Generolo Silvestro Žukausko poligone (Švenčionių rajone) vykusios pratybos buvo orientuotos į dviejų divizijų perdislokavimą iš centrinio Europos regiono į rytus, o beveik mėnesio trukmės laikotarpiui į Lietuvą dislokuota virš 3 tūkst. Vokietijos karių bei 200 vienetų karinės technikos.
Žiniasklaidos ir svečių dienos metu buvo pademonstruoti trys vykdomų pratybų elementai: minų lauko išvalymas, mobiliosios ligoninės valdymas bei transporto priemonių ir personalo švarinimas.
Parodomojoje programoje pasirodė tankai „Leopard 2“, pėstininkų kovos mašinos „Puma“, savaeiges artilerijos sistemos „PzH 2000“ ir atakos sraigtasparnis „Tiger“.
Pratybas stebėjęs Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys žurnalistams sakė, kad karinės pratybos „Grand Quadriga 2024“ yra išskirtinės savo apimtimi. Šios pratybos, anot jo, yra dalis Vilniaus NATO viršūnių susitikime patvirtintų planų.
„Vokietijos Bundesveras pirmą kartą po Šaltojo karo laikų vykdo tokio plataus masto – divizijos lygmeniu ir aukščiau – pajėgų perdislokavimą į rytinį NATO flangą, konkrečiai – į Lietuvą. Tai – regioninių NATO planų, kurie patvirtinti pernai vasarą, Vilniaus viršūnių susitikime, dalis, kuomet realiomis kovos sąlygomis siekiame išbandyti jiems priskirtų pajėgumų – 10-osios Bundesvero tankų divizijos bei kitų pajėgų – operatyvų ir greitą atvykimą į Lietuvą, kilus grėsmei bei žvalgybos indikatoriams signalizuojant“, – žurnalistams pasakojo V. Rupšys.
Anot jo, šių pratybos rodo, kad Lietuvos sąjungininkai jau būtų Lietuvoje, priešiškoms jėgoms dar nepradėjus realių karinių veiksmų.
Lietuvos kariuomenės vadas akcentavo, kad šis pavasaris Lietuvoje išsiskiria karinių pratybų gausa.
„Šis pavasaris buvo išskirtinis Lietuvos kariuomenei savo intensyviu kovinio rengimo ciklu, kuomet mūsų valstybės teritorijoje vyko ir tebevyksta virš 20 skirtingo lygmens bei apimties nacionalinių ir tarptautinių pratybų“, – komentavo V. Rupšys.
Šis pavasaris buvo išskirtinis Lietuvos kariuomenei savo intensyviu kovinio rengimo ciklu, kuomet mūsų valstybės teritorijoje vyko ir tebevyksta virš 20 skirtingo lygmens bei apimties nacionalinių ir tarptautinių pratybų
Vokietijos kariuomenės vadas Carstenas Breueris pažymėjo, kad pratybų „Grand Quadriga 2024“ galima išvysti Lietuvos, Vokietijos ir kitų šalių ginkluotųjų pajėgų bendradarbiavimą, veikimo pagrindus.
„Pratybomis pademonstruota Vokietijos atsakomybė, solidarumas, pasiryžimas veikti su NATO sąjungininkais“, – dėstė C. Breueris ir pridūrė, kad šios pratybos siunčia Rusijai „atgrasymo žinutę“.
NATO sąjungininkų pajėgų Europoje vyriausiosios vadavietės štabo viršininkas Joachimas Rühle sakė besidžiaugiantis įvykusiomis pratybomis.
„Pratybomis pademonstruota transatlantinė jėga, karinių pajėgų Europoje stiprybė. Mes pamatėme puikų karių bendradarbiavimo pavyzdį. (...) Pratybomis parodėme, kad galime apginti NATO nuo bet kokios grėsmės šiame regione“, – dėstė J. Rühle.
V. Rupšys apie galimybę siųsti instruktorius į Ukrainą: tai ne kariuomenės, o politikų sprendimas
V. Rupšys teigia, kad sprendimą, ar siųsti karius instruktorius į Ukrainą, turi priimti politikai.
„Tai negali būti mūsų kariuomenės sprendimas – sprendimai turi būti priimti politikų. Ir yra dvi galimybės – treniruoti juos Ukrainoje arba už Ukrainos ribų“, – Pabradėje žurnalistams sakė V. Rupšys.
„Ir techniškai galimi abu variantai, bet tai politikų sprendimas“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad tarptautinėje erdvėje netyla diskusijos apie Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pareiškimus. Paryžiaus lyderis teigė neatmetantis galimybės siųsti Prancūzijos sausumos pajėgas į Ukrainą. E. Macronas tvirtino, kad kiekviena šalis ateityje galėtų priimti savarankiškus sprendimus dėl karių dislokavimo.
Netrukus po to NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas patikino, kad Aljansas siųsti karių į Ukrainą neketina.
Visgi, Aljanso šalių gretose diskusijos dėl galimo karių siuntimo į Ukrainą – tęsiasi. Lietuvos politikai sveikino tokią Prancūzijos vadovo iniciatyvą, tačiau kelissyk patvirtino, jog kalbama tik apie mokomąsias misijas.
