Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ dalyvavęs V. Bruveris akcentavo, kad Rusijos agresija prieš Ukrainą, Kremliui siekiant savo tikslo sunaikinti Ukrainą, kaip valstybę, nesibaigs tol, kol Rusijos režimas bus toks, koks yra.
„Atrodo, paprasta, tai buvo kartojama nuo pat ginkluotos agresijos pradžios 2014-ais. Tai ir viskas iš esmės. Jeigu mes kalbame apie kažkokias paliaubas, karo sustabdymą, tai mes kalbame tik apie pertrauką – laikiną sustabdymą aktyvių karinių veiksmų fronte. Nors aš netikiu, kad gali būti visiškai sustabdyti tie kariniai veiksmai, gali toliau vykti ramesnis, pozicinis karas“, – sakė pašnekovas.
Pasak jo, Rusiją sustabdyti aktyvų puolimą priverstų tai, jei Ukraina kariniu požiūriu sustiprėtų iki tiek, kad įkastų rusų pajėgas fronto linijoje ir šios nebegalėtų pajudėti nei metro į priekį.
„Šios priežasties mes artimiausiu metu, matome, kad nebus. Nebus dar ir dėl to, kad, mano požiūriu, D. Trumpo administracija po sausio 20 dienos tiesiog nutrauks karinę paramą Kyjivui“, – pridūrė jis.
Anot V. Bruverio, V. Putinas ir Kremliaus viršūnė gali būti suinteresuoti pertrauka, jeigu jų ekonomikos ir resursų padėtis Rusijoje iš tiesų yra labai prasta.
„Mes šito nežinome, mes galime spėti, kad gali taip būti“, – sakė jis, tačiau pridūrė, kad nederėtų pamiršti, jog diktatūra vis dėlto yra diktatūra – jai nusispjauti į bet kokius nuostolius.
Karinius veiksmus sustabdytų tai, jei D. Trumpo administracija turėtų priemonių prispausti Rusiją, tačiau pats V. Bruveris mano, kad D. Trumpas prispausti neturi kuo.
Žinių radijo laidoje dalyvavęs Seimo narys Audronius Ažubalis su tuo nesutiko. Jo nuomone, – turi, ir tai yra Kinija.
„Apie ką amerikiečiai dabar kalba ir ką pats D. Trumpas yra pasakęs, kad Kinija galėtų prisidėti. Ką teko išgirsti, kad yra galvojama, kad būtų gerai prie šito derybų stalo, kurį jie vadina plačiu, pasitelkti ir Kiniją. Klausimas tik toks, kaip sako amerikiečiai, kokią kainą mes, kolektyviniai Vakarai, esame pasirengę už tai sumokėti“, – teigė jis.
Tai, svarstė parlamentaras, galėtų būti prieiga prie aukštųjų technologijų, ką kinai dabar vagia, požiūrio į Taivaną pasikeitimas.
Nemato Kinijos intereso
Tačiau V. Bruveris akcentavo kol kas nematantis jokio Kinijos intereso prispausti V. Putiną.
„Ypač tuo atveju, jei V. Putinas mano, kad vis dėlto yra laikas, kai jis gali pagaliau pribaigti Ukrainą, kad tai jau yra ta trečioji diena, kai jis gali paimti Kyjivą, tai nematau tokios situacijos, kad Kinija galėtų pasakyti: ne, bičas, stok, dabar negalima dėl to ir to – nematau tokių argumentų. Nebent D. Trumpas galėtų taip prispausti Kiniją, kad ji taip cyptų ir prispaustų Rusiją, kad toji cyptų ir viskas sustotų. Čia nerealios šnekos, mes gi kažkaip bandome gyventi realiame pasaulyje“, – kalbėjo V. Bruveris.
Jo vertinimu, dabar D. Trumpas su savo aplinka sprendžia, kaip įtikinamiau suimituoti, kad atrodytų, jog jie kažkaip solidžiai ketina spręsti šią situaciją. Apžvalgininkas čia pat patikino – to nebus.
„Jis tiesiog nukirs karinę paramą ir viskas pasibaigs“, – sakė jis.
V. Bruveris pridūrė, kad Kinijos ir Rusijos diktatūros yra egzistencinės sąjungininkės.
„Kinija tiesiog turės sąskaitą, kurią Rusija turės apmokėti kai – ne jei, – o kai ji puls Taivaną“, – teigė jis.
„Manau, kad karas tęsis ir jei Ukrainos frontas tikrai pradės byrėti, kils pavojus ir prasidės mėsmalė didžiuosiuose miestuose, Europa neturės kitos išeities, kaip tik tokiu atveju pradėti įvedinėti savo kontingentą“, – teigė jis.
Ukrainiečių problema – žmonių trūkumas
Anot V. Bruverio, dabar pildosi tai, ką jam ukrainiečių kariai sakė vasaros viduryje.
„Ką jie sakė, kas bus pagal bendrą dinamiką fronte, tas ir atsitiko“, – sakė apžvalgininkas.
Pagrindinė ukrainiečių problema dabar – žmonių trūkumas, be to, dažna aukščiausios karinės ir politinės vadovybės nekompetencija ir klaidingi sprendimai.
„Kurie tam tikra prasme legitimuoja tos visuomenės dalies, kuri dabar turėtų būti tuo gyvosios jėgos resursu, motyvaciją“, – kalbėjo apžvalgininkas.
Pagerėjimų šia prasme jis neprognozuoja.
„V. Zelenskis, matyt, skaičiuoja. Ukrainai irgi reikia pertraukos, jei Rusijos režimui reikia pertraukos galbūt, Ukrainai jos reikia ne mažiau <...> Tik kokiomis sąlygomis ir ar ji greičiau pasiruoš naujai ir dar kruvinesnei karo bangai negu Rusija, tai didelis klausimas. Jei ta pertrauka vis dėlto bus padaryta“, – svarstė jis.
Ažubalis: jie buvo sąžiningi
A. Ažubalis „Žinių radijui“ teigė, jog amerikiečiai kalba, kad yra pasiryžę ištesėti viską, ką Joe Bidenas yra pažadėjęs, taip pat ir dalinimąsi žvalgybos duomenimis, piniginę, karinę pagalbą.
„Bet toliau kaip bus... Na, jie buvo pakankamai sąžiningi ir leido suprasti, kad viską spręs D. Trumpas su artimiausiais patarėjais. Tai tiek galima pasakyti – tai nei labai gerai, nei labai blogai. Bet, kita vertus, jie visada pabrėždavo, kad jeigu Europa atsisakytų savo godumo ir atrištų savo piniginę, ko dabar nedaro dauguma valstybių, galbūt tada Amerikos ir D. Trumpo požiūris būtų visai kitoks“, – teigė jis.
Parlamento narys tęsė, kad tuo pat metu jie sako, kad „jūs mums reikalingi“, nes, jų skaičiavimais, vien JAV karine galia veikti prieš Kiniją ir Rusiją be Europos ir sąjungininkų iš Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono, būtų sunku.
„Todėl Europa, kad ir kokia ji būtų ištižusi, jiems yra labai reikalinga“, – kalbėjo A. Ažubalis.
Ukrainoje daug netikrumo
Lietuvių bendruomenės pirmininkė Ukrainoje Dalia Makarova laidoje kalbėjo, kad negalima apibendrintai pasakyti, kaip laikosi ukrainiečiai, nes visi regionai gyvena skirtingai.
„Negali palyginti Kyjivo su Zaporižia“, – sakė ji.
D. Makarova pasakojo, kad jau ketvirta diena Kyjive – be elektros atjungimų.
„Gruodžio pradžioje buvo, kad po 2-3 valandas elektra per dieną būdavo. Jau buvo sunkoka prisitaikyti, kažką nuveikti. Žiema pas mus šilta, kas ačiū Dievui, gal ir kariams ne taip šalta. Nors, aišku, fronte situacija labai sudėtinga“, – pasakojo lietuvių bendruomenės atstovė.
Jos teigimu, jei po Chersono ir Charkivo išvadavimo ukrainiečių nuotaikos buvo pakilios, tai dabar daugiau netikrumo.
„2025 metai, žiūrint į visą politinę situaciją, kai žadamas ginklų tiekimo nutraukimas, Europa blaškosi iš vienos pusės į kitą, nežino ką daryti – viskas netikra, tu saugiai nesijauti“, – kalbėjo ji.
