Po balandžio 14-osios smūgių trims Sirijos režimo cheminio ginklo kūrimo ir saugojimo objektams darbo turėjo ne vienos šalies žvalgyba. JAV, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė atidžiai nagrinėjo sparnuotųjų raketų padarytą žalą.
Tą patį darė ir Sirija bei ją ginti pažadėjusi, tiesa, to nepadariusi Rusija. Vis dėlto dar viena valstybė – Lenkija iki šiol atidžiai nagrinėja operacijos detales, susijusias su ginkluotės panaudojimu. Kaip ir kitos NATO šalys, Lenkija parėmė smūgius Sirijos režimui. Bet tai buvo ne tik politinė parama.
Įspūdingais tempais gynybinius pajėgumus stiprinanti Varšuva galėjo įsitikinti savo naujausių ir, kaip spėjama, būsimųjų ginkluotės pirkinių efektyvumu. Maždaug 3 mlrd. eurų vertės kontraktus suplanavusi ir dalį pinigų įsigijimams jau išleidusi Lenkija galėjo įvertinti, ar investicijos į saugumą yra efektyvios. Savo ruožtu tokius lenkų įsigijimus atidžiai stebinti Rusija taip pat neslėpė emocijų, vertindama smūgius Sirijai.
Skelbia apie slaptą krovinį
Viena vertus, B. Al Assado režimą ginti pažadėjusi Rusija bent jau viešai elgėsi prognozuojamai – tulžingai į raketų ataką sureagavusi Rusija pažėrė sąmokslo teorijų. Esą net senas priešlėktuvinės gynybos sistemas naudojančios Sirijos pajėgos numušė 71 iš 105 sparnuotųjų raketų.
Tokių teiginių įrodymų nei Rusija, nei Sirijos režimas iki šiol nepateikė, kitaip nei Pentagonas, paviešinęs palydovines nuotraukas, kuriose matyti tai, kas liko iš trijų taikinių. Jei sirai išties būtų numušę bent dalį sparnuotųjų raketų, jų nuolaužas būtų nesunku atpažinti ir parodyti pasauliui.
Iki šiol išplatinti tik keli vaizdo įrašai, kuriuose nakties metu užfiksuoti raketų sprogimai ore. Tačiau ar sprogimų metu išties buvo numuštos sparnuotosios raketos, vaizdo įrašuose neužfiksuota.
Be to, Sirijos režimo rėmėjai internete dalijosi nuotraukomis, kuriose esą užfiksuotos smūgių metu naudotų JAV sparnuotųjų raketų „Tomahawk“ nuolaužos. Tačiau greitai paaiškėjo, kad nuotraukose – visai ne „Tomahawk“ ir net ne JAV, o rusiškų raketų „Točka-U“, R-40 ir „Kvadrat“ likučiai.
Apie tai, kad jau po antskrydžio „dievui į langus“ šaudę sirų priešlėktuvinės gynybos kariai paleido 40 raketų, kurių dalys galėjo nukristi civilių apgyvendintose teritorijose, įspėjo ir Pentagonas.
Rusijos žiniasklaidoje iki šiol netyla kalbos apie neva nesėkmingą sąjungininkų smūgį, o balandžio 19-ąją valstybinėje naujienų agentūroje TASS pasirodė žinutė, kad Sirija rusams esą perdavė dviejų nesprogusių JAV sparnuotųjų raketų likučius. Neva remdamasi šaltinių informacija, TASS tikino, kad „abiejų raketų būklė nebloga ir jos abi lėktuvu nuskraidintos į Rusiją“.
Domina naujausios raketos
Oficialios ir tokią žinią patvirtinančios informacijos Kremlius bent jau ketvirtadienį nebuvo paskelbęs, tačiau Rusiją išties galėtų dominti JAV sparnuotųjų raketų nuolaužos.
Net ir nesyk naudotų, populiariausių JAV sparnuotųjų raketų „Tomahawk“ detalės gali būti naudingos Rusijos gynybos pramonei, mat „Tomahawk“ kelis sykius buvo modernizuotos, o naujausia šios raketos versija Block IV plačiai naudoti pradėta prieš dešimtmetį.
Kitaip nei ankstesni „Tomahawk“ modeliai, Block IV gali skristi ne tik iš anksto užprogramuotu maršrutu, bet ir jį keisti pagal komandas. Pernai JAV paskelbė pagaminusi 4 tūkst. šio modelio raketų, kurių skrydžio nuotolis siekia 1,6 tūkst. km, o paruošimas šūviui sutrumpėjo nuo daugiau nei trijų parų iki vienos valandos.
Iš 105 sparnuotųjų raketų smigusių į taikinius Sirijoje 66 buvo „Tomahawk“. Vis dėlto rusus dar labiau galėjo dominti ir dar dvi naujesnės sparnuotosios raketos, kurios pirmą kartą išbandytos kovinėmis sąlygomis. Iš Kataro pakilę JAV bombonešiai B-1B paleido 19 naujausių sparnuotųjų raketų JASSM-ER.
Tokios raketos JAV arsenaluose yra nuo 2014 metų, tačiau iki šiol ji panaudota tikroje kovinėje operacijoje nebuvo, mat jos sukurtos įveikti stiprias priešlėktuvinės gynybos sistemas. Pirmieji JASSM modeliai – AGM-158A gali naikinti taikinius iš už 200 jūrmylių (370 km), o naujoji JASMM-ER šūvio nuotolis siekia apie 1 tūkst. km. Kovinės galvutės svoris – apie 450 kg.
Ši sparnuotoji raketa naudoja slapiąsias technologijas ir turi radarais sunkiai pastebimą korpusą, ji gali skristi labai žemai, apeidama žinomų priešraketinės gynybos sistemų matymo zonas.
Paleista iš lėktuvo raketa skrenda iš anksto nustatytu maršrutu, todėl ji gali pasinaudoti vietovės gamtinėmis sąlygomis, kad pasislėptų nuo priešo žvalgybos ir oro gynybos ginklų. Kai raketa yra netoli savo taikinio, įjungiamas infraraudonųjų spindulių taikiklis, kuris automatiškai atpažįsta taikinius ir leidžia JASSM bei JASSM-ER raketoms pataikyti vos su 3 metrų paklaida.
Vienas bombonešis B-1B gali gabenti 24 tokias raketas, o naikintuvai F-15E ir F-16 – po dvi. Kita rusus ne mažiau dominanti raketa – „MdCN“, kurių tris paleido FREMM klasės Prancūzijos laivyno fregata „Landuedoc“.
Ši sparnuotoji raketa, kaip pripažino pats Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, yra prancūzų atsakas amerikiečiams ir rusams. Pastarieji nuo 2015-ųjų aktyviai naudoja rusiškas sparnuotąsias raketas „Kalibr“, kurių šūvio nuotolis esą siekia net iki 2,5 tūkst. km.
Prancūzija jau ne vienerius metus siekė sukurti savo sparnuotąją raketą, kuri turėtų didelę kovinę galvutę ir galėtų pasiekti taikinius iš saugaus atstumo. Prieš 20 metų bendromis britų, italų ir prancūzų pastangomis buvo sukurta naujos kartos radarams sunkiai aptinkama sparnuotoji raketa. Jungtinė Karalystė šią raketą vadina „Storm Shadow“, o Prancūzija – „Scalp“.
Tačiau kaip ir ankstesnė JASSM modifikacija, „Storm Shadow“ ir „Scalp“ nuotolis siekia 200 jūrmylių, o šias raketas gali paleisti naikintuvai. Būtent tai ir įvyko smūgio Sirijai metu – Karališkosios oro pajėgos paleido 8 „Storm Shadow“, o Prancūzijos naikintuvai – 9 „Scalp“ raketas į cheminių ginklų saugyklą ir bunkerių kompleksą netoli Homso miesto Sirijoje.
Vis dėlto mažiau dėmesio sulaukė jūrinė „Scalp“ versija – „MdCN“. Tai yra ilgesnė raketa, kuri paleidžiama iš naujausių Prancūzijos FREMM klasės fregatų bei „Scorpene“ klasės povandeninių laivų. Iš konteinerių ši raketa kyla vertikaliai ir taikinius gali pasiekti maždaug už tūkstančio km.
Tiesa, Rusijos žiniasklaida su pasimėgavimu jau atkreipė dėmesį, kad vos pernai į ginkluotę priimtos sparnuotosios raketos „MdCN“ debiutas esą galėjo būti ne itin sėkmingas. Patyręs Prancūzijos leidinio „L'Opinion„ žurnalistas Jean'as-Dominique'as Merchet, remdamasis šaltinių duomenimis, paskelbė, kad iš fregatos „Languedoc“ turėjo būti paleistos bent 6 raketos „MdCN“ , tačiau „dėl techninio gedimo“ pakilo tik trys.
Kiek vėliau pašalinę gedimą prancūzai esą buvo pasiruošę šauti likusias raketas, tačiau dėl riboto laiko „lango“, kuris buvo skirtas koordinuotai JAV, Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos pajėgų atakai, nuspręsta atsisakyti papildomų paleidimų.
Šaltiniai Prancūzijos laivyne žurnalistui pripažino, kad toks gedimas – rimtas, tačiau ne tragedija, mat nesklandumų esą galima tikėtis iš neseniai į ginkluotę priimtų raketų ir jų paleidimo įrenginių.
Strateginio atgrasymo pajėgumas
Lenkijai detalės, susijusios su minėtųjų dviejų raketų – JASSM-ER ir „MdCN“ panaudojimų gali rūpėti dar labiau. Vien jau todėl, kad Lenkija dar 2014 m. už 500 mln. dolerių įsigijo 40 raketų AGM-158A. Tokią sumą lenkai suplojo už pačias raketas, jų techninę priežiūrą, integravimą ir naikintuvų F-16 modernizavimą. Lenkijos karinės oro pajėgos turi 48 tokius naikintuvus.
O pernai Lenkiją pasiekė ir dar viena – didesnio šūvio nuotolio raketų JASSM-ER partija. Už 200 mln. dolerių įsigyta 70 sparnuotųjų raketų. Lenkija neslepia, kad daugiau nei šimtą modernių, radarams sunkiai aptinkamų sparnuotųjų raketų įsigijo kaip strateginį ginklą ir atgrasymo priemonę.
Net senesnis JASSM modelis gali kelti grėsmę Kaliningrade dislokuotai Rusijos karinei grupuotei – tiek balistinėms raketoms „Iskander“, tiek priešlėktuvinės gynybos sistemoms S-400.
Kaip ir Baltijos šalys, po 2014 m. Rusijos įvykdytos Krymo invazijos ir agresijos prieš Ukrainą, dėl grėsmių sunerimusi Lenkija ėmė stiprinti savo gynybinius pajėgumus ir paprašė sąjungininkų paramos. Lenkijoje buvo dislokuotas JAV vadovaujamas batalionas, šalyje nuolat leidžiasi amerikiečių naikintuvai, o virš Šiaurinės Lenkijos dalies kone kasdien skraido JAV ir britų elektroninės žvalgybos orlaiviai RC-135.
Rusijos rengiamų pratybų „Zapad“ metu jau ne kartą buvo imituotas branduolinis smūgis Varšuvai, o Kremlius net neslepia, kad būsimoji JAV priešraketinės gynybos bazė Lenkijoje taps balistinių raketų „Iskander“ taikiniu.
Siekdama atkurti pusiausvyrą ir užtikrinti atgrasymo pajėgumus Lenkija siekia įsigyti vis modernesnės ginkluotės, kurią savigynos tikslais karo metu galėtų panaudoti prieš Rusijos karinius objektus.
JASSM-ER nuotolis Lenkijos KOP naikintuvams F-16 teoriškai suteiktų galimybę suduoti smūgį netgi Maskvai – virš NATO teritorijos, pavyzdžiui, rytinės Latvijos dalies paleidę sparnuotąsias raketas lenkų naikintuvai galėtų smogti tiek Kaliningrade, tiek netoli Pskovo dislokuotiems rusų kariniams daliniams, tiek pačiai Rusijos sostinei.
Be to, Lenkiją domina ir prancūzų išbandyta sparnuotoji raketa „MdCN“. Tiesa, ne tiek ji pati savaime, kiek Lenkijai siūlomo maždaug 2,4 mlrd. eurų vertės sandorio dalis. Be kitų karinių pajėgų rūšių Lenkija siekia atnaujinti ir savo laivyną. Lenkus ypač domina naujų povandeninių laivų įsigijimas. Kitaip nei naikintuvai, šiuolaikiniai povandeniniai laivai yra sunkiau susekami, o iš jų paleistos sparnuotosios raketos gali tapti pirmojo smūgio arba atsakomuoju – keršto ginklu.
Lenkija siekia įsigyti tris naujus povandeninius laivus, kurie pakeistų turimą seną sovietinių laikų statybos „Kilo“ klasės ir dar senesnius norvegiškus „Kobben“ klasės povandeninius laivus. Šiuo metu konkurse liko trys dalyviai – Švedijos „Saab Kockums“ siūlo povandeninius laivus A26, Vokietijos „ThyssenKrupp Marine Systems“ 212CD klasės povandeninius laivus, o Prancūzijos „Naval Group“ „Scorpene“ klasės povandeninius laivus.
Visų trijų varžovų pasiūlymai turi privalumų ir trūkumų. Pavyzdžiui, švedų povandeniniai laivai turi galimybę leisti sparnuotąsias raketas „Tomahawk“, vokiečiai siūlo investuoti į laivų statyklą Lenkijoje, o prancūzai žada sukurti per 2 tūkst. darbo vietų. Vis dėlto būtent Prancūzijos pasiūlymas yra vadinamas patraukliausiu dėl dviejų priežasčių.
Lenkija Prancūziją galėtų rinktis iš politinių sumetimų, mat 2016 m. dėl lenkų kaltės žlugo sandoris su prancūzų sraigtasparnių gamintoju „Airbus“ dėl 50 sraigtasparnių įsigijimo, tad povandeninių laivų sandoris gali tapti savotiška abipusiai naudinga kompensacija Prancūzijai ir šios šalies politinės paramos užsitikrinimas ES.
Dar svaresne priežastimi laikoma „vyšnia ant torto“ – kitaip nei švedai ar vokiečiai, prancūzai „Scorpene“ povandeninius laivus siūlo įsigyti kartu su sparnuotosiomis raketomis „MdCN“.
Tokias raketas galintys leisti „Scorpene“ klasės povandeniniai laivai Lenkijai jau po kelerių metų suteiktų iki šiol neturėtą galią. Mat, povandeninis laivas su didelio nuotolio sparnuotosiomis raketomis yra strateginis pajėgumas – jis gali nepastebėtas atsidurti toje pozicijoje, iš kurios galėtų kelti grėsmę strateginiams Rusijos objektams ir tokiu būdu atgrasyti Kremlių.