A. Kubilius pokalbio pradžioje pirmiausia įvardijo tai, kas girdima iš Vokietijos.
„Jeigu Vokietijos saugumo tarnybos vadovai, atėję į Bundestagą, sako, kad, jų duomenimis, Vladimiras Putinas iki šito dešimtmečio pabaigos bus pasiruošęs testuoti Europos Sąjungos (ES) šalis savo karine galia, agresija, tai aš raginčiau į tokius perspėjimus pažiūrėti šiek tiek rimčiau, nei mes iki šiol kartais žiūrėdavome“, – kalbėjo A. Kubilius.
Pašnekovas sutiko, jog Lietuva į tai žiūri gana rimtai, stiprina savo gynybą.
„Bet gynyba yra tik pinigai, kurie paskiriami tiesiogiai gynybos reikalams. Gynyba yra ir visuomenės pasiruošimas, kartu ir valstybės institucijų pasiruošimas. Vienas dalykas – turėti normaliai veikiančią Vyriausybę, remiamą gana plataus sutarimo. O kitas – patirti tokius išmėginimus neturint Vyriausybės arba visiškai chaotiško parlamentinio nesusitarimo sąlygomis.
Kalbant apie mano komisaro portfelį, pirmą dieną, kai jau pačios EK vadovės Ursulos von der Leyen buvau įvardintas kaip kandidatas, man buvo įteiktas ir jos parengtas vadinamasis misijos laiškas. Jame ji išdėsto, ko norėtų, yra tam tikras darbų sąrašas.
Ir pirmasis įrašytas darbas – per pirmas 100 dienų kartu su už užsienio politika atsakinga komisare Kaja Kallas parengti politinių nuostatų dokumentą, skirtą Europos gynybai vystyti“, – apie jam iškeltus uždavinius „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ kalbėjo A. Kubilius.
Anot jo, prašyme nurodyta, kad minėtas dokumentas turėtų nusakyti, kokias priemones privalėtų įgyvendinti ES, kad būtų pasiruošta patiems ekstremaliausiems kariniams netikėtumams.
„Aš pirmą kartą matau, kad ES vadovai naudotų tokias nuostatas, duotų tokį pavedimą, kuris, aišku, yra didelio susirūpinimo išraiška, kaip gali toliau klostytis situacija. Iš kitos pusės, leidžia ir verčia kalbėti labai atvirai – ar mes esame pasiruošę“, – įžvalgomis „Žinių radijo“ eteryje dalijosi deleguotas kandidatas į Europos gynybos ir kosmoso komisaro postą A. Kubilius.
Jis teigė, jog į NATO atsakomybės sritis ES kištis nesiruošia. Bet ji gali padėti šalims narėms, kartu ir visam NATO, įgyti arba turėti, naudoti pakankamai resursų gynybos planams įgyvendinti.
„Tie resursai yra ir karinė įranga, logistika, gynybos pramonė, kurią reikia vertinti ne tik kaip galinčią iki karo pagaminti pakankamai ginklų, kad būtų pasiruošta apsiginti. Ilgalaikio karo metu ji pati savaime tampa labai svarbiu resursu. Turint omeny tą ginkluotę, kurią šalys būna įsigijusios iki tokios agresijos, visi žino vidutinius nuostolių skaičius. Taigi, ji per mėnesį ar du gali būti sunaudota“, – tikino pašnekovas.
Tad, kaip kalbėjo A. Kubilius, ES gali šalims narėms padėti būtent šiuo resursų klausimu.
„ES, skirtingai nuo NATO, turi galimybę pasirūpinti didesniais pinigais bei teisiniais, reguliaciniais mechanizmais prisidėti prie to, kad ar tų resursų atsirastų daugiau, ar šalys tuo pasirūpintų. NATO tokių instrumentų neturi, tik gali paraginti šalis daugiau investuoti“, – tikino deleguotas kandidatas į Europos gynybos ir kosmoso komisaro postą A. Kubilius.
Jis toliau kalbėjo, prie to galima pridėti Vokietijos žvalgybos įspėjimus, kad, pagal dabartinius parametrus, iki dešimtmečio pabaigos Rusija gali būti pasiruošusi savo gamybiniais pajėgumais testuoti mūsų valstybes.
„Štai dėl to tas gynybos prioritetas visoje ES ryškiai suprantamas“, – argumentavo A. Kubilius.
Pašnekovas sutiko, jog mūsų regione nerimo dėl ateities natūraliai daugiau nei Portugalijoje ar Ispanijoje.
„Bet aš nematau tokio didelio skirtumo, kad kas nors galėtų sakyti: nesirūpinkime, nes čia mums visai nesvarbu“, – pabrėžė A. Kubilius.
Jis taip pat kalbėjo, jog jeigu Rusija iš karo Ukrainoje išeitų laimėtoja, ES ar NATO šalių testavimas gali įvykti ir dar anksčiau.
„Žinių radijo“ eteryje pašnekovas citavo ir Vokietijos Kylio universiteto atliktą analizę, kuri parodė, jog ant karo bėgių pastatyta Rusijos ekonomika per pusmetį gali pagaminti tiek ginkluotės, kiek dabar turi sukaupusi Vokietija.
„Tokia situacija tikrai nepriimtina, nes ji kuria pagundą V. Putinui mus išbandyti. Čia kalba vokiečiai, jie patys labai gerai mato situaciją, kokia ji“, – pabrėžė A. Kubilius.
