„Aš tai esu prieš šitą dalyką, aš tikrai nepritariu pasitraukimui. Nes, ką aš matau, šiandieną, tai yra skubotas ir labai greitas sprendimas, ir kokią mes gausim naudą iš to, aš abejoju“, – vertino parlamentaras.

„Aušriečiai“, pasak R. Žemaitaičio, savo sprendimą dėl to, ar balsuoti už pasitraukimą iš konvencijos priims po to, kai argumentus frakcijai pateiks krašto apsaugos ir užsienio reikalų ministrai.

„Įdomu, kas čia pranešė? Šiaip tai, kiek aš žinau, sprendimą priima Seimas. Tai gal tegu jie už mane nepriiminėja sprendimų <...>.

Kada norima trauktis iš Otavos konvencijos, ateinama pas Seimo narius, pirma, pristatoma Seimo nariams, kokios yra galimybės, kokios yra pasekmės, ir tada sprendžiam. Kai ateis jie pas mus į frakciją, kai jie pristatys, tada ir sprendimas bus“, – kalbėjo R. Žemaitaitis.

R. Žemaitaitis
R. Žemaitaitis
FOTO: Dainius Labutis | Elta

Jis teigė, kad KAM, pranešdama apie planus trauktis iš Otavos konvencijos, to nesuderino su „Seimo nariu R. Žemaitaičiu“.

„O suderinta su Seimo nariu R. Žemaitaičiu, kuris priima sprendimą? Ne. Tai, žėkit, baikit vieną kartą šituos dalykus daryti. Ministras, kuris derina ir pasako Lietuvos vardu, tai pirma turėtų derinti su Seimo nariais, kurie priima sprendimus <...>. Kai ateis, informuos mumis, mūsų frakciją, tada mes ir pasakysim“, – aiškino politikas.

Dabar jis teigė nežinantis argumentų, kodėl turėtų pritarti pasitraukimui iš konvencijos dėl priešpėstinių minų.

„Turit šiandien argumentus ar ne? Ar tik iš fantastikos srities mes kalbame?" Turite skaičiavimus, koks yra poreikis? Kiek tokių minų bus? Kas prižiūrės, kas administruos? Kas neš atsakomybę? Žinot šitą dalyką? Tai viskas, ką mes šnekam. Turi ateiti normaliai į frakciją ir Seimo nariams pristatyti, ir tada mes galėsim spręst“, – dar kartą akcentavo R. Žemaitaitis.

Skvernelis: priešpėstinės minos duoda galimybę gintis

Tuo metu valdančiosios Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis vertino, jog Lietuvai pasitraukti iš konvencijos dėl priešpėstinių minų yra būtina.

„Sprendimas yra būtinas, atsižvelgiant į sienos su mums nedraugiškomis valstybėmis ilgį ir tai, kas vyksta Ukrainoje. Priešas, kuris kovoja, nesivadovauja jokiomis konvencijomis.

O kalbant apie mūsų sienos apginamumą, priešpėstinės minos yra svarbu, ir tai tikrai duoda galimybę efektyviai gintis. Kas baiminasi dėl įvairiausių pasekmių, tai civilizuotos valstybės, kurios tokias priemones naudoja, turi minų žemėlapius, nedaro to chaotiškai. Praradus aktualumui, visą laiką galima atlikti išminavimo darbus nepakenkiant civiliams gyventojams“, – komentavo S. Skvernelis.

Saulius Skvernelis
Saulius Skvernelis
FOTO: Dainius Labutis | Elta

Suomija kol kas nepaskelbė apie planus trauktis iš Otavos konvencijos, bet Baltijos valstybių ir Lenkijos žingsnis, pasak Seimo pirmininko, Suomijai turėtų padėti apsispręsti.

„Žinau, manau, kad po šito pirmo žingsnio, kada bus Baltijos valstybių ir Lenkijos pozicijos, suomiai turėtų taip pat atsižvelgti į Baltijos valstybių ir Lenkijos poziciją. Šitas žingsnis padėtų apsispręsti ir suomiams“, – teigė S. Skvernelis.

Planuojamas pasitraukimas suderintas su kaimynėmis

Anksčiau antradienį KAM nurodė, jog Baltijos šalių ir Lenkijos gynybos ministrų „suderinta vieninga rekomendacija pasitraukti iš Otavos konvencijos siunčia strateginę žinią, kad bus išnaudojamos visos galimybės sustiprinti atgrasymą ir efektyviai gintis bei išnaudoti karinių veiksmų pasirinkimo laisvę“.

„Bendras regioninis sprendimas siunčia aiškią žinią – su Rusija sieną turinčios valstybės yra pasirengusios imtis visų įmanomų priemonių, siekdamos užtikrinti savo piliečių saugumą. Intensyvių diskusijų metu pasiekta vieninga pozicija atspindi bendrą Baltijos šalių ir Lenkijos požiūrį į sudėtingą geopolitinę situaciją“, – pranešime žiniasklaidai cituojama krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.

Ministerija pažymėjo, kad karą prieš Ukrainą pradėjusi Rusija nėra Otavos konvencijos narė. Ji turi dideles priešpėstinių minų atsargas ir jas intensyviai naudoja kare prieš konvencijos nare esančią Ukrainą.

Lietuva prie konvencijos, kuria siekiama eliminuoti priešpėstines minas, prisijungė 2004 metais. Sutartimi įsipareigota nenaudoti, nekurti, negaminti, neįsigyti, nekaupti, nelaikyti ir neperduoti priešpėstinių minų.

Plačiau apie Baltijos valstybių ir Lenkijos planus skaitykite čia.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (78)
Pažymėti
Dalintis
Nuomonės