V. Plečkaitis Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ svarstė, jog galima sakyti, kad Ukrainos taikos konferencija šiai šaliai buvo sėkminga. Tačiau būtina atspindėti ir kitą pusę.
„Kita vertus, visi tikslai, kuriuos iš pradžių kėlė Ukrainos diplomatai ir prezidentas, nebuvo įgyvendinti. Bet pats faktas, kad tokia konferencija įvyko, tiek daug valstybių pritraukė, tai labai svarbus. Kažin, ar istorijoje yra buvęs toks atvejis. Gal galime palyginti tai tik su po I Pasaulinio karo įvykusia Versalio konferencija. Bet ir tai tada buvo visiškai kitokia sudėtis, buvo aiškūs pralaimėtojas, aiškus nugalėtojai.
Deja, šioje konferencijoje nors ir buvo palaikyta Ukraina, bet vis dėl to, tokios svarbios šalys kaip Kinija iš viso neatvyko, Indija – nepasirašė, Pietų Afrika nepasirašė, kaip ir vadinamosios BRICS šalys: Brazilija nepasirašė dokumento. Tai rodo, kad dar Vladimiras Putinas ir Rusija turi tam tikrą paramą šitų vadinamų globalių Rytų valstybių tarpe. Tad dar čia reikia daug padirbėti“, – įžvalgomis Žinių radijo eteryje dalijosi buvęs Lietuvos ambasadorius Šveicarijoje ir Ukrainoje Vytautas Plečkaitis.
Konferencijoje, pasak pašnekovo, taip pat buvo atkreiptas dėmesys, kad karai vyksta ne tik Europoje, bet pastoviai vyksta Afrikoje.
„Ir Afrikos valstybės pareiškė nuomonę, kad joms trūksta didžiųjų šalių dėmesio, kad tie karai liautųsi. Tad ši konferencija parodė, kad pasaulis yra labai sudėtingas, sunkiai prognozuojamas.
Tad didesnės pastangos turėtų būti tų valstybių, ypač turtingų ir įtakingų, ginant taiką ir siekiant, kad tokių dalykų kaip Ukrainos užpuolimas, ar pasikėsinimas į suverenitetą būtų nutraukiamas iš karto“, – kalbėjo Žinių radijo pašnekovas V. Plečkaitis.
Jo teigimu, nepaisant to, kad Ukraina padarė visame pasaulyje plačiai nuskambėjusį darbą, bet konferencijoje nebuvo su kuo derėtis užpultai šaliai.
„Tai galima vertinti tik kaip pirmą žingsnį taikos link. Panašiai V. Zelenskis ir sakė – tai yra pirmas žingsnis taikos link. <...> Kol kas sunku pasakyti, ar (tokiose konferencijose galime pamatyti ir Rusiją, aut. p.). Rusiją turbūt bus galima pamatyti tik tuomet, kai ji patirs ženklius pralaimėjimus kare Ukrainoje.
Aišku, kai dar nusilps ekonomiškai tik dar labiau, nei dabar yra nusilpusi. Nes ją dar remia tokios šalys kaip Indija, Kinija, vadinamosios BRICS šalys.
Bet matyt, kad galima tikėtis, jog būtent to nusilpimo atveju Rusija bus priversta sėsti ir derėtis“, – įžvalgomis Žinių radijo laidoje dalijosi ambasadorius V. Plečkaitis.
Jis išsakė poziciją, jog tai turbūt vienintelis scenarijus, kai Rusija gali sėsti prie derybų stalo – nusilpimas.
„Kitokių sąlygų nematau. Nebent tai būtų dar didesnis spaudimas iš Vakarų pusės, iš JAV. Bet kol kas tai neduoda rezultato. Ir Rusija užsiima grasinimais, grasina atominiu ginklu. <...> Užuot civilizuotai tartųsi, prisipažintų, darytų kažkokias nuolaidas – to nematyti.
Tai reikia laukti stipraus karinio ukrainiečių atsakomojo smūgio, turint vakarietišką ginkluotę. Bet ir tai nėra lengva. Todėl sunku pasakytu, nors manau, kad JAV irgi daro didelį spaudimą – ne tik viešą, bet ir neviešą. Manau, kad Joe Bidenas ir jo komanda ypač suinteresuotas prieš artėjančius prezidento rinkimus – kažkaip sumažinti įtampą dėl karo Ukrainoje“, – kalbėjo Žinių radijo laidos „Dienos klausimas“ pašnekovas V. Plečkaitis.
Jis teigė, jog šviesos tunelio gale po Ukrainos taikos konferencijos jis nemato.
„Bet tikiuosi, kad ta šviesa vienaip ar kitaip atsiras. Nes pasaulis keičiasi, politika keičiasi, žmonės keičiasi. Čia visko gali būti. Dabar padarytas didelis žingsnis diplomatijoje, bet jis nėra pakankamas, kad užtikrintų taiką ir pradžią derybų tarp Rusijos ir Ukrainos.
Matyt, kad reikalingos dar didesnės pastangos: Vakarų ir Trečiojo pasaulio šalių. Kad padėtis galėtų būti suvaldyta ir karas pagaliau galėtų būti nutrauktas“, – tikino Žinių radijo laidos „Dienos klausimas“ pašnekovas ambasadorius V. Plečkaitis.
