Seimo laikinoji komisija savo išvadose konstatavo, kad prezidento G. Nausėdos ir jo aplinkos palaikomi ryšiai su asmenimis, kurie yra susiję su baltarusiškų trąšų verslu besiverčiančiais asmenimis ir verslo įmonių vadovais (akcininkais) bei atstovais, daro prezidentą pažeidžiamą.
Tačiau komisija taip teigdama nenurodė nei vadovų ar kitų asmenų pavardžių, nei baltarusiškų įmonių pavadinimų.
Norėtų, kad prezidentas atsakytų į klausimus
V. Bakas leido suprasti, kad komisija to negalėjo padaryti, nes informacija – įslaptinta.
„Šita komisijos išvada paremta komisijos tyrimo metu surinkta informacija. Taip, komisija nustatė tikrai gana šokiruojančią aplinkybę, kad kelios dešimtys [asmenų] iš pono Gitano Nausėdos tuometinio kandidato, piliečio, pretendento aplinkos yra susiję ne tik su Baltarusijos trąšų verslu.
Dar daugiau – jie susiję su buvusios SSRS, taip pat esamomis žvalgybos tarnybomis, [su kuriais] palaiko ryšius, Rusijos ir Baltarusijos diplomatais palaikė ir palaiko ryšius, priešiškų šalių politikais ir valstybės pareigūnais, jiems artimais verslo atstovais.
Šitą dalį įrodymų mes prašėm išslaptinti Valstybės saugumo departamento, deja, Valstybės saugumo departamentas tą padaryti atsisakė“, – trečiadienį spaudos konferencijoje kalbėjo V. Bakas.
Pasak V. Bako, svarbu, kad mes neturėtume pažeidžiamų sprendimų priėmėjų.
„Arba turėtume tokius valstybės vadovus, kurie atsakytų į visuomenei kylančius klausimus“, – pridūrė jis.
Aiškumo, anot V. Bako, būtų daugiau, jeigu prezidentas atsakytų į 70 jam pateiktų klausimų, tarp kurių yra ir klausimai apie jo ryšius su „kai kuriais asmenimis“. Šalies vadovas, pasak V. Bako, galėtų paaiškinti apie savo santykį su jais ir tai, kiek tai veikė jo sprendimus.
Kalbėdamas apie šalies vadovo pažeidžiamumą, V. Bakas taip pat pažymėjo, kad čia paminėtinas ne tik baltarusiškų trąšų epizodas, bet ir „bandymas tų asmenų turėti savo patarėjus prezidento aplinkoje, taip pat dalyvavimas renginiuose prezidentūroje“.
„Tai yra asmeniniai prezidento susitikimai prieš rinkimus, apie kuriuos visuomenė nežino ir kuriuos visuomenė nustatė, su kontržvalgybinę riziką keliančiais asmenimis. Taip pat prezidento aplinkos kai kurių asmenų susitikimai – asmeniniai, ne kur nors štabe, su kontržvalgybinę riziką keliančiais asmenimis <...>. Tai iš tiesų situaciją yra grėsminga, mūsų nuomone, kada kontržvalgybinę riziką keliantys asmenys sistemiškai susitikinėja su kandidato aplinka, vėliau – prezidentu, prezidento aplinka. Specialiosios tarnybos tai žino, sprendimų priėmėjų neinformuoja“, – dėstė V. Bakas.
Tad prezidentas, jo įsitikinimu, atsakytų į 70 pateiktų klausimų, jeigu problemų nebūtų.
Spaudos konferencijoje dalyvavęs politikas Matas Maldeikis tikino, kad kiekvienas komisijos tyrimo išvadų sakinys yra paremtas įrodymais.
„Tai, ką darome, yra visiškai pagal įstatymo raidę. Kiekvienas čia pateiktas sakinys – jam yra surinkti įrodymai, (...) liudijant mūsų komisijai po priesaika, kad jei liudijama nesąžiningai, už tai yra baudžiamoji atsakomybė“, – sakė M. Maldeikis.
„Kodėl kai kurie asmenys mums neliudijo, esu įsitikinęs – nes nežino, ką žino komisija ir jie nežino, kurioje vietoje gali sau meluoti. Dėl to vienas ar kitas asmuo nenorėjo šiai komisijai liudyti“, – vertino jis.
Išsiskiria matymas, ar prezidentas yra, ar buvo pažeidžiamas
Jeigu Seimas pritars komisijos išvadoms, tuomet, anot politiko, bus galima siekti, kad VSD turima informacija, liudijimai, komisijos surinkta medžiaga būtų išslaptinta.
„Seimas turės ieškoti sprendimų, kaip tą ryšį, tuos santykius atskleisti. Tą gali padaryti arba prezidentas, arba Seimas ir Valstybės paslapčių koordinavimo komisija. Jeigu jiems pritrūks kažkokių įgaliojimų, mes galime pakeisti įstatymus, ką siūlo komisija, kad tie duomenys būtų prieinami visuomenei – tie surinkti įrodymai, jie yra“, – patikino Seimo komisijai pirmininkavęs V. Bakas.
„Mes analizuojame VSD veiklą ir už informacijos įslaptinimą yra atsakinga VSD. Jeigu VSD arba jos vadovai padarė tam tikrų nelabai gerų žingsnių, nebūtinai pažeidė įstatymą, bet tiesiog pasielgė nesąžiningai, tai natūralu, kad institucija nenori tam tikros informacijos atskleisti, išviešinti ir panašiai. Mes siekiame, kad priėmus išvadą atsirastų mechanizmas, kaip būtų galima tą informaciją išslaptinti, nes šiuo metu be VSD leidimo išslaptinimas yra neįmanoma“, – spaudos konferencijoje kalbėjo kitas komisijos narys Andrius Vyšniauskas.
Dar vienas komisijos narys, parlamentaras Matas Maldeikis teigė nenorintis atsakinėti, ar šiuo metu prezidento aplinkoje yra asmenų, kurie daro jį pažeidžiamą. Esą atsakydamas į tai, jis atskleistų valstybės paslaptį.
Savo ruožtu komisijos narys Bronislovas Matelis svarstė, kad prezidentas buvo pažeidžiamas.
„Galbūt, sakyčiau, buvo tam tikras laikotarpis, kai prezidentas buvo pažeidžiamas, kai vyko ginčas dėl trąšų“, – teigė jis.
„Dabar visuomenė žinos apie tai, žiniasklaida žinos, ir jei valstybėje iškils klausimas dėl sankcijų, dėl baltarusiškų trąšų ar dar kažką, visuomenė galės vertinti tą situaciją. Mano asmenine nuomone, <...> per tą ankstesnį laikotarpį prezidentas ir jo aplinka iš tiesų buvo pažeidžiami kur kas labiau, dabar tos situacijos fiksuoti negaliu“, – komentavo B. Matelis.
Savo ruožtu V. Bakas, cituodamas komisijos išvadą, pažymėjo, kad žodis „pažeidžiamas“ vartojamas esamuoju laiku. Tai reiškia, kad jis pažeidžiamas ir dabar?
„Taip“, – atsakė V. Bakas.
„Tokį prezidentą, kokį išrinkom, toks jis ir yra iki šiol. Nei pasikeitė, nei pagerėjo, nei pablogėjo. Nei aplinka pasikeitė, nei niekas. Tokį, kokį išrinkom, tokį turėjom su visom problemom ir su visais pliusais“, – taip pažeidžiamumo klausimą komentavo A. Vyšniauskas.
Vyšniauskas: apkaltos klausimą turės narplioti Seimas
G. Nausėda atsisakė liudyti Seimo komisijai. Komisija įvertino, kad taip prezidentas pažeidė priesaiką ir Konstituciją. Paklaustas, ar komisija imsis iniciatyvos šalies vadovui inicijuoti apkaltą, B. Matelis pažymėjo, kad komisija klausimo dėl apkaltos nekėlė ir to nesvarstė.
Apkalta yra politinis klausimas, pažymėjo M. Maldeikis. Dėl to, anot jo, spręsti gali tik Seimas.
„Mūsų išvada, nors mes konstatuojam, kad prezidentas sulaužė įstatymą ir galimai sulaužė priesaiką, tai nėra tas dokumentas, kuris implikuoja apkaltos procedūros startą. Apkaltos procedūra tokiu atveju prasideda nuo parašų surinkimo Seimo salėje, tam turi būti sudaryta atskira komisija, ji turi atlikti savo darbą, turi būti kreipiamasi į Konstitucinį Teismą“, – M. Maldeikiui antrino A. Vyšniauskas.
Jis teigė, kad diskusija apie apkaltą prezidentui yra beprasmiška, nes iki jo kadencijos pabaigos liko keletas mėnesių.
Taigi, A. Vyšniauskas iškėlė klausimą, ką daryti.
„Ką daryti tokiu atveju, kai priesaikos finiše sužinai, kad prezidentas galbūt padarė tam tikrų nelabai gerų dalykų. Šitą konstitucinį galvosūkį, manau, Seimas turės išnarplioti ir padėti atsakyti į klausimą“, – dėstė jis.
Jei Seimas patvirtins išvadą, žada kreiptis į teisėsaugą
Komisija įvertino, kad VSD direktorius D. Jauniškis, liudydamas komisijai, teikė klaidinančią, tikrovės neatitinkančią informaciją. Jei Seimas komisijos išvadą patvirtins, dėl to bus kreiptasi į teisėsaugą, teigė V. Bakas.
Tačiau Seimas, anot jo, dėl to neturi galių imtis kokių nors politinių veiksmų. D. Jauniškio elgesį, paak politiko, gali vertinti nebent prezidentas, kuris skiria ir atleidžia VSD vadovą.
„Seimas gali užtikrinti, kad valstybėje būtų atliekama efektyvi kriminalinės žvalgybos kontrolė, Seimas gali taisyti įstatymus, kad bent jau atsirastų kažkoks balansas VSD arba [būtų] išvengtos rizikos, peržiūrėti pavaduotojų skyrimo tvarką, Seimas gali numatyti baudžiamąją atsakomybę. Kitaip tariant, yra darbų, kuriuos Seimas turės padaryti, bet tik po to, kai patvirtins išvadą“, – dėstė V. Bakas.
Kalbėdamas bendrai, M. Maldeikis teigė, kad po komisijos tyrimo ir sužinojęs daugiau informacijos visai kitaip žiūri į 2019 metais vykusius prezidento rinkimus. O kalbėdamas apie artėjančius rinkimus ir tai, kad G. Nausėda siekia perrinkimo, M. Maldeikis pripažino, kad dabar šioms išvadoms – pats blogiausias laikas.
Trečiadienį Seimo VSD pranešėjo T. Gailiaus istoriją analizavusi komisija paviešino parlamentinio tyrimo išvadas, ketvirtadienį dėl jų balsuos Seimas.
„Komisija ištyrė ir įvertino klausimus, susijusius su pranešėjo apsaugos efektyvumu. Čia įvertinome Generalinės prokuratūros, taip pat VSD vadovų ir konkrečių prokurorų veiksmus neužtikrinant pranešėjo teisių apsaugos, persekiojant pranešėją, darant jam neigiamą poveikį.
Komisija taip pat konstatavo VSD ir STT trukdymą atlikti parlamentinį tyrimą, vengimą pateikti informaciją apie klaidinančios, tikrovės neatitinkančios informacijos pateikimą.
Komisija vertino piktnaudžiavimą valstybės institucijoms nepagrįstai įslaptinant informaciją. Komisija pateikė 15 pasiūlymų“, – spaudos konferencijoje trečiadienį pristatė V. Bakas.
Su visa išvada galite susipažinti čia (dokumentas prisegtas prie priedų).
Jei Seimas išvadai pritars, pasak V. Bako, žurnalistai įgaus galimybę susipažinti su visa išvados versija (dabar ji nuasmeninta), taip pat su visa surinkta informacija.
„Noriu tik pasakyti, kad dalis reikšmingos informacijos dabar dar yra įslaptinta, nors komisija kreipėsi į VSD ir STT, tačiau, šių institucijų sprendimu, informacija lieka įslaptinta“, – teigė komisijos pirmininkas.
Seimo komisijoje, rengusioje išvadą, dirbo septyni nariai: 6 valdančiųjų atstovai ir atstovas iš opozicijos, komisijai pirmininkavęs V. Bakas.
Komisijos išvadai pritarta bendru sutarimu, balsavime dalyvavo parlamentarai: V. Bakas, Raimundas Lopata, M. Maldeikis, A. Vyšniauskas ir B. Matelis.
Nausėda neigia, kad prašė Jauniškio tikrinti jo aplinką
Į Seimo komisijos išvadų turinį sureagavo prezidentūra, kurios vertinimu tai – demokratijos ir teisinės valstybės principams prieštaraujantis desperatiškas bandymas paveikti prezidento rinkimų rezultatus.
Trečiadienį, kalbėdamas apie komisijos išvadas, prezidentas G. Nausėda atmetė jam metamus kaltinimus ir apgailestavo, kad tokios teisėsaugos institucijos kaip VSD, STT ir Generalinė prokuratūra tapo „politinio farso įkaitais“. Šalies vadovas sakė, kad „daug išvadų“ jam kelia „labai labai daug abejonių“.
G. Nausėda neigė, jog jis ar jo pavedimu veikęs asmuo prašė VSD vadovą D. Jauniškį patikrinti atitinkamus aplinkos žmones.
„Jokių uždavinių aš niekam negalėjau dalinti, nes aš buvau paprastas pilietis, bedarbis Gitanas Nausėda, kuris nusprendė dalyvauti prezidento rinkimuose“, – tvirtino prezidentas.
„Pamėginkite ateiti iš gatvės į Valstybės saugumo departamentą ir užduoti jiems tokias užduotis. Atsakymas bus labai aiškus“, – ironizavo jis.
Su visa prezidento pozicija galite susipažinti čia.
VSD vertinimu, išvados – tendencingos. Pasak tarnybos, jomis sudaromos prielaidos daryti politinį spaudimą bei įtaką žvalgybos ir teisėsaugos institucijoms.
Be to, VSD matymu, Seimo komisija išėjo už tyrimo ribų ir perėmė kitų institucijų kompetencijai priskirtas funkcijas.
Generalinė prokuratūra kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją ir paprašė įvertinti laikinojoje komisijoje dirbančių parlamentarų veiksmus.
Anot Generalinės prokuratūros, būtina įvertinti, ar komisija, nederindama savo veiksmų su Generaline prokuratūra, atskleisdama pranešėjo asmens duomenis ir reikalaudama pateikti kriminalinės žvalgybos tyrimo medžiagą, nepažeidė Konstitucijos, įstatymų reikalavimų ir Konstitucinio Teismo suformuotos praktikos. Apie tai galite skaityti čia.
Teigia, kad Jauniškis talkino Nausėdai
Surinkta informacija, pasak komisijos, leidžia teigti, kad VSD direktorius D. Jauniškis talkino 2019 metų prezidento rinkimuose dalyvavusiam kandidatui G. Nausėdai, rinkdamas žvalgybos informaciją apie šio kandidato aplinkos žmones – jo komandos narius, rinkimų štabo narius, rėmėjus. Šie žmonės dalyvavo ar ketino dalyvauti kandidato rinkimų štabe, teikti pagalbą rinkimuose, į juos buvo ketinama kreiptis arba kreiptasi paramos rinkimų kampanijai, kai kuriuos iš jų išrinktasis prezidentas G. Nausėda ketino skirti į pareigas prezidentūroje.
Ar VSD 2018–2019 metų laikotarpiu rinko informaciją ir apie kitus kandidatus ir jų aplinką, komisija neišsiaiškino – esą neturėjo galimybės to patikrinti.
Pasak komisijos, tyrimo medžiaga leidžia daryti išvadą, jog VSD surinkta informacija apie kandidato G. Nausėdos aplinką galėjo būti atskleista tretiesiems asmenims – taip pat ir G. Nausėdai.
Taip pat komisija padarė išvadą, kad informaciją apie G. Nausėdos aplinką gavo D. Jauniškis iš fizinio asmens (žmogiškojo šaltinio), kuris galėjo būti tik pats G. Nausėda ar jo pavedimu veikęs asmuo.
„Komisija, įvertinusi surinktus įrodymus – liudytojo T. Gailiaus parodymus, Komisijos turimą išrašą iš STT stenogramų, atsižvelgdama į tai, kad 2018 m. liepos 13 d., kai tokia informacija buvo pradėta rinkti, niekas, išskyrus pilietį Gitaną Nausėdą, besirengiantį kandidatuoti 2019 m. Respublikos Prezidento rinkimuose, negalėjo turėti jo būsimų talkininkų, Prezidento rinkimų štabo narių ir rėmėjų sąrašų, konstatuoja, kad VSD direktoriui D. Jauniškiui informaciją apie piliečio, vėliau kandidato į Prezidentus Gitano Nausėdos, aplinką galėjo pateikti tik pats Gitanas Nausėda ar jo pavedimu veikęs asmuo“, – dėstoma išvadoje.
Pats D. Jauniškis, anot komisijos, atsisakė įvardyti, kas konkrečiai informaciją apie piliečio, vėliau kandidato į prezidentus, G. Nausėdos aplinką jam perdavė.
„<…> Pareiga pagrįsti informacijos apie žmogiškąjį šaltinį tikrumą tenka VSD direktoriui D. Jauniškiui. Neturint tokio pagrindimo, D. Jauniškio liudijimą komisija vertina kaip nepatikimą, klaidinantį, kaip D. Jauniškio gynybinę versiją“, – išvadoje nurodė komisija.
Komisijos matymu, D. Jauniškis, rinkdamas informaciją apie tuomečio kandidato aplinką, neužtikrino medžiagos rinkimo ir panaudojimo teisėtumo kontrolės, nesiėmė veiksmų, kuriais būtų siekiama užtikrinti žvalgybos institucijos veiklos teisėtumą, skaidrumą bei žmogaus teisių apsaugą.
Komisija: VSD direktoriaus nurodymu tikrinti ir SEB klientai
39 iš 41 VSD direktoriaus D. Jauniškio nurodymu tikrintų asmenų buvo SEB banko klientai bei stambūs Lietuvos verslo įmonių vadovai, akcininkai, teigė komisija.
„Komisijos surinktais duomenimis, ilgametis SEB banko darbuotojas J. V. (Jonas Vaičaitis – ELTA) teikė pagalbą kandidatui į Prezidentus Gitanui Nausėdai organizuojant susitikimus VSD tikrintiems verslininkams priklausančiose įmonėse, susitikinėjo su šių įmonių akcininkais ir vadovais, 2019 m. Respublikos Prezidento rinkimų kampanijos metu ir aptarinėjo klausimus susijusius su Prezidento rinkimais“, – rašoma komisijos išvadoje.
Komisijos surinktais duomenimis, J. Vaičaitis dirbo SEB banke Stambių verslo klientų skyriuje iki G. Nausėdai pasiskelbiant kandidatu į prezidento postą. Išvadoje pažymima, kad jis buvo vienas iš darbuotojų, kuris turėjo prieigą prie keleto banko informacinių sistemų ir dokumentų bazių, kuriose fiksuojama informacija apie banko klientus.
Todėl, komisijos nuomone, G. Nausėda, rengdamasis 2019 metų prezidento rinkimų kampanijai, išnaudojo savo ryšius su stambių Lietuvos verslo įmonių vadovais, akcininkais, pasitelkdamas aukštas pareigas einantį SEB banko Stambių verslo klientų skyriuje tuo metu dirbusį J. Vaičaitį.
Žvalgyba rinko informaciją dėl galimų G. Nausėdos rinkimų kampanijos pažeidimų
Komisijos duomenimis, VSD tyrė galimus pažeidimus, finansuojant tuomečio kandidato į prezidentus G. Nausėdos rinkiminę kampaniją. Tiesa, komisijos teigimu, žvalgybos tyrimo informacija nebuvo pateikta sprendimų priėmėjams.
„Komisija tyrimo metu gavo duomenų, kad VSD buvo atliekamas tyrimas apie galimus pažeidimus finansuojant kandidato į Prezidentus Gitano Nausėdos 2019 rinkimų kampaniją, tačiau informacija apie tai nebuvo pateikta sprendimų priėmėjams – Vyriausybei, Seimui, Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK), Generalinei prokuratūrai“, – rašoma išvadoje ir nurodoma, kad VSD informacija turėjo būti perduota sprendimų priėmėjams bei kitoms atsakingoms institucijoms.
Komisijos vertinimu, 2019 metais galiojęs teisinis reglamentavimas sudarė galimybes kandidatams nuslėpti ir nedeklaruoti visų patirtų rinkimų išlaidų.
Komisija VRK pasiūlė tobulinti rinkimų kampanijų išlaidų audito procedūras ir užtikrinti, kad visuomenei ir sprendimų priėmėjams būtų teikiama objektyvi ir tiksli informacija apie politinės kampanijos dalyvių išlaidas politinei reklamai.
Kaip skelbta anksčiau, komisijos pirmininkas Vytautas Bakas tyrimo metu minėjo, kad G. Nausėdos oficialiai deklaruotos pajamos ir nustatyta reklamos išlaidų suma skiriasi net keliais kartais.
„Matome, kad valstybės samdyta monitoringo agentūra pateikė informaciją, kad kai kurių kandidatų išlaidos skiriasi ne procentais, o kartais. G. Nausėda deklaruoja 296 tūkst. eurų išleistų reklamai, o UAB „TNS LT“, įvertinusi eterį, sako, kad vertė yra 834 tūkst. eurų“, – tyrimo metu kalbėjo jis.
Pasak V. Bako, dalis išlaidų buvo arba nuslėptos, arba į deklaracijas įsivėlė klaida.
Teigia, kad Nausėda vykdavo į susitikimus su baltarusiškų trąšų verslo atstovais
Komisija aiškinosi, kokią įtaką G. Nausėdai ir jo rinkimų štabo nariams, patarėjams darė Baltarusijos trąšų verslu besiverčiantys asmenys.
Komisijos žiniomis, G. Nausėda vykdavo į susitikimus su baltarusiškų trąšų verslo atstovais, o vėliau, anot komisijos, šalies vadovas aktyviai siekė netaikyti sankcijų baltarusiškoms trąšoms.
„Komisija nustatė, kad 2021 birželio mėn. formuojant Lietuvos poziciją Europos Vadovų Taryboje dėl sankcijų baltarusiškoms trąšoms įvedimo Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda aktyviai siekė, kad sankcijos baltarusiškų trąšų verslui nebūtų taikomos.
Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos patarėjai, atstovaudami Prezidento pozicijai, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos pareigūnams ir diplomatams darė poveikį, kuriuo buvo siekiama netaikyti sankcijų baltarusiškoms trąšoms“, – teigiama išvadoje.
Komisijos išvadoje taip pat pažymima, kad prezidento G. Nausėdos aplinkoje buvo nustatyta kelios dešimtys asmenų, keliančių rizikas nacionaliniam saugumui, palaikančių ryšius su Rusijos, Baltarusijos žvalgybos tarnybomis, diplomatais, politikais, verslo atstovais.
Pasak komisijos, dar 2019 metais G. Nausėdos rinkimų štabe lankėsi ir su jo nariais susitikinėjo baltarusiškų trąšų verslo atstovai. Su šiais asmenimis, komisijos teigimu, susitikinėjo ir pats šalies vadovas, o vėliau jie buvo kviečiami į prezidentūroje vykusius renginius.
„Pats Gitanas Nausėda, 2018–2019 m. laikotarpiu susitikinėjo su Baltarusijos trąšų verslu besiverčiančiais asmenimis ir verslo įmonių vadovais (akcininkais) bei atstovais“, – rašoma išvadoje ir priduriama, kad į tokius susitikimus vaikščiojo ir Prezidentūros kanceliarijos nariai.
Tiesa, anot komisijos, tokią informaciją jie nuslėpė. Dėl šios priežasties komisija ketina kreiptis į prokuratūrą.
Taip pat komisija nurodė gavusi duomenų, kad kai kurie su baltarusiškų trąšų verslu susiję asmenys bandė tapti ir tapo nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių valstybės įstaigų vadovais bei išrinktojo prezidento patarėjais.
Vertina, kad STT vadovas L. Pernavas piktnaudžiavo savo pareigomis
Komisija parlamentinio tyrimo metu apklausė buvusius ir esamus prokuratūros, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovus, VSD ir Vyriausiosios rinkimų komisijos vadovus, pareigūnus ir kitus asmenis. Atsisakydamas pateikti laikinajai Seimo komisijai kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinktą informaciją, STT vadovas Linas Pernavas, komisijos vertinimu, piktnaudžiavo savo pareigomis ir bandė neigti parlamento įgaliojimus.
Išvadoje pažymima, kad L. Pernavas nepateikė parlamentarams prašomos informacijos apie atliktą kriminalinės žvalgybos tyrimą.
„Komisija L. Pernavo veiksmus vertina kaip bandymą trukdyti tinkamam Seimo – Tautos atstovybės – funkcijų atlikimui ir reikalingų sprendimų priėmimui, jo veiksmai vertintini kaip bandymas neleisti Seimo laikinajai tyrimo komisijai atlikti išsamaus ir objektyvaus tyrimo“, – konstatavo komisija.
Taip pat nurodoma, kad L. Pernavas klaidino parlamento komisiją – jo liudijimas prieštaravo buvusio STT vadovo Žydrūno Bartkaus teiginiams. L. Pernavui nurodant, kad STT atlikto kriminalinės žvalgybos tyrimo informacija buvo sunaikinta, Ž. Bartkus patikino parlamentarus, jog jam vadovaujant tarnybai ši medžiaga nebuvo naikinama, „įvertinus šios informacijos galimą tolesnę reikšmę“.
„Komisija <...> daro išvadą, kad gali kilti grėsmė kriminalinės žvalgybos metu surinktos informacijos apie Prezidento Gitanos Nausėdos, VSD direktoriaus D. Jauniškio neteisėtus veiksmus saugumui, todėl siūlo Seimo Kriminalinės žvalgybos kontrolės komisijai, Valstybės paslapčių koordinavimo komisijai imtis veiksmų dėl STT surinktos kriminalinės žvalgybos informacijos saugumo užtikrinimo“, – nurodoma išvadoje.
Savo ruožtu STT vadovas L. Pernavas teigė nepritariantis Seimo komisijos išvadai, kad atsisakydamas pateikti kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinktą informaciją, jis piktnaudžiavo savo pareigomis ir bandė neigti parlamento įgaliojimus.
STT vadovas aiškino, kad jis veikia griežtai laikydamasis įstatymų. Plačiau apie tai skaitykite čia.
Vertina, kad už pranešėjo tapatybės atskleidimą atsakingas Jauniškis
VSD pranešėjo T. Gailiaus tapatybė buvo atskleista, tą padarė analitikas Marius Laurinavičius.
Seimo komisijos vertinimu, už pranešėjo T. Gailiaus tapatybės atskleidimą yra „tiesiogiai atsakingas“ VSD vadovas D. Jauniškis.
Komisija teigė, kad pranešėjo T. Gailiaus konfidencialumas nebuvo užtikrintas, mat 2020 metų kovą žiniasklaidoje pasirodė pranešėją ir jo šeimos narius diskredituojanti informacija.
Išvadose teigiama, kad VSD glaudžiai bendradarbiauja su kai kuriais nuomonės formuotojais, o viešojoje erdvėje pasirodžiusi informacija buvo prieinama tik departamentui.
Išvadoje konstatuojama, kad D. Jauniškis nesiėmė jokių veiksmų, kad pranešėjas T. Gailius nepatirtų neigiamo poveikio. Pasak komisijos, jis inicijavo ikiteisminius tyrimus Generalinėje prokuratūroje, vykdė reformas, po kurių T. Gailius buvo priversta palikti tarnybą.
Visgi, anot komisijos, jokių veiksmų siekiant apsaugoti pranešėją nesiėmė ir Generalinė prokuratūra. Prokuratūra taip pat nereagavo į pranešėjo teisių pažeidimus, kai buvo atskleista T. Gailiaus tapatybė.
Komisija pabrėžė, kad T. Gailiaus veiklą VSD vadovai kelerius metus vertino itin gerai. Jis buvo apdovanotas trimis valstybiniais apdovanojimais, į pareigas paskirtas paties D. Jauniškio įsakymu.
Visgi, tyrimu nustatyta, kad pranešus apie galimus pažeidimus VSD, T. Gailiui buvo ribojama prieiga dalyvauti vadovybės pasitarimuose, nesuteikiamos atostogos, pradėta departamento reforma, po kurios nuspręsta naikinti T. Gailiaus vadovaujamą padalinį.
Teigia, kad institucijos nepagrįstai įslaptino informaciją
Aptardama institucijų turimos informacijos pateikimą tyrimo metu, komisija įvertino, jog STT, VSD, Generalinė prokuratūra „daugeliu atvejų nepagrįstai įslaptino komisijos prašomą informaciją“. Tokiu būdu, anot komisijos, pažeistas Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo principus bei „apribojo visuomenės galimybę susipažinti su šių institucijų veiksmais, nagrinėjant pranešėjo kreipimąsi“.
Vertinant tai, VSD pranešėjo komisija pasiūlė Teisingumo ir Vidaus reikalų ministerijoms parengti įstatymo pataisas, kuriomis būtų nustatoma aiški tvarka, kada institucijos gali priimti sprendimus išslaptinti informaciją, kada paslapčių subjektas nepagrįstai įslaptina informaciją.
Be to, komisija pateikė siūlymus ir tarnyboms, rinkusioms medžiagą kriminalinės žvalgybos patikrinimų metu.
Atsižvelgiant į tai, kad STT ir VSD surinko informaciją, kuri patvirtina G. Nausėdos, STT ir VSD vadovų galimai padarytas nusikalstamas veiklas, jų buvusius ir esamus ryšius su rizikas ir grėsmes nacionaliniam saugumui keliančiais asmenimis, siūloma minėtoms tarnyboms „nesunaikinti surinktos informacijos ir ją saugoti ne trumpiau kaip 10 metų“.
Komisija: Nausėda pažeidė priesaiką, nes neliudijo
Seimo komisijai prezidentas G. Nausėda liudyti atsisakė. Taip šalies vadovas, anot komisijos, pažeidė priesaiką ir Konstituciją.
Pasak prezidentūros, šalies vadovas atsisakė atsakinėti į komisijos klausimus, nes nenorėjo gaišinti parlamentarų papildomu darbu.
„Dar prieš išsiųsdamas Seimo komisijos klausimų sąrašą prezidentui, komisijos pirmininkas V. Bakas pranešė, kad jau rašo išvadas, kad komisija padarė visą darbą ir turi atsakymus į pagrindinius klausimus. Prezidentas nusprendė negaišinti parlamentarų papildomu darbu ir nesiųsti atsakymų komisijai“, – naujienų agentūrai ELTA nurodė prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis.
Prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys anksčiau tikino, kad prezidentūros teisininkai įsivertino, ar sprendimu neatsakinėti nebuvo pažeista Konstitucija.
„Aš esu įsitikinęs, kad teisininkų vertinimas buvo atitinkamas prieš teikiant komisijai tokį atsakymą“, – komentavo K. Budrys.