Praėjusią savaitę kelių dienų vizito Ukrainoje metu L. Linkevičius susitiko ne tik su Ukrainos Prezidentu Petro Porošenka, kitais aukštais šalies pareigūnais, bet ir su vasario pradžioje Rusijos remiamų separatistų apšaudyti Avdijivkos miesto gyventojais.
Sausio pabaigoje atsinaujinę ir vasario pradžioje dar labiau suintensyvėję apšaudymai nusinešė mažiausiai 7 Ukrainos karių, kelių civilių gyvybes, o Avdijivkoje kelioms dienoms buvo nutrūkęs elektros, šilumos bei vandens tiekimas.
„Šis išvažiavimas neplanuotas. Klausiau ukrainiečių, kuo galime padėti, tai supratau, kad svarbiausia dabar yra politinė ir moralinė parama valdžiai bei Ukrainos žmonėms. Mūsų tikslas buvo gauti daugiau informacijos iš pirminių šaltinių – vietos žmonių, kurie Avdijivkoje gyvena pusiau sugriautuose namuose. Vieni gyventojai neturi kur išvažiuot, kiti nenori palikti namų.
Kai pakalbi – visai kitas emocinis krūvis matai situaciją savo akimis. Žmonės pavargę nuo karo, nuo nepriteklių“, – sakė L. Linkevičius, patikinęs, kad diskusijose su kitų ES bei NATO šalių atstovais nuo šiol turėsiantis dar daugiau argumentų, kodėl reikia palaikyti Ukrainą.
Paragino neieškoti sliekų
Dar prieš vizitą į Ukrainą L. Linkevičių sukritikavo opozicinės konservatorių partijos atstovai, kurie atkreipė dėmesį į Užsienio reikalų ministerijos reakciją dėl atsinaujinusių kovų Ukrainoje.
Ypač užkliuvo viceministras socialdemokratas Darius Skusevičius, kuris „išreiškė susirūpinimą dėl atsinaujinusių intensyvių karinių veiksmų Rytų Ukrainoje, galimos humanitarinės katastrofos Avdijivkos mieste ir paragino visas puses nutraukti ugnį“. Toks raginimas „visas puses“ nutraukti ugnį, anot kritikų yra nederamas, mat Ukrainos pusė ginasi nuo Rusijos remiamų grupuočių.
L. Linkevičius pripažino, kad „galbūt iš URM pusės iš pradžių ir nebuvo sėkmingo paaiškinimo“, nors vėliau pats ministras pridūrė, jog atsakomybė už naują smurto protrūkį tenka būtent Rusijai. Tačiau, anot L. Linkevičiaus, įžvelgti Lietuvos diplomatijos nenuoseklumą Ukrainos atžvilgiu būtų „neprofesionalu ir šiek tiek neprotinga“. Kritiką žėrusiems konservatoriams kliuvo dar aštriau.
„Tai nėra olimpinė sporto šaka, bet tai buvo sliekų ieškojimas ant asfalto. Kai atsinaujino mūšiai Avdijevkoje, reikėjo skubiai atnaujinti elektros, šilumos, vandens tiekimą. Tą pačią dieną kalbėjau telefonu su savo Ukrainos kolega, klausiau, kuo galime padėti.
Ir man pasakė, kad svarbu nutraukti ugnį, norint sutvarkyti elektros tiekimą. Remontininkai dirbo apšaudomi, juos net norima apdovanoti. Taip kad įžvelgti sistemingą antiukrainietišką poziciją net norint būtų sunku“, – sakė L. Linkevičius.
Jo teigimu kalbos, kad tarp jo ir neseniai perrinkto „Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų“ lyderio skersai kelio perbėgo juoda katė, nepagrįstos.
„Neturiu su juo jokių problemų, bet jei jie kels pesudoklausimus, pseudoproblemas, tai be abejo, reaguosime. Yra sričių, kur reikia konsoliduotos pozicijos, mažiau ginčų viduje, nes yra bendras tikslas. O kodėl tie ginčai kilo, tai nenorėčiau kelti prielaidų, galbūt tai vidinės kovos, gal kitų tikslų siekia. Patarčiau tiek, kad galėtų pasirinkit kitą temą“, – sakė L. Linkevičius.
Rusijos išlaikytiniai naudoja teroristų taktiką
Ministras pažymėjo, kad tai, kas vyksta Ukrainoje, galima pavadinti karu bei Rusijos agresija prieš Ukrainą. Be to, L. Linkevičius pabrėžė, kad separatistai apšaudymus vykdo iš apgyvendintų Donecko rajonų, o tai jau galima įvardyti, kaip teroristinę veiklą. L. Linkevičius dar 2015-ųjų sausį separatistų respublikas ragino atvirai vadinti teroristinėmis organizacijomis. Tokios pozicijos jis tikina besilaikantis iki šiol.
„Jų tokia veikla, tai kaip kitaip jas vadinti? Tikrais vardais“, – sakė L. Linkevičius. Jo manymu, net jei šiame kare yra besinaudojančių konfliktu ar iš jo besipelnančių, taip pat ir iš Ukrainos pusės, vis tiek esą būtina nepamiršti principų.
„Reikia skirti pelus nuo grūdų – kur yra auka, o kur agresorius. Amorlau lyginti kieno didesnė kaltė“, – sakė L. Linkevičius, priminęs, kad būtent Rusija sukėlė ir tebekursto karą Ukrainoje, o separatistai nesilaiko Minsko paliaubų susitarimų.
„Mums reikia nuosekliai, argumentuotai kalbėti faktais, tad net jei mūsų pozicija yra mažumoje, ji labai svarbi euroatlantinėse diskusijose. Man dabar lengviau diskutuoti ir argumentuoti, nes buvau Avdijivkoje, mačiau, akivaizdžius pažeidimus“, – sakė L. Linkevičius.
Jo teigimu, pastaruoju metu vis pasigirsta nesąžiningi Rusijos raginimai Ukrainai, pavyzdžiui, skelbti rinkimus, nors tai daryti esą neįmanoma.
Jie sako: pirma decentralizacija, po to deeskalacija. Man tai skamba ciniškai: kaip gali atlikti tuos veiksmus, jei nėra pažangos saugumo situacijoje? Tai pavojinga ir žalinga“, – pažymėjo L. Linkevičius.
Sankcijų atšaukimui nepritaria
Būtent todėl, anot L. Linkevičiaus, būtina atsakyti, ar tarptautinė bendruomenė nori realaus konflikto sprendimo, ar tesiekia imitacijos bei proceso. Tačiau tuo pat metu Minsko paliaubų susitarimai, kurie turėjo numatyti ugnies nutraukimą ir sunkiosios ginkluotės atitraukimą, negali būti sulaužyti, net jei jų dažnai nesilaikoma.
„Kito mechanizmo nėra, šiuo metu neturime kuo pakeisti Minsko susitarimų. Be to, įsivaizduokite, kas būtų, jei jų atsisakome: neturime nieko, net priežasčių pratęsti sankcijas Rusijai“, – pažymėjo L. Linkevičius, spėjęs, kad galbūt kaip tik tokio tikslo Rusija galimai ir siekia.
„Gal ir toks tikslas: padarėme, ką galėjome, nepavyko, pradedame nuo balto popieriaus lapo. Taip pradėti nori būtent tie, kas pažeidžia tarptautinę teisę“, – Rusiją kritikavo L. Linkevičius, pridūręs, kad tokios Kremliaus iniciatyvos „pradėti iš naujo“ nėra naujiena, mat jas Maskva taiko ir siekdama keisti bendrą saugumo architektūrą Europoje bei įgyti naują balso teisę.
„Ten, kur Rusija turi veto teisę, pavyzdžiui, Jungtinių Tautų Saugumo taryboje, ten viskas stringa“, – sakė L. Linkevičius, kaip pavyzdį pateikęs „Malaysia airlines“ MH17 reiso lėktuvo numušimą 2014-ųjų liepą.
„Galėjo būti tribunolas, skaidrus procesas, įvertinęs visų nuomones. Lyg ir tikslas buvo – nubausti kaltuosius. Bet ne, Rusija vetavo sprendimą, o tada apkaltino Vakarus, kad šie esą tempia gumą dėl tyrimo. Tai kaip tai pavadinti? Cinizmu. Ten, kur veto teisė, nematome konstruktyvumo“, – pabrėžė L. Linkevičius. Jo manymu, sankcijos Rusijai dėl šios vaidmens Ukrainos kare liks ir ateityje.
„Neturiu tikslo mėgautis sankcijomis, bet tai vienintelė spaudimo priemonė, kuria galime naudotis. Taip, spaudimas nutraukti auga, o ką daryti?
Tai nekeičia mūsų argumentacijos, laikysenos ir, tikiuosi, motyvacijos“, – pažymėjo ministras, pridūręs, kad sankcijos Rusijai savaime nėra agresyvus tikslas. Tai esą yra nuoseklus, moralus, teisinis ir teisingas žingsnis, mat iš Rusijos tik reikalaujama padoriai elgtis su šalimi, kuri nenusipelnė gyventi siaubingomis sąlygomis vien tik todėl, kad nusprendė pasirinkti kitą kelią.
Pasak ministro, šiuo metu sunku įsivaizduoti kitokį Rusijos elgesį, mat ji tebesivadovauja nulinės sumos žaidimo taisyklėmis – laimi viską arba nieko.
Kremliuje, anot L. Linkevičiaus, vis dar gajus įsivaizdavimas, kad buvusios SSRS šalys yra uždaras kiemas, artimasis užsienis, kažkas specifinio, kad Rusija jie turi teisę spręsti ir Rusijos būtina atsiklausti, kokį aljansą rinktis.
„Gal ir patys žmonės Rusijoje galiausiai supras, kad nesukursi stabilumo prievarta, kad ir kiek ginklų besukurtum, begrasintum masinio naikinimo ginklais. Mes nelenktyniausime ginkluotės kiekiu, nesiruošiame konfrontuoti, bet neleisime, kad kažkas turėtų iliuzijų, jog mums galima diktuoti sąlygas“, – įspėjo L. Linkevičius.