Anot A. Bilotaitės, net jei K. Kvietkus turi įgijęs vieną pilietybę, dėl savo veiksmų, tai yra dėl galimo kariavimo prieš Ukrainą Rusijos pusėje, tikėtina, neteks pilietybės.

„Nepaisant to, kad toks asmuo turi tik vieną pilietybę, jis turėtų netekti net ir tos vienos pilietybės, jei kariauja. Šiaip, pagal visus teisės aktus, asmuo gali kariauti kitos šalies kariuomenėje tik tuo atveju, jeigu yra gavęs leidimą. Mes tokias procedūras turime“, – „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė A. Bilotaitė.

Jos įsitikinimu, K. Kvietkaus atžvilgiu sprendimus priimančios institucijos nedels ir šis asmuo neteks Lietuvos pilietybės.

„Jokių procedūrinių vilkinimų nebus, tik paaiškėjus ir patikrinus visus faktus, bus priimtas sprendimas, kad toks asmuo neteks pilietybės, nes net ir morališkai žiūrint, kai Lietuvos pilietis kariauja agresorės pusėje, žudo nekaltus žmones, tai net ir iš moralinės pusės... Bet, aišku, yra teisinė pusė, kuri, įvertinus visas procedūras, leidžia priimti atitinkamus sprendimus“, – dėstė ministrė.

A. Bilotaitė užsiminė, jog panašių atvejų, kai iš Lietuvos piliečių gali būti atimta pilietybė dėl to, kad jie veikia Rusijos pusėje, gali būti ir daugiau. Tiesa, dėl kokių tiksliai priežasčių asmenys gali netekti pilietybės, ministrė neįvardijo.

„Turime eilę tokių asmenų, kuriuos fiksavome pasienyje, mūsų pasienio apsaugos tarnyba aktyviau įsitraukė, atsirado tam tikri algoritmai ir patikrinus, gali atsitikti taip, kad tie žmonės, kurie buvo tokioje situacijoje, gali netekti Lietuvos pilietybės. (...) Dabar tokių yra apie septyni, (...) apie 800 žmonių yra tikrinama“, – komentavo A. Bilotaitė.

Prieš maždaug mėnesį viešoje erdvėje pasirodė informacija apie rusų pusėje prieš Ukrainą kariaujantį lietuvį K. Kvietkų, socialiniuose tinkluose atvirai šlovinantį Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.

Anksčiau jau skelbta, kad prie Rusijos kariuomenės prisijungęs K. Kvietkus yra kilęs iš Jurbarko, yra teistas.

Pirmasis apie tai paskelbė tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas.

Nepatvirtintais duomenimis, K. Kvietkus yra įgijęs Rusijos pilietybę.

Tikina, kad išvados dėl neišsiųstų pranešimų po audros padarytos

Praėjus daugiau kaip mėnesiui po Lietuvą siaubusios galingos audros, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) tarnybinis patikrinimas dėl gyventojams neišsiųstų perspėjimo pranešimų vis dar nėra baigtas. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako nenorinti jo skubinti, kad nenukentėtų kokybė. Visgi, pabrėžia ji, išvados, kad tokia situacija nepasikarotų jau yra padarytos.

„Kadangi tyrimus atlieka tam tikros institucijos, nenorėčiau jų spausti. Norisi, kad būtų išsamiai įvertinta. (...) Inicijavau tyrimą tam, kad pasižiūrėti visą procesą, tačiau jau pradžioje buvo aišku, kur yra tam tikros problemos. Buvo pavesta jas išspręsti nedelsiant. Padarėme viską, kad tokios situacijos neįvyktų ateityje“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė A. Bilotaitė.

„Visai neseniai buvo pavyzdys, kai žinutes Lietuvos gyventojai ar bent jų dalis gavo, kai buvo kilę gaisrai durpynuose, Baltarusijos teritorijoje“, – tikino ji.

Pasak A. Bilotaitės, apie artėjančią stichiją gyventojams nepranešusioms institucijoms pritrūko bendradarbiavimo, o vėliau – ir atsakomybės už klaidą prisiėmimo.

„Mano principinė pozicija yra, kad žmones geriau visada laiku įspėti. Tai yra pareiga ir tą privalo atsakingos institucijos padaryti“, – pabrėžė ministrė.

ELTA primena, kad liepos pabaigoje A. Bilotaitė pavedė PAGD atlikti tarnybinį patikrinimą. Toks sprendimas priimtas po to, kai paaiškėjo, jog gyventojai negavo specialiųjų įspėjamųjų pranešimų apie artėjančią stichiją.

Tuo metu PAGD atstovai tikino, jog meteorologai neprognozavo tokių smarkių vėjų ir lietaus, tad ir perspėjimai žmonėms nebuvo išsiųsti. Tačiau savo ruožtu Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba tikino įspėjusi tarnybas dėl į šalį atkeliaujančio stipraus vėjo ir gausių liūčių.

Lietuvoje praūžusi audra sukėlė daug nuostolių – daugiau kaip 160 tūkst. namų ūkių liko be elektros. Neišvengta ir aukų – Vilniuje, Grigiškėse žuvo 50-ties metų moteris, savivaldybės ir gyventojai skaičiuoja milijoninę stichijos žalą.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją