Vyriausybė teiks NKL planą, nepaisant to, kad nepavyko su EK susiderėti nukelti su mokestinėmis pertvarkomis susijusių rodiklių įgyvendinimo.
Ministrė pirmininkė I. Šimonytė pasitarime tikino, jog visos objektyvios aplinkybės EK buvo pateiktos.
„Tad Vyriausybė gali nesutikti su Komisijos nuomone ir toliau derėtis labai labai ilgai, ir labai labai nuobodžiai. Bet tokiu atveju sprendimų dėl atnaujinto plano ECOFIN taryba neturės galimybių priimti iki šių metų pabaigos“, – pirmadienį Vyriausybės posėdyje sakė premjerė I. Šimonytė.
„Su tais rodikliais, kurių mums įgyvendinti veikiausiai nepavyks, bus taip, kaip bus – arba juos įgyvendins kažkas vėliau, arba dalykai dėliosis kažkaip kitaip“, – pridūrė ji.
Anot finansų ministrės Gintarės Skaistės, pagal RRF reglamentą, kad Lietuva galėtų dar šiemet gauti NKL plane numatytus 1,5 mlrd. eurų paskolų, jis galutinai privalo būti patvirtintas paskutiniame ECOFIN posėdyje gruodį.
„Tikimės, kad iki metų pabaigos ECOFIN ministrų taryboje planas galėtų būti patvirtintas ir naujos investicijos, kalbant apie, pavyzdžiui, atsinaujinančių energijos išteklių bendrijas, kvietimai galėtų būti pradėti teikti šių metų pabaigoje, o paskolos pradėtos teikti kitų metų pradžioje“, – posėdyje teigė G. Skaistė.
Derybose su EK Finansų ministerijai nepavyko nukelti keturių su mokestiniais pakeitimais susijusių NKL rodiklių – jais Lietuva įsipareigojo atsisakyti mokestinių lengvatų ir specialiųjų apmokestinimo režimų, tobulinti aplinkosauginius, turto, gyventojų pajamų mokesčius bei socialinių draudimo įmokų ir nedarbo socialinio draudimo sistemas.
Ministerija prašė leisti nukelti šių rodiklių įsigaliojimo terminą iki 2025 m. pirmojo ketvirčio – dviem metams.
Finansų ministrė posėdyje sakė, kad suteikti daugiau laiko pokyčiams įgyvendinti Komisijos prašyta „dėl objektyvių aplinkybių“.
„Manome, kad 2022 m. ir, turbūt 2023 m., ekonominė situacija turėjo įtakos sprendimų trukmei, infliacija tikrai buvo itin aukštame lygyje. Taip pat buvo išaugusios energetikos kainos ir diskusijos dėl tam tikrų ilgalaikių veiksnių turbūt būtų buvusios sudėtingesnės tuo metu, kai neapibrėžtumas ekonomikoje buvo pakankamai didelis“, – kalbėjo G. Skaistė.
Ji dar pridūrė, kad Lietuvos prašymas grįstas tuo, kad energetinės krizės metu ministerija ir Valstybinė mokesčių inspekcija turėjo savo resursus skirti „krizių suvaldymui“, be to, sakė G. Skaistė, užsitęsė diskusijos dėl mokesčių reformos su socialiniais partneriais.
„Taip pat turime objektyvią aplinkybę, kad žvelgiant į dabartinę situaciją, bet kokiu atveju po įstatymo priėmimo reikalingas bent 6 mėnesių įsigaliojimo terminas“, – teigė ministrė.
„Visgi EK liko prie pirminio plano, kad tai, kas patvirtinta 2021 m. vasarą, yra tas faktas, kurį vis dar galime įgyvendinti“, – pažymėjo G. Skaistė.
Nepritarta pasiūlymui tęsti derybas su EK
Tuo metu Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlė dėl mokestinių rodiklių toliau derėtis su EK.
„Ne tik dėl rodiklių nukėlimo terminų įgyvendinimo, bet ir paties turinio. Jie yra gana talpūs ir neįpareigoja priimti konkrečių projektų, kurie, pavyzdžiui, šiuo metu yra Seime“, – sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė.
„Jei šiandien pritariame tokia apimtimi, iš esmės sakome, kad viskas: nebesiderame dėl rodiklių, nei dėl terminų, nei dėl turinio. O Seime sutarimo dėl konkrečių mokestinių įstatymų pakeitimų nėra“, – teigė ministrė.
Šiam pasiūlymui po diskusijų Ministrų kabinetas nepritarė. Premjerės teigimu, nesutikus su EK ir išvadomis dėl kelių rodiklių ir pratęsus derybas, NKL šiemet nebus patvirtintas.
„Kas reikštų, kad mūsų planas tiesiog nebus patvirtintas iki metų pabaigos, nes tiesiog derėsimės, dėl to, kodėl nesugebėjome patikslinti mokesčių įstatymų net minimaliai“, – A. Armonaitei oponavo I. Šimonytė.
I. Šimonytė ragino EIM „konkrečiai pasakyti, dėl ko jūs siūlote su EK toliau diskutuoti?“.
„Nebūtų iki galo etiška pavesti Finansų ministerijai kažkokį visiškai neapibrėžtą darbą padaryti tam, kad paskui būtų galima Finansų ministeriją viešumoje kritikuoti, kad ji padarė kažką ne tą“, – pabrėžė Vyriausybės vadovė.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė nesuprato, kur būtų problema pratęsti pokalbį su EK.
Vyriausybės vadovė I. Šimonytė teigė, jog pratęsti pokalbį problemos nėra, bet visai kas kita, anot jos, „numesti atsakomybę“.
„Negalite šitos atsakomybės tiesiog pasiūlyti numesti ant kolegų Vyriausybėje, kitoje ministerijoje“, – ministrei sakė I. Šimonytė.
Ministrė pirmininkė ragino Ekonomikos ir inovacijų ministeriją pateikti konkrečius pasiūlymus, o ne tiesiog tęsti derybas su EK.
„Tai gal galime sutarti, kad jūs tuos pasiūlymus pateiktumėte Vyriausybei kažkada atskirai ir mes galėtume atskirai apie tai diskutuoti“, – siūlė I. Šimonytė.
Visgi ministrė A. Armonaitė teigė nelabai suprantanti tokį pasiūlymą.
„Ne visai, premjere, supratau. Nes išgirdau prašymą pasidalinti papildomais argumentais, kuriais Finansų ministerija galėtų pasinaudoti pokalbiuose su EK. Bet mes su EK šiame projekte, kurį ką tik aptarinėjome, nenorime tęsti diskusijos. <...> Aš suprantu, kad yra daug darbo įdėta, tikrai suprantu, bet noriu kažkaip konstruktyviai prie to klausimo prieiti. Ne visai dabar suprantu, koks čia bus sprendimas. Nes, viena vertus, tai yra visas planas, o antra – mokesčiai“, – kalbėjo ji.
Premjerė I. Šimonytė jai atsakė, jog tai yra „vienas planas“.
„Jūs negalite to plano vartyti taip, kaip jums patinka. Kad paskolos tegul eina, nes jūs suprantate, kad verslas yra suinteresuotas ir laukia šių sprendimų, ir jūs nenorite sau prisiimti atsakomybės už tai, kad ši plano dalis nebus įgyvendinta. Bet mokesčiai kažkaip turi įsigyvendinti Finansų ministerijos rankose nelabai aišku su kokiu turiniu“, – replikavo I. Šimonytė.
Ji dar kartą kartojo, jog kai Ekonomikos ir inovacijų ministerija pateiks aiškius pasiūlymus, dėl ko siūlo derėtis, tuomet ir bus nuspręsta, ką toliau daryti.
„Ir kas gali būti tas derybininkas, kuris šias derybas EK turės atlikti“, – kalbėjo Vyriausybės vadovė.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė Vyriausybės pasitarime sakė, jog vylėsi, kad galės pritarti šiam klausimui.
„Tačiau kai matau, kad esu čia viena su tokia pozicija, kad reikia toliau tęsti derybas, balsuoju prieš“, – teigė A. Armonaitė.
Po šio pasisakymo Vyriausybės vadovė paprašė įvardinti aiškų argumentą, kodėl ministrė A. Armonaitė balsuoja prieš.
„Dėl to, kad nebuvo atsižvelgta į Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pasiūlymą tęsti derybas su EK dėl mokestinių rodiklių turinio“, – kalbėjo ministrė.
Premjerė I. Šimonytė jai atsakydama teigė, jog A. Armonaitė „neįvardija jokio derybų turinio“.
„Jūs tiesiog sakote – dėl rodiklių, dėl terminų ir argumentų, ir pavedate Finansų ministerijai“, – stebėjosi Vyriausybės vadovė.
Ministrė A. Armonaitė nusistebėjo premjerės klausimu.
„Aš nelabai suprantu, kodėl čia vyksta, net nežinau tokio žodžio“, – sakė ji.
Premjerė pasiūlė jai žodžių junginį – „lėkštės dūžta“.
„Galbūt“, – atsakė A. Armonaitė.
„Bet jūs bandote Finansų ministerijai duoti Eglės žalčių karalienės užduotį. Tokiu būdu neprisiimdami jokios atsakomybės už tai, ką turite mintyje“, – replikavo Vyriausybės vadovė.
„Bet aš atsiprašau, premjere, aš jau nežinau, kas čia yra per žanras. Mes esame balsavime ir jūs kvestionuojate mano motyvus“, – sakė A. Armonaitė.
Premjerė ministrei atsakė, jog norėtų, kad pasitarimo protokole būtų aišku, dėl ko A. Armonaitė balsavo prieš.
Taigi, sprendimas Vyriausybės pasitarime buvo priimtas ekonomikos ir inovacijų ministrei A. Armonaitei balsavus prieš, o susisiekimo ministrui Mariui Skuodžiui susilaikius.
Tuo metu G. Skaistė akcentavo, kad, EK atmetus pateiktus argumentus dėl rodiklių terminų atidėjimo, naujų „objektyvių aplinkybių“ nėra.
„EK nuomone, tos aplinkybės nėra pakankamos ir aš šiandien papildomų objektyvių aplinkybių negalėčiau įvardinti. Jei kas gali, tuomet reikėtų tas papildomas aplinkybes pateikti, kad galėčiau toliau derėtis. Nes šiandien tas klausimas yra uždarytas, nes aplinkybės nėra pasikeitusios“, – kalbėjo G. Skaistė.
Vyriausybės patvirtintame NKL plane numatyta 1, 75 mlrd. eurų, iš kurių 1,5 mlrd. sudarys paskolos lėšos. 1 mlrd. paskolų ketinama investuoti į „žaliąsias, skaitmenines ir inovatyvias verslo technologijas“, 550 mln. eurų – energetikos sektoriui ir atsinaujinančių energijos išteklių plėtrai.
„RePowerEU“ subsidijos lėšos sudarys 198,4 mln. eurų. Lietuvai jos buvo sumažintos, dėl kurių šalies ekonominių rezultatų po pandemijos. Daugiausia šių investicijų bus skirta daugiabučių renovacijai, atsinaujinančių energijos išteklių plėtrai, demonstraciniams žaliosios pastatų renovacijos projektams, netaršiam krovinių gabenimui vidaus vandenimis.