Tiek D. Žalimas, tiek kiti Delfi kalbinti politologai mano, kad nuo V. Putino po šio sprendimo nusigręš ir tokios valstybės, kurios iki šiol su Rusija palaikė šiltesnius santykius, ar bent jau į karą Ukrainoje žvelgė neutraliai.
Teigia, kad sprendimas – niekinis
Ketvirtadienį Delfi kalbintas D. Žalimas pabrėžė, kad nei V. Putino pasirašyti įsakai dėl keturių Ukrainos regionų nepriklausomybės, nei jo pasirašytos sutartys dėl regionų „priėmimo į Rusiją“ neturi jokios teisinės galios.
„Jie turbūt dabar prasukinės savo vidaus procedūrą kaip ir Krymo atveju: per naktį turbūt apie teisėtumą, be abejo, pasisakys Konstitucinis Teismas, tada, matyt, Dūma turės ratifikuoti šias sutartis.
Mes visi puikiausiai suprantame, kad tarptautinės teisės požiūriu tai yra absoliučiai niekiniai aktai. Tai nėra tarptautinės sutartys: šie keturi vadinamieji regionai nėra tarptautinės teisės subjektai, sutarčių sudaryti negali, išstoti iš Ukrainos taip pat negali, nes tokios teisės nėra ir prielaidų tam nėra, ir kokių nors precedentų tam nėra, nes Kosovo precedentas čia absoliučiai netinkamas, nors rusai mėgsta jį naudoti. Tam iš tiesų reikia realių nusikaltimų prieš teritorijų gyventojus, ko nėra“, – komentavo teisininkas.
Rusija su tokia politika, pasak jo, grįžta į laikus, buvusius iki Pirmojo pasaulinio karo, tai yra iki Tautų Lygos laikų.
„Tautų Lygos laikotarpiu susiklostė agresijos draudimas, aneksijos draudimas – aneksija yra vienas iš agresijos aktų. Ir taip pat Tautų Lygos laikotarpiu, konkrečiai 1932 metais, tarptautinėje teisėje nusistovėjo visuotinai pripažinta doktrina, kad tokio pobūdžio aneksijos negali būti pripažintos – teritorijos įgijimas jėga ją aneksuojant yra niekinis“, – dėstė D. Žalimas.
Atrištos rankos „nebeturėti jokių stabdžių“
Jis teigė neabejojantis, kad tarptautinė bendruomenė nepripažins Rusijos įvykdytos Ukrainos regionų aneksijos.
Praktiškai savo valdžią aneksuotuose Ukrainos regionuose V. Putinas sieks įtvirtinti jėga, teigė D. Žalimas. Tik klausimas, pasak jo, kaip Rusijai seksis su paskelbta mobilizacija, kaip seksis Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios regionus išlaikyti savo įtakoje.
„Aš manau, kad ukrainiečiai tikrai nesitrauks. [Tokie sprendimai] atriša visas rankas tiek Ukrainai, tiek Vakarams jau dabar nebeturėti jokių stabdžių ir teikti visą įmanomą pagalbą, visą įmanomą ginkluotę bandant šitas teritorijas išvaduoti“, – kalbėjo pašnekovas.
Dar daugiau: Vakarai, pasak jo, dabar Ukrainai galės padėti ne tik ginklais, bet ir karine jėga.
„Įgyvendindama savigynos teisę, Ukraina gali išvaduoti visas savo teritorijas ir kitos valstybės turėtų nebendradarbiauti su Rusija siekiant įtvirtinti Rusijos valdžią. Neturi padėti Rusijai, o turi padėti Ukrainai šitas teritorijas išvaduoti. Teoriškai galima net ir karine jėga padėti, ne vien tik ginklais, bet mes suprantam, kad praktiškai to turbūt niekas nedarys“, – svarstė D. Žalimas.
Jis svarstė ir apie tai, kad po tokio V. Putino sprendimo jo ir dalies palankesnėmis Rusijai laikytų BRICS šalių (Indijos, Brazilijos, Kinijos ir Pietų Afrikos Respublikos) santykiai turėtų atšalti.
Mano, kad nusigręš partneriai
„Net Kinijai, ko gero, vargu, ar kyla minčių apie tokius galimus žingsnius, ką dabar išdarinėja Rusija. Čia yra elgesys, kuris peržengia net tų valstybių, kurios šiaip ideologiškai būtų kartu su Rusija, vaizduotės ribas“, – kalbėjo teisininkas.
„Po tokio Rusijos žingsnio kalbėti apie susitaikymą, apie kompromisus netenka jau net toms šalims, kurios galbūt slapta vylėsi tokį kompromisą vienaip ar kitaip pasiekti – neeskaluoti, tarkime, karinio konflikto“, – pridūrė jis.
V. Putino sprendimas po sufabrikuotų referendumų aneksuoti Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios regionus yra tragiška klaida, Delfi komentavo filosofas Kęstutis Girnius.
Jo nuomonė panaši į D. Žalimo: dėl tokio Rusijos prezidento elgesio kai kurios valstybės, kurios anksčiau su Rusija mezgė šiltesnius santykius, pavyzdžiui, Indija, dabar nusigręš.
„Indijos premjeras N. Modi pasakė jau anksčiau, kad karas nepriimtinas. Dabar aš visai neabejoju, jeigu bus balsuojama Jungtinėse Tautose, Indija balsuos prieš Rusiją, pasmerks aneksiją“, – teigė K. Girnius.
V. Putinas, jo įsitikinimu, pakirto galimybę susitelkti BRICS šalims – Rusijai, Indijai, Brazilijai, Kinijai ir Pietų Afrikos Respublikai.
„Jis elgiasi kaip chuliganas. Jei šios šalys ne itin myli Ameriką, vis tiek šie veiksmai joms yra nepriimtini. Tikrai nežinau, ką jis tikisi laimėti. Juo labiau, kad tie referendumai buvo farsas, neokupuotų sričių dalies gyventojai neturėjo galimybės balsuoti“, – pažymėjo K. Girnius.
Girnius: Putinas Amerikai tik siekė įgelti
Jis svarstė, kad V. Putinas, aneksuodamas tam tikrus regionus, pabandė išpildyti tai, ką norėjo pasiekti karo Ukrainoje pradžioje.
„Jis prisimena tą planą ir dabar jį išmeta tikėdamasis, kad gal čia patenkins rusus. Reikia prisiminti, kad nepatenkintųjų rusų skaičius auga, jau daugiau nei 300 tūkst. jaunų vyrų pabėgo į kitas šalis“, – pažymėjo filosofas.
V. Putinas savo kalboje užsiminė apie JAV, kuri vienintelė du kartus panaudojo branduolinį ginklą, o tai – precedentas. Ar tokios užuominos reiškia, kad ir Rusija ryšis branduolinio ginklo panaudojimui?
„Naudoti branduolinį ginklą būtų labai pavojinga, neaišku, kokios būtų pasekmės, čia nebūtinai užtikrintų pergalę, nors, aišku, reikalus labai smarkiai komplikuotų. Patys Vakarai nežino, kaip reaguos. Tai priklausytų nuo to, koks būtų smūgis. Bet tai būtų pavojinga [karo] eskalacijai“, – svarstė K. Girnius.
Jo manymu, V. Putinas, tokiame kontekste paminėdamas Ameriką, jai tik siekė įgelti.
„Tegul Amerika neįsivaizduoja, kad ji visiškai nekalta. Nors ji kalba apie demokratiją, žmogaus teises, ji įvykdė vieną didžiausių nusikaltimų – branduoliniu ginklu sunaikino du miestus. Tai buvo proga įvaryti adatą“, – kalbėjo pašnekovas.
Mažeikis: Putinas artina katastrofą
Vytauto Didžiojo universiteto prof. Gintauto Mažeikio vertinimu, Kremlius, siekdamas apginti aneksuotas teritorijas, gali nutarti panaudoti taktinį branduolinį ginklą.
„Tokia tikimybė yra labai didelė“, – svarstė jis.
Paskelbdamas apie keturių Ukrainos regionų aneksiją, V. Putinas, mokslininko matymu, imsis vykdyti platesnio masto karą, privers Vakarų nepripažįstamą Baltarusijos autoritarinį prezidentą Aleksandrą Lukašenką „sukti aplink save“, įneš daugiau siaubo pačioje Rusijoje ir priartins save patį, ir dideles Europos teritorijas link katastrofos.
Rusija penktadienį per ceremoniją Kremliuje aneksavo keturis okupuotus Ukrainos regionus – Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios sritis, nepaisant tarptautinės bendruomenės pasmerkimo, rašo BNS.
Apie aneksiją paskelbta po praėjusią savaitę prasidėjusių ir antradienį pasibaigusių pseudoreferendumų, per kuriuos keturi rusų okupuoti Ukrainos regionai esą triuškinama persvara nubalsavo už prisijungimą prie Rusijos.
Ukraina ir jos sąjungininkės Vakaruose balsavimus vadina suklastotais ir laiko juos tik pretekstu aneksuoti okupuotas teritorijas.