Buvo etapas, kai rinkėjų apgaudinėjimą draudė įstatymai, bet kitas dabar jau išrinktasis europarlamentaras Dainius Žalimas prisidėjo prie to, kad tvarka būtų pakeista.
Praėjęs savaitgalis buvo gausus politikų renginiais. Šeštadienį LSDP lyderė V. Blinkevičiūtė galiausiai pasakė, kad ves partijos sąrašą Seimo rinkimuose. Bet ar po to iš Briuselio grįš dirbti į Lietuvą, toliau neaišku.
„O dabar jokių kitų karūnų nebus dedama ir vėl prašau manęs nestumti į kampą kaip nors. Aš esu racionalus, išmintingas žmogus“, – šeštadienį teigė V. Blinkevičiūtė.
Sekmadienį vyko valdančiosios Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) tarybos posėdis. Ir savo sąrašą Seimo rinkimuose pasiūlė vesti premjerei Ingridai Šimonytei. Bet kalbėta buvo ir apie V. Blinkevičiūtę.
„Populizmo spektras gali būti platus. Lengviausia jo atmaina yra šampaninis briuselinis“, – sekmadienį kalbėjo TS–LKD rinkimų štabo vadovas Mindaugas Lingė.
Konservatoriai mano, kad V. Blinkevičiūtė socdemams suvilios rinkėjų, o po to vis tiek liks Briuselyje.
„Tai nėra įstatymais draudžiama, jeigu jai atrodo, kad tokia manipuliacija yra tinkama, o rinkėjams yra malonu būti apgautiems, tai ką aš galiu patarti? Sudalyvausime tokiame teatre“, – situaciją sekmadienį komentavo TS–LKD lyderis Gabrielius Landsbergis.
Bet taip buvo galima ne visada. V. Blinkevičiūtė į EP pirmą kartą išrinkta 2009 metais, taigi Briuselyje ji įsikūrė prieš 15 metų. Bet jau kituose Seimo rinkimuose 2012 metais kandidatavo ir į Seimą. LSDP sąraše ji buvo įrašyta antruoju numeriu po tuomečio lyderio Algirdo Butkevičiaus.
Po to V. Blinkevičiūtė Seimo mandato atsisakė ir liko Briuselyje. Neva taip pageidavo partija.
„Balsavo pirmiausia už partiją. Ji vienmandatėje apygardoje nedalyvavo, bet išskirti šiandien kas už ką balsavo būtų labai sudėtinga“, – 2012 metais kalbėjo tuometis LSDP lyderis A. Butkevičius.
Tokį patį manevrą padarė ir europarlamentarai Waldemaras Tomaszewskis, Viktoras Uspaskichas.
„Tą sąrašą jie kelia į viršų, padeda jam gauti rinkėjų balsus, o po to, kai rinkimai baigiasi, lokomotyvas lieka dirbti savo darbą. O iš tikrųjų tai yra ir tam tikras rinkėjų apgaulės būdas“, – 2012 metais situaciją komentavo tuometis Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas.
2015 metais Seimo narė Rima Baškienė sumanė pataisą – jeigu esi išrinktas į Seimą, EP ar tarybos nario mandato automatiškai netenki. Seimas tai palaimino.
„Aš tai paprastai vertinu – tai yra rinkėjų apgaudinėjimas. Ir manau, kad daugelis tai supranta, bet kažkam tai yra naudinga. Gal partijoms naudinga, gal asmeniui naudinga, kad jo partija didesnius skaičius (gautų, aut. p.), ženkliau patektų į Seimą“, – tikino parlamentarė.
Tad po to į Seimą kandidatuodami europarlamentarai Briuselio kėdėmis jau galėjo rizikuoti.
Bet Darbo partija inicijavo kreipimąsi į Konstitucinį Teismą (KT).
„Tai aš ir dar keletas Seimo narių, pasirašė 29 Seimo nariai“, – LNK žinioms prisiminė Darbo partijos pirmininko postą palikęs Andrius Mazuronis.
Ir 2021 metais KT išaiškino, kad tokia tvarka pagrindiniam šalies įstatymui prieštarauja. Tada KT pirmininku buvo į EP išrinktas Laisvės partijos iškeltas kandidatas D. Žalimas.
Nuo tada europarlamentarams vėl nėra pavojaus į Seimo sąrašą įsirašyti, nors į Seimą ir neplanuoja.
„Negalima žmonėms tam tikrų prievartos mechanizmų taikyti ir tokiuose dalykuose kaip rinkimai“, – kalbėjo A. Mazuronis.
„Tas draudimas antikonstituciniu buvo pripažintas būtent dėl to, kad čia priklausė ne nuo asmens apsisprendimo, o įstatymu automatiškai tarsi būdavo įpareigotas tapti Seimo nariu“, – dabar LNK žinioms aiškino buvęs KT pirmininkas D. Žalimas, kuris debatuose į EP stovėdavo šalia V. Blinkevičiūtės.
„Akivaizdu, kad stebime tam tikrą politinį cirką, kurio rezultate vis tiek bus taip, kad V. Blinkevičiūtė vis tiek liks dirbti EP, o kas socialdemokratams vadovaus Lietuvoje aš nežinau“, – svarstė A. Mazuronis.
