Debatuose dalyvauja LVŽS, TS-LKD (Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų), LSDP (Lietuvos socialdemokratų partijos), Liberalų sąjūdžio ir Darbo partijos kandidatų sąrašų lyderiai – Saulius Skvernelis, Ingrida Šimonytė, Gintautas Paluckas, Viktorija Čmilytė – Nielsen ir Vigilijus Jukna.
Diskusija prasidėjo nuo prašymo lyderius įvardinti jų nuomone svarbiausius darbus.
Liberalų sąjūdžio pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen kaip svarbiausia darbą įvardijo švietimą ir pokyčius šioje srityje. O tie pokyčiai, anot jos, turi tęstis ne vieną kadenciją, ir reikia pasiekti, kad kiekvienas vaikas Lietuvoje turėtų galimybę gauti kokybišką išsilavinimą.
Darbo partijos atstovas V. Jukna teigė, kad svarbiausia dabar – mažinti socialinę atskirtį, darbo vietų kūrimas ir investicinė aplinka.
G. Paluckas pabrėžė, kad pirmas darbas – pamėginti įgyvendinti pažadus, kuriuos šis Seimas jau yra išdalinęs.
LVŽS sąrašo lyderis S. Skvernelis teigė, kad svarbiausias darbas per ateinančius ketverius metus – įveikti ekonomikos iššūkius.
TS-LKD sąrašo lyderė I. Šimonytė debatuose pabrėžė, kad svarbiausia dabar yra atkurti pasitikėjimą politika – kai klausimai sprendžiami įsiklausant į skirtingų grupių interesus.
Nori susitarimo dėl švietimo
Visi diskusijos dalyviai sutiko su tuo, kad yra reikalingas nacionalinis susitarimas švietimo klausimu. Jų nuomone, jo nepavyko pasiekti, nes pati idėja dėl jo rengimo gimė per daug arti rinkimų.
Vienas iš su tuo susijusių klausimų buvo susijęs su mokyklų tinklo optimizavimu. I. Šimonytė kalbėjo, kad Lietuvoje yra daug mokyklų, kur tebėra jungtinės klasės, ir ten „vaikas gauna kažkokią aplinką, kartais gal saugesnę nei šeimos aplinka, bet galimybių ir žinių požiūriu jį nuskriaudžiame“.
„Turime susitarti, kokį tinklą galime išlaikyti. Toks susitarimas būtų svarbus nacionaliniu mastu“, - kalbėjo TS-LKD sąrašo lyderė.
V. Jukna minėjo, kad nors pastaraisiais metais padidėjo švietimo finansavimas, bet sumažėjo investicijas į pedagogus. Darbo partijos sąrašo lyderis nedetalizavo, ką jis galvoja apie tinklo optimizavimą.
„Jei dar pradinėse klasėse galime svarstyti įvairius scenarijus, po penktos klasės jungtinių klasių turi nelikti“, - kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen, kurios nuomone, reikėtų duoti daugiau atsakomybės savivaldybėms.
Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos sąrašo lyderis minėjo, kad reikia pasirinkti iš dviejų dalykų – arba sprendimų priėmimo galimybes deleguoti savivaldybėms, nustatant kriterijus finansavimui, arba pertvarkyti tinklą ir tada grąžinti savivaldai.
„Aš pasisakyčiau už eksperimento padarymą“, - sakė S. Skvernelis.
LSDP pirmininkas G. Paluckas pristatė savo partijos pasiūlymą dėl švietimo sričiai.
„Mes esame išreiškę palaikymą premjero siūlymui dėl ugdymo funkcijos perdavimo ir padarymo savarankiška funkcija savivaldybei. Nes šiandien ikimokyklinis ugdymas yra savarankiška funkcija. Taip pat esame su savivaldybių asociacija ir socdemų merais paruošę modelį, kaip galėtume paskatinti modelio optimizavimą. Tai yra Vokietijos ir Olandijos pavyzdžiu, jeigu yra išleidžiama tinklo administravimui 30 procentų lėšų, o kitos - ugdymo reikmės, tai iš Nacionalinės programos ugdymo reikmėms galėtų tikėtis papildomai 20 procentų lėšų“, - savo partijos pasiūlymą debatuose įvardijo G. Paluckas. Jo teigimu, tai galėtų padėti susitarti savivaldybėms.
Diskutavo apie būtinus pokyčius ekonomikoje
Kitas klausimų ratas kandidatams buvo apie pokyčius ekonomikoje, ir kaip padaryti, kad ekonomikos augimas siektų aukštesnius rezultatus.
LVŽS atstovas S. Skvernelis vardijo būtinus pokyčius.
„Ekonomikai yra reikalinga kvalifikuotas, išsilavinęs, tiek ir aukštąjį išsilavinimą turintis, tiek ir profesinį išsilavinimą turintis. Čia svarbu, kad mes kryptingai pataikytume į tai, kokių specialybių, studijų krypčių, kurių reikia mūsų ekonomikai“, - sakė S. Skvernelis.
Jis pabrėžė, kad yra reikalingas ir darbo našumo didinimas. Taip pat – susigrąžinti gamybos grandis į Europą iš Azijos. Ir jeigu būtų pritraukti gamybos investuotojus, ekonomikos augimas būtų kilstelėtas.
TS-LKD sąrašo pirmasis numeris, I. Šimonytė savo pasisakymą pradėjo nuo įkandimo Vyriausybei.
„Yra trumpas būdas – prisiskolinti pinigų ir primėtyti šiupeliu, bet klausimas – kiek toks augimas bus tvarus? (…) Visi kiti keliai yra daug sudėtingesni. Tam reikalingas darbo našumas esminis pokytis. Ir čia yra keletas šaltinių: vidinės mūsų investicijos (…), kitas šaltinis – užsienio investicijos“, - sakė politikė ir pridūrė, kad ir dabar daroma nemažai, galima padaryti daugiau.
„Reikia investuoti į tai, kad Lietuvos ekonomika apskritai liptų iš žemos pridėtinės vertės laiptelio į vidutinę ir aukštą“, - sakė I. Šimonytė.
„Tam reikalingos rinkos, kvalifikuoti darbuotojai ir kapitalas. (…) Smulkus, vidutinis verslas, turintis potencialą plėstis užsienio rinkose, to negali padaryti nes neturi pinigų“, - sakė G. Paluckas.
Jis ragino sumažinti biurokratiją, sujungti verslą remiančias agentūras ir įsteigti vieną inovacijų agentūrą.
Liberalų sąjūdžio pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen teigė, kad investuotojams reikia ne tik darbo jėgos, bet ir žinoti, kad valdžia šalyje yra stabili – priimami nuosekliai.
„Per pastaruosius ketverius metus matėme nuolatinį chaosą, tai nepadeda pritraukti investicijų“, - kalbėjo ji.
„Visų pirma mes turime sustabdyti skolintų pinigų pravalgymą. Seime kalbama apie tokius projektus kaip 13 pensija, kai nėra aišku iš ko, ar konkrečiai iš skolintų pinigų bus siūlomos tokios rinkiminės dovanos. O tai niekaip nededa pagrindų ateities ekonomikai“, - kalbėjo Liberalų sąjūdžio vadovė.
Darbo partijos kandidatas V. Jukna teigė, kad Darbo partija pirmiausia planuoja įdiegti investicijų regioninės plėtros paketą.
„Turi būti investicinių sąlygų gerinimą, talentų pritraukimas, mokestinės aplinkos pastovumas“,- vardijo jis.
Emocijos ėmė kaisti prakalbus apie viešąjį sektorių
Kalbai pasisukus apie viešąjį sektorių prasidėjo ir rimtesni pasišpilkavimai tarp konkuruojančių politikų.
Ingrida Šimonytė kalbėjo, kad be realios reformos pokyčių viešajame sektoriuje pasiekti nepavyks.
TS-LKD sąrašo lyderės nuomone, apatinė darbuotojų grandis turėtų būti laisvai samdoma vadovų, o aukščiausio lygio vadovai turėtų būti atrenkami pagal verslo principus.
S. Skvernelis dėstė, kad jau buvo padaryta esminė valstybės tarnybos reforma – buvo optimizuotas
Apatinė grandis turėtų būti laisvai samdoma vadovų, o aukščiausio lygio vadovai atrenkami pagal verslo principus.
S. Svernelis tikino, kad jau buvo padaryta esminė valstybės tarnybos reforma - „buvo optimizuotas tarnautojų skaičius, tas leido padidinti 50 proc ir daugiau darbo užmokestį“.
Premjeras sakė, kad priimti sprendimai dėl centralizuoto atrankos proceso padidino pasitikėjimą.
„Valstybės tarnyba pastatyta ant gerų bėgių, reikia tęsti“, - sakė S. Svernelis.
Liberalų sąjūdžio pirmininkė valstybės tarnyboje akcentavo skaitmenizavimo ir atvirų duomenų svarbą. Pasak jos, svarbu peržiūrėti tinklą, kad nebūtų funkcijas besidubliuojančių institucijų.
„Dabar, jei turi verslą, gali tikrinti 54 institucijos. Turime daugybę institucijų, kurios dubliuoja viena kitą, reikia peržiūrėti, - sakė V. Čmilytė Nielsen.
Lietuvos socialdemokratų partijos lyderio teigimu, Lietuvai nereikia daugiau reguliavimo, reikia geresnio reguliavimo.
„Turime daug smulkmeniško reguliavimo, kuris neleidžia gabiems tarnautojams padaryti savo darbo“, - sakė G. Paluckas.
Diskusijoje I. Šimonytė įgėlė S. Skverneliui, kad po jo minimos „nuostabios reformos Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui trūksta labai didelio skaičiaus žmonių“.
„COVID pradžioje prisiminkime, kiek trūko žmonių Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, Invegai“, - sakė I. Šimonytė.
Pasak jos, dabar gabūs ir motyvuoti žmonės išeina į privatų sektorių.
S. Skvernelio teigimu, toks opozicijos požiūris yra natūralus. Tačiau, atliepdamas į I. Šimonytės pastabas, jis klausė – ar gi visą laiką reikėtų laikyti tokį žmonių skaičių, kiek jų reikia pandemijos metu.
Prabilo apie iššūkius žiedinės ekonomikos srityje
Žiedinės ekonomikos rezultatai Lietuvoje tikrai nedžiugina, 58 procentai Lietuvos žaliavų keliauja į sąvartynus, kai Vokietijoje šis skaičius bene 10 kartų mažesnis – 6 procentai.
Apie iššūkius su kuriais Lietuva susiduria žiedinės ekonomikos srityje kalbėjo ir kandidatai.
LVŽS lyderis S. Skvernelis įvardijo padarytą valdžios klaidą šioje srityje.
LSDP pirmininkas G. Paluckas teigė, kad perdirbtų žaliavų rinka dabar yra sugriuvusi.
„Tai atsitikę dėl administratorių neefektyvaus darbo. Tie, kas rūšiuoja, pasiūlyti žaliavą pramonei, susiduria su tuo, kad elementariai neapsimoka to daryti“, - kalbėjo socialdemokratų lyderis.
V. Čmilytė-Nielsen priminė, kad Seime vis kyla noras mažinti atliekų šalinimo mokestį.
„Taip visos paskatos dėliojamos taip, kad pačiu kenksmingiausiu būdu yra šalinamos atliekos“, - kalbėjo liberalė.
Darbo partijos atstovas V. Jukna pabrėžė, kad būtina šviesti visuomenę, atsisakyti plastiko, mažinti kenksmingų dujų išmetimą.
„Tai turi prasidėti nuo pat vaikystės“, - sakė jis.
I. Šimonytė teigė, kad esminė problema – ėjimas keliomis kryptimis vienu metu. O galbūt būtų reikalingas bendras darbas su kitomis šalimis.
Požiūris į pandemijos suvaldymą išsiskyrė
Kandidatai emocingai diskutavo klausimu apie tai, kokias problemas sveikatos sistemoje atskleidė COVID-19 situaciją.
Liberalų sąjūdžio lyderė sakė, kad COVID-19 nuvalė grimą ir apnuogino problemas – kad „didelės ligoninės yra per didelės, mažos – per mažos, kad teiktų kokybišką paslaugą“.
„Pamiršome, kad egzistuoja ir kitos ligos“, - sakė V. Čmilytė-Nielsen
Premjeras Saulius Skvernelis kalbėjo priešingai. Jis kalbėjo apie tai, kad šita krizė parodė, kad „gebame susitelkti ir priimti sprendimus“.
Jis sutiko, kad situacija nuvalė grimą nuo problemų, tačiau šioje vietoje įkando opozicijai.
„Reikėjo sprendimus priimti, bet neištraukinėti korteles, gerbiamieji“, - sakė S. Skvernelis.
I. Šimonytė premjerui aiškino, kodėl reforma strigo.
„Bėda buvo ta, kad jūs atvažiavote su reforma, davėt dvi savaites Seimui, prezidentė vetavo, (…) ir iki šiol nieko naujo neišvydome“, - kalbėjo TS-LKD sąrašo lyderė.
Pasak jos, ši situacija atskleidė, kad „galime greitai priimti radikalų sprendimą, ir nelabai žinome kaip išeiti“. Ji minėjo situaciją, kai po karantino reikėjo atkurti paslaugas.
„Pagrindinis dalykas, (…) kad tokioje vienalytėje Vyriausybėje yra sunku pripažinti, kad kažko nežinome, ir padarome klaidų“, - sakė I. Šimonytė.
S. Skvernelis replikavo, kad buvo galima ir neuždarinėti įstaigų, tačiau būtų buvę tas pats, kas atsitiko Šiauliuose, Raseiniuose.
G. Paluckas kalbėjo, kad koronaviruso pandemija atskleidė, kad sveikatos priežiūros sistema labai netolygiai išvystyta Lietuvoje.
„Kai buvo uždrausta važinėti, tai pamatėme, kad rajonuose neturime gydytojų ir slaugytojų“, kalbėjo LSDP lyderis.
Darbo partijos sąrašo lyderis minėjo problemas, kad ligoninės nebuvo laiku aprūpintos apsaugos priemonėmis, kad buvo apribotas kitų paslaugų teikimas.
Pasak V. Čmilytės Nielsen, ta situacija dar parodė didžiulį valdžios nepasitikėjimą privačiu sektoriumi.
Skvernelis užsiminė apie Astravo AE paleidimo atidėjimą
Kalbant apie grėsmes nacionaliniam saugumui, V. Čmilytė Nielsen minėjo Astravo atominės elektrinės (AE) problemą. Pasak jos, svarbu užtikrinti, kad Lietuva nepirktų iš jos elektros.
Jos nuomone, grėsmę kelia ir nestabili situacija Baltarusijoje. Pasak Liberalų sąjūdžio lyderės, reikia tos šalies žmonėms padėti visais būdais.
Pasak S. Skvernelio, Baltarusija yra vienas didžiausių iššūkių ir nestabilumo šaltinis.
„Jei turėjome iliuziją apie siekį išlaikyti Baltarusijos suverinitetą, dabar akivaizdžiai pamatėme, kad turime stiprią nestabilią valstybę“, - sakė S. Skvernelis akcentuodamas, kad svarbu užtikrinti, kad būtų užtikrintas tinkamas finansavimas krašto apsaugai.
Pasak jo, keičiasi iliuzijos ir dėl Kinijos, niekur nedingo pabėgėlių, terorizmo klausimai.
„O Viktorijai – džiaugsminga žinia – Astravo AE, pasirodo, dvejiem metams paleidimas realus atidedamas yra“, - sakė LVŽS sąrašo lyderis.
TS-LKD sąrašo lyderė viena didesnių grėsmių įvardijo JAV lyderystės regione mažėjimą, jei jis būtų apčiuopiamas.
„Tai yra problema. Labai svarbu, kaip po prezidento rinkimų dinamika pasikeis“, - sakė I. Šimonytė.
Politikė pasidžiaugė, kad mažta noras draugauti su nedemokratiškais režimais, tačiau atkreipė dėmesį, kad ir dabartinėje valdančiojoje daugumoje yra mastančių kitaip.
Dar viena iš grėsmių, kurią mato I. Šimonytė, yra demokratijos erozija.
G. Palucko nuomone, didžiausias grėsmes kelia socialinė atskirtis, socialinė nelygybė, silpna švietimo sistema. Šio politiko vertinimu, karinės grėsmės yra menamos, o socialinė atskirtis jau egzistuoja.
Darbo partijos sąrašo lyderis kalbėjo apie kibernetinio saugumo svarbą. Jis minėjo pavyzdį, kad „Kinijos kažkokia bendrovė rinko duomenis apie mūsų politikus“. Jis taip pat pritarė, kad skurdas ir socialinė atskirtis yra grėsmės nacionaliniam saugumui.
