„Kviečiu atsimerkti, nes su kalbomis labai toli nuėjome, bet su sprendimais – vėluojame“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė „laisvietė“.
Trečiadienį Laisvės partija pristatė savo siūlymus padidinti gynybos biudžetą 420 mln. eurų. Pasiūlyta perskirstyti savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, padidinti akcizus bei vienu procentiniu punktu kilstelėti pelno mokesčio tarifą.
„Tokią poziciją mes užėmėme, ją galima kritikuoti, bet mes bent aiškumo įnešėme. Raginu ir kitus pasakyti ir sėsti prie stalo“, – teigė ministrė.
Politikė atmetė ir prezidento pasvarstymus, esą „laisviečiai“ savivaldybėms tenkančią GPM dalį pasiūlė perskirstyti tik dėl to, jog patys neturi išrinktų merų.
„Girdžiu valdininkišką pasipriešinimą. Jei visi, tai visi“, – teigė A. Armonaitė.
„Laisvės partija yra antra didžiausia valdančioji partija Vilniuje ir mes esame prisiėmę atsakomybę už Vilniaus miestą. Sostinei ir kitiems (miestams – ELTA) reikalingos gynybos sistemos“, – pažymėjo „laisvietė“.
Be to, akcentavo ji, pasiūlymas savivaldybių pajamų nesumažintų.
„Savivaldybių pajamos ir toliau auga, jos nemažėtų“, – sakė ji.
Trečiadienį Laisvės partijos pirmininkė A. Armonaitė pristatė partijos siūlymus, kurie leistų padidinti gynybos biudžetą 420 milijonų eurų.
Anot jos, Laisvės partija pritaria gyventojų pajamų mokesčių perskirstymui iš savivaldybių pagal Finansų ministerijos siūlymą. Tai atneštų apie 150 mln. eurų.
Laisvės partija taip pat siūlo kelti akcizus kurui – mazutui, angliai, dyzelinui, gazoliui žemės ūkyje, taip pat alkoholiui ir tabakui. Tai taip pat papildytų iždą 150 mln. eurų.
Galiausiai A. Armonaitė pritaria pelno mokesčio augimui vienu procentiniu punktu – tai atneštų 120 mln. eurų.
Krašto apsaugos finansavimas Lietuvoje šiemet sudarys 2,75 proc. nuo BVP, tačiau siekiama, kad šis dydis artimiausiais metais pasiektų bent 3 proc.
Čmilytė-Nielsen: „laisviečių“ siūlymas perskirstyti GPM gynybai – nei tvarus, nei teisingas
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako skeptiškai vertinanti „laisviečių“ siūlymą papildomas lėšas gynybos finansavimui gauti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. Anot jos, tai nėra nei tvarus, nei teisingas sprendimas.
„Liberalai vertina tai, kas buvo pateikta ypatingai pastarajame susitikime Vyriausybėje. Ten jau buvo ir naujo krašto apsaugos ministro labai konkretūs pasiūlymai, paskaičiavimai, kam konkrečiai turėtų eiti padidinimas gynybos biudžetui. Manome, kad visų pirma reikia žinoti, kam reikia pinigų, jog būtų paprasčiau kreiptis į visus žmones ir prašyti prisidėti“, – ketvirtadienį parlamente kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
„Kalbant apie konkrečius pasiūlymus, labai skeptiškai vertiname „laisviečių“ pasiūlymą dėl nuėmimo 150 mln. eurų iš savivaldos, turint galvoje, kad savivaldai pastaraisiais metais suteikėme daug savarankiškų funkcijų. Toks permetimas iš vienos eilutės į kitą, mūsų galva, nėra nei tvarus, nei teisingas sprendimas“, – pažymėjo ji.
V. Čmilytė-Nielsen teigia, kad liberalai dėl didesnio finansavimo gynybai palaikytų akcizų didinimą alkoholiui ir tabakui, svarstytų pelno mokesčio pakėlimą 1 proc.
„Iš to, kas jau buvo nuskambėję ir diskusijų partijos viduje manome, kad akcizų pakėlimas galėtų būti vienas iš kelių. Akcizas alkoholiui, tabakui ir kiti akcizai“, – sakė Seimo pirmininkė.
„Taip pat gynybos fondo sukūrimas, tai savaime suprantama ir svarstytume pelno mokesčio pakėlimą 1 proc. Verslo bendruomenėje yra platus sutarimas, kad tam neprieštarautų“, – pažymėjo ji.
Galiausiai politikė aiškino nematanti prasmės „iššokti su pasiūlymais“, kurie neturi galimybių būti priimtais bendru sutarimu.
„Galvojame, ką siūlyti, jau nuo praėjusių metų, bet akivaizdu, kad ne vakuume dirbame. Yra ir koalicijos partneriai, ir partneriai opozicijoje, su kuriais kartu reikia ieškoti sprendimų. Nematau didelės prasmės iššokti su pasiūlymais, kurie tampa tik komunikaciniu veiksmu, tačiau neturi jokių galimybių tapti bendru sprendimu“, – teigė liberalė.
„Kiekvienas koalicijos partneris pasirenka savo kelią ieškoti bendrų sprendimų, vyksta rinkimai. Jie nebuvo pristatyti iš anksto, liberalų prioritetas, kad būtų realiai nubalsuota už sprendimus, kurie ir būtų logiški, racionalūs, ir, jog būtų tęstini, nebūtų atšaukti po kažkiek mėnesių ar pusmečio, pasikeitus valdančiajai daugumai“, – akcentavo ji.
Čmilytė-Nielsen: delsimas ieškoti naujo švietimo ministro – sunkiai pateisinamas
Premjerei Ingridai Šimonytei nurodžius, jog pamaina atsistatydinusiam švietimo ministrui Gintautui Jakštui gali atsirasti tik vasarą, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen mano, jog toks delsimas yra sunkiai pateisinamas.
„Esu sakiusi, kad suprantu, jog tai yra tokia kėdė, į kurią nėra stovinčios eilės norinčių atsisėsti. Kita vertus, švietimo sritis yra po gynybos, tikriausiai, svarbiausia sritis. Delsimas ar neieškojimas – jis sunkiai pateisinamas“, – ketvirtadienį, prieš prasidedant Seimo posėdžiui, žurnalistams sakė V. Čmilytė-Nielsen.
„Norisi tikėti, kad koalicijos partneriai ras kandidatą, kuris ir nori, ir gali eiti šias labai sudėtingas pareigas“, – vylėsi politikė.
ELTA primena, kad trečiadienį premjerė I. Šimonytė nurodė, jog kandidatūros į švietimo, mokslo ir sporto ministrus reikėtų tikėtis nebent vasarą – kai dešiniųjų Vyriausybė turės išrinktam prezidentui grąžinti įgaliojimus. Anot I. Šimonytės, šiuo metu pamaina atsistatydinusiam G. Jakštui nėra ieškoma.
Pastarasis pareigas paliko kilus nesklandumas dėl vienuoliktokų tarpinių patikrinimų. Laikinai vadovauti ŠMSM pavesta socialinės apsaugos ir darbo ministrei Monikai Navickienei.
Pagal Konstituciją, Lietuvoje ministrus skiria ir atleidžia prezidentas premjero teikimu.