Europos Sąjunga svarsto, ar nutraukti jautrų prekybos tyrimą prieš Kiniją dėl įtariamos ekonominės prievartos, nukreiptos prieš Lietuvą. Apie tai praneša naujienų agentūra „Bloomberg“. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ragina tyrimą tęsti.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Tomas Janeliūnas „Žinių radijo“ laidai „Aktualusis interviu“ pasakojo, kad abejonių, kodėl ES nenori agresyviau tęsti šitos bylos, buvo jau tada, kai buvo faktiškai sustabdytas šitas tyrimas, ir ES paprašė pauzės tam, kad būtų galima surinkti daugiau duomenų, geriau pasirengti šitai bylai.
„Tai galbūt buvo pretekstas arba biurokratinis žingsnis politiškai aukojant šitą klausimą, ir, matyt, niekas nebuvo realiai padaryta per tą pauzę. Nuspręsta, kad verčiau atsiimti šitą ieškinį ir nedaryti iš to konflikto“, – teigė T. Janeliūnas.
Jo nuomone, tai yra didžiųjų ES valstybių pozicijos atspindys.
„Tiek Prancūzija, tiek Vokietija ieško kelių į Kiniją, ieško susitarimų, vengia konfliktinių situacijų, ir nenori erzinti kinų tam, kad netrukdytų prekybai, ekonomikos palaikymui, nes tiek Prancūzijos, tiek Vokietijos pramonė vis dar turi daug sąsajų su Kinija, ir labai sunkiai bando užtikrinti atitrūkimo nuo Kinijos procesą“, – kalbėjo T. Janeliūnas.
Galbūt ir Lietuva ne viską padarė
Tačiau politologas neatmeta, kad galbūt ir Lietuva ne viską padarė, kad tas tyrimas būtų sėkmingas.
„Man sunku pasakyti, kiek čia yra Lietuvos poveikio. Neturiu specifinės informacijos, kiek lietuviai stengėsi įtikinti Europos Komisiją arba, kaip padėti EK surinkti tinkamus duomenis. Tačiau esu girdėjęs atsiliepimų, kad galbūt nebuvo viskas padaryta maksimaliai ir iš Lietuvos pusės. Galbūt kai kuriose situacijose mūsų politinis užsidegimas ne visada paremtas konkrečiu juodu darbu, kad tą politinę iniciatyvą galėtume užpildyti praktiniais veiksmais.
Iš EK pusės esu girdėjęs atsiliepimų, kad lietuviai pametė šitą reikalą po to, kai susirinko visus įmanomus žiniasklaidos pranešimus ir kai kuriais atvejais pagyras, o, kai jau reikėjo teikti konkrečią medžiagą ir informaciją, ne visa maksimali pagalba buvo suteikta“, – pasakojo T. Janeliūnas.
Stulbinanti žinutė dėl įvykių Baltijos jūroje
Tuo metu leidinys „The Washington Post“ skelbia, kad kelių JAV ir Europos žvalgybos pareigūnų teigimu, pastaruoju metu įvykę povandeninių kabelių Baltijos jūroje pažeidimai greičiausiai buvo nelaimingi atsitikimai, o ne Rusijos surengti sabotažo aktai, nes esą nėra pakankamai įrodymų, kad su jais galėjo būti susijęs Kremlius.
VU TSPMI profesorius pripažino, kad tai yra labai keista publikacija, ir joje pateikiami labai keisti argumentai. Jis pats teigia lauksiąs patvirtinimų, oficialių pareiškimų, tyrimų išvadų, nes kol kas jam ta publikacija kelia daugiau klausimų negu atsakymų.
„Ženklų, kad tai buvo tyčiniai veiksmai, yra daugiau negu reikia. Fiksuoti laivų plaukiojimo maršrutai, pakankamai nemažai duomenų buvo, kad tie inkarai buvo valkiojami net ne po vieną kilometrą, bet dešimtimis kilometrų, ir būtent tose vietose, kur yra galimybė užkabinti ir pažeisti kabelius. Turint galvoje, kad tai idealiai atitinka Rusijos ar Kinijos veikimo būdus ir galimybes ruoštis galbūt net ir agresyvesniems veiksmams prieš priešininkus, ir tai, kad yra pažeidžiama ne šiaip neutralių šalių neutralių šalių, bet Taivano, Baltijos šalių, Suomijos, Vokietijos infrastruktūra, tai būtų labai keista matyti argumentus, kad tai yra atsitiktiniai dalykai“, – komentavo T. Janeliūnas.
Vengimas prisiimti atsakomybę?
Iš kitos pusės, pripažinus sabotažą, pasak politologo, kiltų klausimai dėl atsakomybės už tokius veiksmus.
„Jeigu nėra priemonių atgrasyti, nėra galimybių politiškai parodyti, kad tvirtai norime užkirsti tam kelią, tada yra lengva pasirinkti tokį paaiškinimą, kad negalime reaguoti, nes čia yra kažkokie netikėtumai, techninės avarijos, niekas nekaltas (…). Jeigu „Washington Post“ būtų tikri dėl savo šaltinio, tai greičiausiai tai būtų savotiškas dirvos paruošimas tam, kad politikai nusiplautų nuo atsakomybės“, – teigė T. Janeliūnas.
Politologo vertinimu, tai būtų neįtikėtinas veiksmas, „kuomet į tave smūgiuoja, tie smūgiai darosi vis aštresni, ir tu viešai toliau aiškini, kad niekas nevyksta“.
„Be abejo, kad tai agresorių provokuoja tik dar labiau“, – komentavo T. Janeliūnas.
Trumpo logika
Kalbėdamas apie D. Trumpo atėjimą, politologas akcentavo lūkestį, kad neryžtingumo laikotarpis, siejamas su J. Bideno administracija, pagaliau gali baigtis, ir atsiras daugiau dinamikos ir judesių iš JAV pusės.
„Tie judesiai gali būti nemalonūs priešininkui (Kinijai, Iranui, Rusijai). Iš kitos pusės, yra rizikos, kad tie agresyvesni judesiai iš Trumpo pusės gali būti nukreipti ir prieš sąjungininkus. Matome pasisakymus dėl Kanados, Grenlandijos, grasinimus įvesti tarifus“, – teigė T. Janeliūnas.
Pasak jo, kalbant apie D. Trumpą, svarbu suprasti, kad jam rūpi jo asmeninė politinė darbotvarkė.
„Jis yra orientuotas, visų pirma, į pakankamai primityvų amerikiečių interesų gynimą. Jam visiškai netūpi Europos ir Ukrainos interesų gynimas. Jis yra tipinis gana uždaros JAV politikos atstovas, kuomet viską stengiamasi padaryti dėl akivaizdžiai matomos amerikiečių naudos.
Jeigu jis nematys naudos, kad reikia didinti konfliktą su Rusija ar Kinija dėl to, kad jie skriaudžia europiečius, tai jis gali ir nesileisti į eskalavimą, jeigu tai neužkabins amerikiečių interesų. Bet, jeigu užkabins amerikiečių interesus, D. Trumpas gali reaguoti agresyviai“, – aiškino T. Janeliūnas.
