Jis teigė, jog gana keistai atrodo diskusija dėl to, leisti ar neleisti Ukrainai taikytis į karinius objektus Rusijos teritorijoje, suvokiant, kokia sunki šiandieninė situacija.
„Galima sėdėti apsidėjus žemėlapiais, galima lipti į tribūnas ir kalbėti visokius tokius dalykus, bet labai keista, kad nesuvokiama ta realybė.
Ir jeigu mes kalbame apie Charkivo, Sumų sritis, tai čia Rusija yra už kelių dešimčių kilometrų. Ir jeigu dabar būtų įvestos kokios nors normos... Keista, kad tos diskusijos prasidėjo, nes lygioje vietoje gali kai kurios įtakingos Vakarų šalys gali paslysti ir sukelti tik dar daugiau problemų Ukrainai.
Taigi, jeigu yra kurie nors Vakarų politikai, kurie mąsto, kad galima apšaudyti priešą tik priartėjusį per 30 kilometrų, tai labai komplikuoja Ukrainos galimybes gintis“, – įžvalgomis Žinių radijo laidoje „Aktualusis interviu“ dalijosi politologas A. Medalinskas.
Paklaustas, kodėl kyla tokios diskusijos, MRU politologas A. Medalinskas pirmiausia įvardijo kai kurių Vakarų lyderių jaučiamą baimę, kurią Kremlius tik dar labiau skatina.
„Žinote, dar prieš metus, kai mačiau situaciją su labai gražiomis kalbomis apie tai, kaip Ukrainai teikiama karinė parama, bet ji iš tikrųjų mažėjo, o kalbama buvo apie būsimą Ukrainos kontrpuolimą. Aš sakiau, kad yra tokia galima situacija, kad ta parama nebus pateikta pakankama ir Ukraina bus pradėta spausti sėsti prie derybų stalo.
Akivaizdu, kad kiekvienoje šalyje niekas nenori matyti karo. Ir politikai, kurie galvoja labiau apie rinkimus nei apie geopolitinę situaciją gali pradėti svarstyti – o jeigu įvyks kokia nors eskalacija, ar tai nepakirs tai mano reitingo? <...>
Taigi, pirmoji priežastis yra baimė. Vladimiras Putinas jaučia, jo aplinkos žmonės jaučia tą, baimės jausmą skatina ir stiprina“, – tikino MRU politologas.
A. Medalinskas Žinių radijo laidoje „Aktualusis interviu“ tikino, jog tikisi, kad Ukraina galėjo baigti karą prieš Rusiją dar 2022 metais, bet Vakarų ir JAV neryžtingumas tiekiant ginkluotę tam kelią užkirto.
„Tas neryžtingumas tik dar labiau komplikuoja Ukrainos situaciją. <...> JAV pozicija kelia labai daug nerimo. Nes jeigu taip elgiasi Vakarų pasaulio lyderis, akivaizdu, kad tas lyderis turi prisiimti atsakomybę už visą trypčiojimą vietoje“, – tikino MRU politologas A. Medalinskas.
Kertinis klausimas, pasak pašnekovo, laukiant NATO viršūnių susitikimo Vašingtone, kaip komunikuoti, jog tos žinutės netaptų „Vakarų silpnumo įrodymu“.
JAV prezidentas J. Bidenas delsia atsakyti, ar dalyvaus Ukrainos taikos viršūnių susitikime Šveicarijoje. A. Medalinskas teigė, jog teks pasakyti, kad J. Bideno administracija yra labai silpna, „susidūrusi su tokiu iššūkiu“.
„Ir dar, visai neseniai pasirodė Donaldo Trumpo planas Ukrainai. Bet kas yra J. Bideno planas Ukrainai per tuos dvejus metus taip ir nesupratau. Dabar vėl yra labai rimtas išbandymas. Ir jeigu sakoma, kad čia nevažiuojama, nes reikia vykti į rinkiminį renginį, tai gal iš viso nereikėjo nieko sakyti“, – Žinių radijo eteryje kalbėjo MRU politologas A. Medalinskas.
