Tiesa, Eltos kalbinti žemdirbiai sakė su G. Surpliu asmeniškai bendravę nebuvo.
„Nesu dar kalbėjęs ir susitikęs, turbūt taip neakivaizdžiai sunku ir pasakyti, bet žmogus - jaunas, politikos mokslus baigęs, gal žemės ūkyje tiesiogiai ir nėra turėjęs reikalų, bet turbūt ne visą laiką tai esminis ir lemiamas dalykas“, - Eltai sakė Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis.
Anot jo, svarbu ir tai, kaip su galimai naujuoju ministru dirbtų jau susiformavusi viceministrų ir departamentų direktorių komanda, nes prasideda ES politikos formavimo laikotarpis po 2020 metų.
„Mums tas rūpi ir manau, kad atrasime su naujuoju ministru bendrą kalbą“, - kalbėjo J. Sviderskis. Tiesa, jis pabrėžė, kad ministro lauktų įtemptas laikotarpis, sprendžiant tiesioginių išmokų suvienodinimo ir išmokų lubų įvedimo klausimus.
Tuo metu Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas kalbėjo, kad apie G. Surplį yra girdėjęs tik iš žiniasklaidos, o žemdirbiškai visuomenei jis žinomas nėra.
„Šiaip sunku kalbėti, nes visiškai nepažįstu ir nesu stebėjęs nei jo darbų, nei nieko. Vienas dalykas, kad (kandidatas, - ELTA) turėtų turėti derybinių gabumų“, - Eltai sakė J. Talmantas.
Paklaustas, kaip vertina tai, kad kandidatas nėra atėjęs iš žemės ūkio srities, jis sakė, jog ministras nebūtinai turi būti žemės ūkio specialistas, tačiau jis turi būti „krimtęs žemės ūkio mokslų“.
„Dabar, jei jis vien tik geras vadybininkas, ar nebus taip, jog ministerijoje seni vilkai jį vedžios už nosies. Žinote, senų vilkų yra visur, ir tie, kurie pasikaustę, turi tam tikrų įgūdžių žemės ūkyje, tie manau, kad gali bet kurioje vietoje jį „sumauti“, ir jis net nepajus, o nuo to mums, žemdirbiams, bus tiktai blogiau“, - komentavo J. Talmantas.
Tuo metu Žemės ūkio rūmų pirmininkas dr. Arūnas Svitojus kaip privalumus įvardijo G. Surplio jaunystę ir išsilavinimą.
„Žmogus - jaunas, vis tiek jauna karta ateina su dideliais ketinimais, bet žemės ūkiui jis nėra žinomas iš tos srities, tai tas vertinimas bus susitikus Žemės ūkio rūmuose“, - sakė A. Svitojus.
Jo teigimu, susitikus su G. Surpliu išryškėtų kryptys ir vizijos, kuriomis jis vadovautųsi.
„Taip pat klausimas, kiek jis sugebės įsiklausyti į žemdirbių savivaldą ir kaimais, jaunais ūkininkais ir apskritai Žemės ūkio rūmais (...) ieškos bendradarbiavimo taškų, nes ateina svarbus ES biudžeto tvirtinimas ir nuo ministro lyderystės priklausys, kiek sugebėsime argumentuoti sau reikalingas kryptis ES“, - svarstė A. Svitojus.
Jo teigimu, tai, kad kandidatas nėra susijęs su žemės ūkiu, yra ir privalumas, ir trūkumas.
„Atėjęs į naują sritį kaip funkcionierius, žinai kaip veikia sistema, bet užtrunka laiko, kad sužinotum specifiką. Tačiau jei žmogus yra atviras ir linkę bendradarbiauti, tai vėlgi yra ta savybė, kuri gali kompensuoti tuos klausimus“, - kalbėjo A. Svitojus.
Jis taip pat sakė, kad, kai specialistas yra iš diplomatinio darbo, tai jis moka ir išklausyti bei susidaryti nuomonę.
„Kiek man teko su juo prasilenkti, tai išsilavinimas yra geras, tik šioje vietoje visiems kartu reikės padedant vieni kitiems ieškoti bendrų taškų“, - tikino jis.
ELTA primena, kad Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis G. Surplio kandidatūrą pateikė pirmadienį.
Tuo metu po susitikimo su kandidatu Prezidentės vyriausioji patarėja Lina Antanavičienė sakė, jog dėl to, ar jis taps žemės ūkio ministru, prezidentė apsispręs „artimiausiu metu“.
Tai, kad Premjerui teks surasti naują žemės ūkio ministrą, paaiškėjo balandžio 25 dieną, kai į skandalą įsivėlęs ir aštrias diskusijas tarp Vyriausybės ir Prezidentūros sukėlęs dabartinis žemės ūkio ministras Bronius Markauskas nusprendė pasitraukti iš einamų pareigų.
Apie B. Markausko sprendimą paskelbęs S. Skvernelis sakė, kad B. Markauskas savo postą turėtų palikti birželio 1 dieną.
Anksčiau naujienų portalas „15min.lt“ pranešė, jog B. Markausko šeima, ūkininkaudama Klaipėdos rajone, kai kurių sklypų šeimininkams nemoka nuomos mokesčio.
Paaiškėjo, kad faktiškai B. Markausko motina Sofija Markauskienė apie 5 metus naudojosi sklypais be leidimo, o Nacionalinė mokėjimo agentūra S. Markauskienei mokėjo Europos Sąjungos išmokas už keturis sklypus, kuriuos ji dirba be nuomos sutarčių.