Hartmutas Kohn, kilęs iš Gorlizo Vokietijoje, keliauja kartu su savo klasės draugu, ieškodamas savo dingusio dėdės pėdsakų. „Vilko vaikai – tai karo metu palikti vaikai Rusijoje ir Lietuvoje, kurie vėliau norėdami to ar ne pakeitė savo identitetą“, – aiškina Hartmutas Kohn.
Ieškodamas savo dėdės, sportininkas – mėgėjas Hartmut Kohn suorganizavo bėgimą iš Dresdeno į Berlyną, atspausdino pašto ženklus, kreipėsi į archyvą. Tačiau jo paieškos buvo bevaisės. Praėjusiais metais dėdei turėjo sukakti 80 metų, todėl Hartmutas Kohn nusprendė išnaudoti paskutinę galimybę. „Mūsų didžiausias priešas yra laikas – galimybė rasti mano dėdę dar gyvą vis mažėja, kaip ir mažėja to laiko liudytojų“, – sako Kohn.
Pasirinktas atstumas nuo Poznanės (Lenkijoje) iki Vilniaus – 750 kilometrų. Spalio 8 d. jis pradėjo kelionę gyvenamuoju automobiliu iki Lenkijos. Būtent čia jis pradėjo savo bėgimą, per dieną planavęs nukeliauti apie 100 km. 20 km bėgo, 40 km važiavo automobiliu, o likusį atstumą – gyvenamuoju automobiliu. Juo rūpinosi klasės draugas, važiuodamas gyvenamuoju automobiliu.
Kodėl pėsčiomis? „Aš noriu kad niekas nebūtų pamiršta. Autobuse ar automobilyje daug kas praleidžiama, keliaujant kojomis – galima daug lengviau bendrauti su žmonėmis“, – atsakė H. Kohn.
Dresdeno gyventojui H. Kohn ilgos distancijos – nieko nauja – jau penkeri metai kaip jis dalyvauja ultra bėgimuose. Jis jau yra įveikęs savo kojomis atstumą nuo Dresdeno iki Prahos, todėl tikėjosi įveikti ir numatytąjį atstumą, nors iki šiol jo žygiai apsiribodavo 3-4 dienomis.
Praėjusią savaitę H. Kohn pasiekė Vilnių, kur buvo sutiktas vokiečių ir lietuvių palaikančiųjų grupelės Katedros aikštėje. Savo kelionę jis pabaigė Kaune, kur Turgaus aikštėje paskutinį kartą buvo pastebėtas jo dėdė.