gali įveikti tik kartu su savo partnerėmis ES – Europos problemai reikia Europos sprendimo, kurį remtų visos pusės“.
Ambasadorės teigimu, „Vokietijos vyriausybė sveikina Europos Komisijos pasiūlymus Europai pasiskirstyti pabėgėlius ir labai tikisi, kad greitai pavyks sąžiningai pasidalinti naštą“.
„Nuo šių metų pradžios prašymus dėl apsaugos Vokietijoje pateikė apie pusė milijono pabėgėlių. Spėjama, kad iš viso 2015 metais bus pateikta mažiausiai 800 000 prieglobsčio prašymų. Tai – keturiskart daugiau prašymų nei praeitais metais“, - teigė diplomatė.
Vokietijos kritikai teigia, kad jos atvirų durų politika pabėgėliams tik skatina migrantų srautus.
Vokietijos ambasadorė savo ruožtu teigė, kad „šiuo metu iš neramumų krečiamų regionų sunkiomis sąlygomis Europos link keliaujantys pabėgėliai tai daro todėl, kad jų ir jų šeimos narių gyvybei gresia didžiulis pavojus, o ne dėl kvotų“.
Diplomatė kartu pabrėžė, kad sprendžiant krizę „turi būti dar aiškiau pasakyta“, kad ES viduje prieglobsčio prašytojai neturi teisės pasirinkti šalies.
J.Smitt teigimu, „sienų kontrolės atnaujinimas prie Vokietijos vidaus sienų yra laikina priemonė, neprieštarauja Šengeno sienų kodeksui, kuris išimtiniais atvejais leidžia pasitelkti tokią laikiną priemonę“.
Kitą savaitę dėl migracijos krizės rengiamas neeilinis ES viršūnių susitikimas.