CNN laidoje parodė ištrauką iš interviu, kur prezidentas Joe Bidenas, viešėdamas Berlyne, kalbėjo apie tai, kad visuose tarptautiniuose susitikimuose, kur jis dalyvauja, „jie, lyderis po lyderio, patyliukais patraukia mane į šalį, ir sako, kad „Joe, jis negali laimėti“. Mano demokratija yra ant kortos“.
Lietuvos diplomatijos vadovas, paklaustas, ar Europoje yra nerimo dėl galimos antros D. Trumpo kadencijos, taip tiesiai neatsakė.
„Aš galiu patvirtinti, kad tikrai yra nerimo, kalbant apskritai apie rinkimus, apie tai, kaip vyks valdžios perdavimas Vašingtone. Yra daug klausimų, taip pat ir politinių. Nepriklausomai nuo to, kuri administracija laimės, daug klausimų išlieka aktualiais: ar JAV susitelktų labiau į vidines problemas po rinkimų, nepriklausomai nuo to, ar laimės kairieji, ar dešinieji? Iš tiesų yra daug klausimų, nervingumo“, – pripažino G. Landsbergis.
Klausimas – abiem kandidatams
Pasak jo, šioje situacijoje daug valstybių Europoje žiūri, ką pačios dar galėtų padaryti, kad sustiprintų savo pozicijas, nepriklausomai nuo to, kas bus toliau.
„Būsiu nuoširdus su Jumis apie tai, kaip Europa mato JAV, matome, kad mūsų didžiausias saugumo ir gynybos sąjungininkas vis labiau susitelkia į savo vidines problemas. Ir tas jaučiasi iš abiejų pusių. (…) Ir klausimas yra apie tai, ką Europa turėtų padaryti, kad būtų labiau pasirengusi šioms tendencijoms JAV?
Ir turint mintyje, kad turime didžiausią geopolitinį pokytį, kurį Europa matė, nuo Antro pasaulinio karo, tas taip sukuria nemenkai nervingumo: ar gali Ukraina būti išduota? Iš esmės tai yra klausimas“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Mato vienintelį kelią
Lietuvos užsienio reikalų ministras pažymėjo, kad vienintelis dalykas, kam Europa ir JAV turi dabar susitelkti, tai yra Ukrainos pergalės siekis.
„Nėra kito būdo sustiprinti NATO, Europą, stabilizuoti tai, kas yra globalių partnerių matoma, kaip Vakarų nuosmukis. Jeigu norime tai sustabdyti, turime padėti Ukrainai laimėti šį karą. Ir, atvirai, tai nėra aiškaus įsipareigojimo sudaryti galimybes Ukrainai pasiekti stipriausią įmanomą poziciją“, – teigė G. Landsbergis.
Pasak jo, vienas iš labiausiai dabar nerimą keliančių dalykų yra, kad, jeigu didžiausi iki šiol Ukrainos rėmėjai neįsipareigos veikti Ukrainos pergalei, tuomet jau bus kalba apie gana blogus scenarijus ne tik Ukrainai.
Šiaurės Korėjos įsitraukimo vertinimas
Šiaurės Korėjos įsitraukimą į konfliktą Ukrainoje Lietuvos užsienio reikalų ministras vadino kaip reikšmingą eskalaciją.
„Matome, kad Iranas, Šiaurės Korėja, Kinija padeda Rusijai šiame kare. Šis konfliktas nebėra regioninis, europinis. Tai yra globalus konfliktas, ir jis turi poveikį visiems“, – įvertino G. Landsbergis.
Pasak jo, tai, kad Šiaurės Korėja su Rusijos pagalba laužo visas Jungtinių Tautų rezoliucijas, siųsdama savo karius į karą Ukrainoje, rodo, kad ji jau nebijo jokių pasekmių.
„Jeigu norime tą sustabdyti, turime tam priemonių. Dabar yra puikus metas leisti Ukrainai atakuoti taikinius Rusijos teritorijoje, ko jie jau kuris laikas prašo“, – sakė G. Landsbergis.
Paklaustas apie Prancūzijos prezidento Emanuelio Macrono idėją apie europiečių karių pagalbą Ukrainai jos teritorijoje, Lietuvos užsienio reikalų ministras išreiškė viltį, kad apie tai tebėra mąstoma.
„Nes pati idėja, kaip ją apibrėžė prezidentas E. Macronas, yra apie tai, kad neturėtų būti tokio varianto, kuris negalėtų būti svarstomas. Mes negalime leisti Ukrainai pralaimėti. V. Putinas turi pralaimėti“, – aiškino G. Landsbergis.
Jo nuomone, dabar, matant Šiaurės Korėjos įsitraukimą, verta šią idėją peržiūrėti.
„Buvo eilė šalių, kurios parėmė šią prancūzų idėją. Bet po to buvo rinkimai Prancūzijoje, užtruko, kol susiformavo nauja Vyriausybė. Turiu vilties, kad (…) šalys vėl galėtų sugrįžti svarstyti šios idėjos“, – sakė G. Landsbergis.
Rinkimai JAV vyks lapkričio 5 dieną. Juose varžosi demokratų kandidatė Kamala Harris ir respublikonų kandidatas Donaldas Trumpas.
