Ketvirtadienį per svarstymą už komisijos išvadas balsavo 64 parlamentarai, prieš buvo 44, balsuodami susilaikė 13 politikų.
Vieningai komisijos išvadoms pritarė Seimo Laisvės frakcija, vieningai joms nepritarė (balsavo prieš ir susilaikė) Seimo „darbiečiai“, socialdemokratai, „valstiečiai“ ir Mišri Seimo narių grupė.
Seimo konservatorių frakcijos, Liberalų sąjūdžio frakcijos ir demokratų frakcijos gretose nuomonės išsiskyrė.
Už išvadas balsavo beveik visi Seimo konservatoriai ir liberalai, išskyrus parlamentarus Viliją Aleknaitę Abramikienę ir Andrių Bagdoną. Beveik visi Seimo demokratai, balsuodami dėl išvadų, susilaikė, išskyrus Seimo komisijai vadovavusį Vytautą Baką – jis balsavo už išvadas.
Kaip balsavo kiekvienas Seimo narys, galite patikrinti čia.
Ketvirtadienį svarstymo metu Seimo „valstietis“ Dainius Gaižauskas kalbėjo, kad įslaptintoje komisijos tyrimo medžiagoje (su kuria gali susipažinti Seimo nariai) pateikiama perteklinė informacija apie žvalgybos pareigūnus, jų tapatybes, valstybes, kuriose jie dirba.
„Ten yra pateikta duomenų, su kuriais mes neturime teisės susipažinti“, – teigė D. Gaižauskas.
Pasak jo, jei minėta informacija patektų į viešąją erdvę, rizika kiltų tiek VSD, tiek STT vykdomoms operacijoms, jų agentams po priedanga.
Taigi, politikas ragino nebesvarstyti Seimo komisijos išvadų ir laukti, kaip dėl visko pasisakys Generalinė prokuratūra.
Sako, kad situacija – beprecedentė
„Ką tik išklausėme vieną kalbą, kurioje nė vieno procento nebuvo tiesos“, – taip į D. Gaižausko žodžius reagavo parlamentinės komisijos narys, Seimo konservatorius Bronislovas Matelis.
Jis kalbėjo apie Pranešėjų apsaugos įstatymą, kuriame Seimas lyg nustatė saugiklius, tačiau VSD pranešėjas Tomas Gailius esą vis tiek nukentėjo: „Buvo atlikta reorganizacija, pranešėjas buvo atleistas iš darbo, pranešėjo tapatybė buvo paviešinta ir paviešinta ne komisijos, o žiniasklaidoje, <...> ir niekas jokio tyrimo neatliko.“
„Turime baisų atvejį, kuris gali sužlugdyti visą mūsų darbą saugoti pranešėją. Jeigu ši istorija pasibaigs liūdnai, aš esu įsitikinęs, daugiau rimtų pranešėjų mes nesulauksime nei apie korupciją, nei apie kitus nusikaltimus“, – iš Seimo tribūnos dėstė B. Matelis.
Jei parlamentas išvadoms pritars, tuomet, anot jo, Pranešėjų apsaugos įstatymas bus koreguojamas.
Seimo socialdemokratė, Etikos ir procedūrų komisijos narė Dovilė Šakalienė priminė, kad etikos sargai šiuo metu atlieka tyrimą dėl galimų pranešėjo komisijos procedūrinių pažeidimų. Ji reiškė nuostabą, kad, tęsiantis šiam tyrimui, Seimas svarsto išvadas.
„Yra eilė labai rimtų kaltinimų, ir pirmą kartą matome tokią beprecedentę situaciją, kai neužbaigus tyrimo, kurio mes nevilkinam <...> ir jau antradienį bus rezultatas, vis tiek turime svarstyti šį klausimą. Tai kelia labai rimtų abejonių dėl noro surasti tiesą ir proceso politizavimo“, – pažymėjo D. Šakalienė.
Gentvilas: tarnybos leido sau per daug
Kalbėdamas apie pranešėjo komisijos išvadas, į Seimo tribūną stojęs Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas vertino, kad prezidentas Gitanas Nausėda padarė klaidų, o tarnybos leido sau per daug. Jis teigė, kad, priėmus komisijos išvadas, būtų galima taisyti tokias situacijas.
„Dvi tos dalys – prezidento veiklos aptarimas ir specialiųjų tarnybų veiklos aptarimas – leidžia pasakyti man kaip politikui, turinčiam tam tikrą patirtį: prezidentas tam tikrais atvejais padarė klaidų, tarnybos kai kuriais atvejais leido sau per daug. Išvadų priėmimas leistų taisyti tas situacijas <...>. Mes turime pasakyti: tarnybos negali kartoti tų klaidų, kurios yra užfiksuotos šituo tyrimu. Prezidentas ar kitas valstybės politikas neturi elgtis taip, kaip konstatuota išvadose dėl poelgio“, – komentavo E. Gentvilas.
„Aš balsuoju „už“ šias išvadas, kad Seimas išsaugotų teisę vykdyti tyrimus ir analizuoti specialiųjų tarnybų veiklą“, – pažymėjo jis.
Širinskienė: matyt, dalis balsuos pagal tikėjimą
Mišrios Seimo narių grupės narė Agnė Širinskienė reiškė abejones komisijos išvadų pagrįstumu ir atkreipė dėmesį, kad susipažinti su įslaptinta komisijos tyrimo medžiaga bandė tik mažiau nei 20 parlamentarų.
„Likusieji, matyt, kaip suprantu, balsuos pagal tikėjimą“, – teigė A. Širinskienė.
„Bet kuomet skaitydamas išvadas matai, kad pranešėjas sako, kad kažkas yra „lygtais“ ir netgi nesugeba pasakyti, iš kur jis tą „lygtais“ girdėjo, ir išvadoje paskui skaitai, kaip yra baisu ir kokios grėsmės keliamos nacionaliniam saugumui, tai tikrai, matyt, fantazija kai kurias išvadas darant buvo laki“, – komentavo Seimo narė.
Nausėda: komisija sugadino daug popieriaus
Ketvirtadienį žurnalistų kalbintas prezidentas toliau kritikavo VSD pranešėjo istoriją tyrusios parlamentinės Seimo komisijos darbą. Pasak jo, siekdami paveikti šalies vadovo rinkimų rezultatus, komisijos nariai pasiruošę nesilaikyti Konstitucijos.
„Man atrodo, kad ten žmonės jau tikrai praradę blaivų protą ir ši komisija jau nuėjo taip toli, kad yra pasirengę diskredituoti ir nesilaikyti nei Konstitucijos, nei įstatymų tik su vienu tikslu kažkokiu būdu desperatiškai paveikti rinkimų rezultatą. Nejaugi dar kažkam neaišku dėl ko visa tai ir kad tai nurims kai tik pasibaigs prezidento rinkimai. Man nuo pradžių viskas buvo aišku“, – tikino G. Nausėda.
„Politiškai motyvuota komisija, kuri be kita ko demonstruoja ir visišką teisinį nihilizmą“, – aiškino šalies vadovas.
Pasak jo, komisija tyrimu neatskleidė jokios naujos informacijos ir savo darbu tik gadino popierių, ir gaišo pareigūnų laiką.
„Komisija daug sugadino popieriaus, daug sugaišino laiko įvairių pareigūnų. Nieko papildomo, to, ką komisija turėjo [anksčiau], neatsirado. Apsuko didelį ratą ir grįžo į tą patį tašką“, – pažymėjo šalies vadovas.
Prieš savaitę parlamentas pritarė išvadoms pateikimo procedūros metu, tačiau netrukus dalis opozicijai priklausančių parlamentarų kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu išsiaiškinti, ar parlamentinio tyrimo komisija veikė teisėtai.
Su įslaptinta parlamentinio tyrimo informacija, žymima grifu „Slaptai“, gali susipažinti 82 Seimo nariai, turintys atitinkamus leidimus. Visgi, iki pirmojo balsavimo su įslaptintais dokumentais buvo susipažinę tik 16 Seimo komisijos veikloje nedalyvavusių parlamentarų.
Pirmąjį kartą VSD pranešėjo Tomo Gailiaus istorija sulaukė parlamento dėmesio 2019 metais. Tuomet pranešėjo perduota informacija pasiekė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą (NSGK), tačiau šis įvertinęs situaciją pripažino, kad VSD veikė savo kompetencijų ribose.
Įvertino, kad prezidentas pažeidžiamas
Generalinė prokuratūra konstatavo, jog tuomet NSGK pirmininkui Vytautui Bakui pateiktas VSD pareigūno pranešimas apie VSD vadovybės veiksmus buvo išnagrinėtas netinkamai.
Pranešėjo istorija grįžo į politinių debatų epicentrą pasirodžius žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygai „Pranešėjas ir Prezidentas“, kurioje atskleidžiamas VSD vykdytas galimai neteisėtas duomenų rinkimas apie privačius asmenis prezidento rinkimų kampanijos metu.
Seime sudaryta laikinoji tyrimo komisija, į kurią dauguma opozicinių frakcijų savo atstovų nedelegavo, kovo 26-ąją paskelbė išvadas. Jose teigiama, kad prieš 2019 metų prezidento rinkimus kaip kandidatas Gitanas Nausėda veikė neskaidriai, turėjo išskirtines sąlygas ir galimybę naudotis VSD resursais, ko esą neturėjo kiti kandidatai į prezidentus.
Be to, komisija įvertino, jog G. Nausėda – pažeidžiamas.
„Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos ir jo aplinkos palaikomi ryšiai su asmenimis, kurie yra susiję su baltarusiškų trąšų verslu besiverčiančiais asmenimis ir verslo įmonių vadovais (akcininkais) bei atstovais, daro Prezidentą pažeidžiamą“, – rašoma išvadose.
Jose taip pat pažymima, kad šalies vadovas aktyviai siekė netaikyti sankcijų baltarusiškoms trąšoms.
G. Nausėda atsisakė liudyti Seimo komisijai ir tokiais veiksmais, komisijos vertinimu, pažeidė priesaiką ir Konstituciją.
Atliepdama parlamentinį tyrimą, komisija savo išvadose pateikė ir siūlymų: Seimas raginamas svarstyti dėl Žvalgybos kontrolierių įstatymo pakeitimų, suteikiant ombudsmenui teises ir pareigą atlikti kriminalinę žvalgybą atliekančių institucijų veiklos teisėtumo priežiūrą.
Taip pat siūloma stiprinti VSD ir STT parlamentinę kontrolę, peržiūrėti parlamentinės kontrolės teisinė reglamentavimą, jog institucijos Seimui privalėtų pateikti visą reikalingą informaciją. Tarp rekomendacijų – ir raginimai užtikrinti Seimo vaidmenį skiriant ir atleidžiant VSD ir STT vadovus, jų pavaduotojus.
Plačiau su išvadų turiniu galite susipažinti čia.
Institucijos ir vadovai išvadas atmeta
Apie išvadas anksčiau žurnalistų kalbintas G. Nausėda teigė, kad jas absoliučiai atmeta. Jis vertino, kad išvadose parašyta netiesa, kad komisija buvo suburta politiniu pagrindu ir „su tikslu diskredituoti“.
Šalies vadovas pakartojo, kad neprašė VSD rinkti medžiagos apie jo aplinką, o komentuodamas minėtų sąsajų su baltarusiškų trąšų verslu epizodą, G. Nausėda tikino, jog dėl ribojimų Rusijai ir Baltarusijai kovoja „iki kraujo“.
„Ir dėl trąšų, ir dėl kitų prekių. Klausytis tokių priekaištų iš Seimo narių, kurie, geriausiu atveju, rezoliucijas rašė, žmogui, kuris pats tiesiogiai dalyvavo posėdžiuose, kuriuose buvo priimami sprendimai ir stengėsi diegti pačią griežčiausią sankcijų tvarką, švelniai tariant, nesąžininga“, – kalbėjo G. Nausėda.
Prezidentūra taip pat komentavo, kad G. Nausėda atsisakė atsakinėti į komisijos klausimus, nes nenorėjo gaišinti parlamentarų papildomu darbu.
Prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys tikino, kad prezidentūros teisininkai įsivertino, ar sprendimu neatsakinėti komisijai nebuvo pažeista Konstitucija.
„Aš esu įsitikinęs, kad teisininkų vertinimas buvo atitinkamas prieš teikiant komisijai tokį atsakymą“, – komentavo K. Budrys.
Parlamentinis tyrimas meta šešėlį ne tik ant G. Nausėdos, VSD ir jo direktoriaus, bet ir ant Specialiųjų tyrimų tarnybos ir jo vadovo Lino Pernavo, generalinio prokuroro Evaldo Pašilio.
Institucijos ir jų vadovai atmeta jų atžvilgiu itin kritiškas komisijos išvadas.
Seimo Etikos ir procedūrų komisija, atsižvelgdama į generalinės prokurorės Nidos Grunskienės kreipimąsi, aiškinasi, ar komisijos, tyrusios VSD pranešėjo informaciją, sudėtis bei veiksmai buvo teisėti ir pagrįsti.
Į etikos sargus kreipėsi prezidento patarėjas
Trečiadienį, posėdžio išvakarėse, Seimo etikos sargai gavo dar vieną skundą dėl galimų pažeidimų komisijos darbe. Į komisiją kreipėsi G. Nausėdos vyriausiasis patarėjas Jarekas Niewierowiczius.
„Gavome vieną skundą iš prezidentūros. Pasirašė prezidento patarėjas J. Niewierowiczius“, – ketvirtadienį Eltai sakė Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkė Aušrinė Norkienė.
„Dėl pačios komisijos veiklos“, – pridūrė ji, klausiama, kokios abejonės keliamos prezidento patarėjo kreipimesi.
J. Niewierowiczius buvo vienas iš parlamentinio tyrimo komisijai liudijusių prezidento komandos atstovų.
Taip pat sulaukta kreipimosi iš Seimo narės Agnės Širinskienės, informavo A. Norkienė.
Anot politikės, Mišrios grupės narė prašo įvertinti galimus Seimo statuto pažeidimus, kai parlamentas po pateikimo nepaskyrė pagrindinio komiteto pranešėjo komisijos tyrimo išvadų svarstymui.