Pateikiame politologo sudarytą sąrašą svarbiausių klausimų ir atsakymų.
„Viskas, ką turite žinoti, arba dažniausiai užduodami klausimai (DUK arba FYI) apie rinkimų procesą.
‣ Kada tikėtis rezultatų?
Tendencijos matysis jau trečiadienio ryte Lietuvos laiku (LT). 2008, 2012, 2016 m. nugalėtojas buvo aiškus tarp 6 ir 10 val. ryto LT. 2020 m. viskas užtruko ilgiau: žiniasklaida Bideną laimėtoju skelbė tik po keturių dienų (kodėl žiniasklaida, žiūrėkite toliau). Prie to prisidėjo pandemijos laikotarpio vingrybės ir ilgesnis balsų skaičiavimas. Šį sykį skaičiavimo procesas daug kur turėtų būti efektyvesnis.
‣ Kada tikėtis skaičių iš svarbiausių svyruojančių valstijų?
Kadangi valstijų balsavimo ir skaičiavimo metodikos skirtingos, rezultatai neplauks vienodu tempu. Bet kadangi ir dabar praktiškai žinome 40+ valstijų rezultatą, mums įdomios tik 7-8 valstijos.
Tikėtina, kad jau paryčiais Lietuvos laiku matysime vaizdą Šiaurės Karolinoje ir Džordžijoje. Taip pat pasirodys pirmieji rezultatai iš Pensilvanijos, Viskonsino, Mičigano. Tai leis vertinti tendenciją, ar galime tikėtis greitos kažkurio kandidato pergalės. Juolab, kad Florida, Ohajas ir kitos valstijos jau turės rezultatus – šiose valstijose nugalėtojas nekelia didelės intrigos, bet informacijos suteiks balsų skirtumai ir (jei tokių bus) staigmenos.
Iki 6-7 ryto LT visų šių minėtų valstijų rezultatai bus daugmaž baigtiniai, jei kažkuris kandidatas įtikinamai pirmaus. Jei viskas vyks balsas į balsą, gali tekti palūkėti.
‣ Kas skelbia laimėtoją?
JAV neturi tiesioginio atitikmens tam, ką mes vadiname VRK. Nes tai valstybė, priklausoma nuo kiekvienos valstijos balsavimo ir taisyklių.
Todėl laimėtoją pirmiausiai skelbs televizijos ir agentūros, skaičiuodamos rezultatus iš skirtingų valstijų. Kadangi prezidentą amerikiečiai renka netiesiogiai (vietoje to kiekviena valstija deleguoja vadinamuosius rinkikus, kurie turėtų balsuoti už toje valstijoje daugiausiai surinkusį asmenį – išskyrus kelias išimtis), šie rinkikai gruodžio 17 d. balsuos savo valstijose. O sausio 6 d. jų balsus turi patvirtinti Kongresas (būtent šio įprastai simbolinio proceso metu 2021 m. prasidėjo Kapitolijaus šturmas).
‣ O kas, jei lygiosios?
Taip, lygiosios gali būti. Ir tikimybė teoriškai daug didesnė, nei manyti, jog milijonai balsų sukris vienodai tiesioginių prezidentų rinkimų sistemoje.
Vėlgi, kadangi prezidentas renkamas netiesiogiai, iš viso bus 538 rinkikai. Jie gali pasiskirstyti po lygiai: 269:269. Tokiu atveju pirmasis klausimas bus ar kuris nors iš rinkikų (tai – fiziniai asmenys) nenusižengs savo valstijos balsavimo rezultatui ir neperšoks į kitą pusę (taip gali nutikti ir yra nutikę ne kartą, nors niekada nepakeitė rinkimų baigties; be to, kai kuriose valstijose už tai grėstų rimtos baudos).
Taigi, jei rinkikų bus po lygiai, prezidentą išrinks Atstovų rūmai, viceprezidentą – Senatas. Atstovų rūmuose laimėtoją lems ne balsų suma, o kiekvienos valstijos delegacijų balsai. Taigi, partijoms svarbu, kad jų atstovų būtų daugiau didesniame kiekyje valstijų. Šiuo metu pagal šį rodiklį 26:22 pirmauja Respublikonai. Bet viską lemtų jau kita Atstovų rūmų sudėtis, kuri paaiškės tą pačią rinkimų dieną, nes renkamas ne tik prezidentas, bet ir visi Atstovų rūmai bei 1/3 Senato. Tikėtina, kad Respublikonai išlaikys pranašumą. O kas jei ir čia bus lygiosios? Tektų balsuoti tol, kol pavyktų susitarti. Sėkmės.
‣ Kokio aktyvumo tikėtis?
Apie 80 mln. amerikiečių jau balsavo. Jei atskaitos tašku laikytume 2020 m. rinkimus, toks skaičius yra maždaug pusė tikėtino balsuojančiųjų skaičius.
Procentaliai JAV nuo 2000 m. aktyvumas siekia nuo 54 iki 66 proc. Tiesa, yra du būdai jį skaičiuoti, ir rezultatas skiriasi. Bet gal geriau nesiplėsti.
‣ Kas laimės Atstovų rūmų ir Senato rinkimus?
Situacija trapi. Tikėtina, kad Demokratų dauguma Senate nebus išlaikyta ir kontrolę perims Respublikonai. O Atstovų rūmuose gali įvykti atvirkščias procesas. Svarbu, jog šių rinkimų baigtį taip pat gali sąlygoti, kuris kandidatas laimės prezidento rinkimus (taigi, geriau mobilizuos sau palankų elektoratą). Jei prezidentui tektų dirbti su oponuojančia partija bent vienuose iš Kongreso rūmų, prezidento galios įgyvendinti savo idėjas – ir, Senato atveju, net paskirti norimus pareigūnus į pozicijas – ženkliai komplikuotųsi“, – paaiškino jis.
„Delfi“ primena, kad JAV antradienį renka prezidentą. Šalyje kova vyksta tarp demokratės Kamalos Harris ir respublikono Donaldo Trumpo. Laimėtojas Baltuosiuose rūmuose dirbs ketverius metus nuo 2025-ųjų sausio vidurio.
Čmilytė-Nielsen apie D. Trumpo poziciją dėl NATO: klaustukų yra
Amerikiečiams renkant naują prezidentą, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pripažįsta, jog jai kyla tam tikrų klausimų dėl respublikonų kandidato Donaldo Trumpo pozicijos NATO ir Ukrainos atžvilgiu. Visgi, pažymi politikė, koks bebūtų rinkėjų apsisprendimas, Lietuva sieks tęsti darbus ir partnerystę su naująja JAV administracija.
„Žinote, pas mus rinkimų metu lygiai taip pat yra vienokia politikų retorika, po rinkimų ji kartais keičiasi. Tai kažkokių klaustukų yra. Bet kokiu atveju, koks bebūtų Amerikos žmonių apsisprendimas, mes dirbsime“, – klausiama, ar nerimauja dėl D. Trumpo retorikos, antradienį Seime žurnalistams sakė V. Čmilytė-Nielsen.
„Sprendimas – Amerikos. Dirbti reikės bet kuriuo atveju. JAV yra mums yra tikrai kertinis partneris, sąjungininkas gynybos ir kitose srityse. Tiesiog bet kuriuo atveju ir dirbsime, ir tęsime, žinoma, savo pastangas aktyviai plėtoti parlamentinę diplomatiją“, – patikino liberalė.
Prezidento patarėjas apie galimus politinius pokyčius JAV: netikiu, kad sušlubuos įsipareigojimas kolektyviniam saugumui
Šalies vadovo Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys nemano, kad, Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) rinkimuose pergalę pasiekus respublikonui Donaldui Trumpui, Vašingtonas nusigręš nuo Europos ir keis savo poziciją dėl kolektyvinės gynybos įsipareigojimų.
„Ko mes tikrai negalime leisti ir aš netikiu, kad tai atsitiks – kad suklibės, sušlubuos kolektyviniai saugumo įsipareigojimai iš JAV pusės, nes transatlantinio ryšio suaižėjimas yra pabaiga bendrai ir Europoje visai sąrangai, ir NATO tolimesnei ateičiai. Yra didelis lūkestis iš Rusijos šia kryptimi, bet ne vienas lūkestis buvo neišsipildęs, ko jie siekė – ir su karu Ukrainoje, ir su rinkimais, ir panašiai. Neišsipildys ir šis, nes tai yra lygiai taip pat ir apie JAV saugumą, tai nėra vien tik apie Europos saugumą“, – antradienį „Žinių radijui“ kalbėjo K. Budrys.
Jis patikino, kad Lietuva – kaip ir kitos Europos Sąjungos (ES) šalys – yra apsvarstę įvairius scenarijus, kaip gali klostytis santykiai su naująja JAV administracija.
„Transatlantiniai santykiai mums yra vienas iš strateginių, kertinių atramos taškų. Žinoma, mes daug investuojame ir investuosime laiko į jų palaikymą ir plėtojimą, stiprinimą. Tai Lietuvai didelis darbas – pagrįsti naujai JAV administracijai, bet kokiu atveju, kodėl tai yra prasminga ir reikalinga daryti“, – kalbėjo prezidento patarėjas.
„Valia ir įsipareigojimai sąjungininkams, kolektyvinei gynybai yra vienas dalykas. Pajėgumai, kuriuos yra dislokavusios Jungtinės Valstijos Europoje taikos metu – yra kitas klausimas. Gali būti tam tikrų korekcijų šioje temoje – ir į vieną, ir į kitą pusę. Gali būti ir padidėjimas, mes neatmeskime to varianto“, – teigė jis, klausiamas, ar nėra baiminamasi, kad JAV patrauks iš Lietuvos šalyje dislokuotus karius.
K. Budrys pažymi – jeigu JAV išties išlaikys dėmesį Europai, tai reikš, jog senojo žemyno valstybės turės atsigręžti į Indijos-Ramiojo vandenyno erdvę, kur Vašingtonas turi atitinkamų saugumo iššūkių.
„Tai reikš, kad mes turėsime dar labiau įsitraukinėti į tai, kas vyksta Indijos-Ramiojo vandenyno erdvėje. Ir tas pasaulis taps dar labiau sujungtas tarp demokratijų“, – apibendrino šalies vadovo patarėjas.