„Man atrodo, Lietuvos žmonės praėjusiuose rinkimuose jau labai aiškiai pasakė savo nuomonę V. Bako komisijos pastangų klausimu. Šiek tek juokinga ir graudu, kad institucija, kuria pasitikėjimas Lietuvos žmonių yra žemiausio lygio, vertina instituciją, kuria Lietuvos žmonių pasitikėjimas yra didžiausias. Patys darykite išvadas“, – antradienį žurnalistams komentavo šalies vadovas, kuris sostinės Lukiškių aikštėje iš anksto balsavo Europos Parlamento rinkimuose.
Seimui patvirtinus išvadas, politikai žada imtis veiksmų: ketina taisyti įstatymus, kelti VSD vadovo Dariaus Jauniškio atsakomybės klausimą.
Už komisijos išvadas antradienį balsavo 64 tautos atstovai, prieš buvo 42, 10 politikų balsuodami susilaikė.
Nuomonės išsiskyrė
Ne visos Seimo frakcijos dėl išvadų buvo vieningos. Seimo konservatorių frakcijos gretose prieš išvadas balsavo parlamentarė Vilija Aleknaitė Abramikienė.
Ji kritiškai pasisakė apie visą komisijos darbą ir apgailestavo, jog tai – viena prasčiausių Seimo iniciatyvų.
„Laikau, kad tai yra vienas iš labiausiai nepavykusių Seimo projektų. Neišvengta nevykusio, sakyčiau, politinio atspalvio <...>. Tai vyko prieš prezidento rinkimus ir atspindėjo tą keistą ketverius metus trukusią kovą su prezidento institucija, kuri buvo sunkiai paaiškinama“, – Seimo posėdžio metu kalbėjo politikė nesutikdama su išvadų teiginiu, esą G. Nausėda pažeidė Konstituciją atsisakydamas liudyti parlamentinio tyrimo komisijai.
„Kadangi komisijos veikla buvo atvirai nukreipta prieš jį kaip asmenį, tai kiekvienam Lietuvos piliečiui Konstitucija suteikia teisę neliudyti prieš save – net sunkiems nusikaltėliams“, – pažymėjo ji.
Kaip dėl išvadų balsavo kiekvienas Seimo narys, galite patikrinti čia.
Per Seimo posėdį Mišrios Seimo narių grupės atstovė Agnė Širinskienė siūlė netvirtinti parlamentinės komisijos išvados kaip teisės akto ir tik konstatuoti, jog komisija baigė savo darbą. Parlamentarai tokiam siūlymui nepritarė.
Širinskienė: komisija sau leidžia būti teismu
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovas, Seimo pirmininkės pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma sakė negalintis atsistebėti opozicijos laikysena, kuri, anot jo, atsistojo į rezistencinę poziciją, siekė blokuoti komisijos darbą, o taip pat – ieškojo formalių prielaidų, kad tik kažkaip paneigtų tyrimą ir jo išvadas.
„Deja, šiandien mūsų opozicija yra tokia ir dėl to labai liūdna“, – apgailestavo J. Razma.
Jis tikino, kad, patvirtinus išvadas, Seimui reikės imtis veiksmų.
„Jas patvirtinę mes dar turėsime spręsti, kokių veiksmų imtis, kokius įstatymus pataisyti. Turbūt, reikės kalbėti ir apie Valstybės saugumo departamento vadovo tam tikrą atsakomybę matant, kas vyko rinkimų kampanijoje“, – kalbėjo politikas.
Įstatymas numato, kad VSD direktorių Seimo pritarimu skiria ir atleidžia prezidentas.
Atsakydama J. Razmai, A. Širinskienė vertino, jog Seimas buvo nenuoseklus, kadangi tyrimo ėmėsi tik vienos knygos pagrindu. Esą knygų, kurių pagrindu galima būtų daryti tyrimus, yra daugiau.
„Tyrimo objektu tapo tik viena knyga ir, o stebukle, prieš pat prezidento rinkimus. Tai vargu, ar šitoje politizuotoje komedijoje norėtųsi dalyvauti. Negana to, šitoje komedijoje, kuri parašyta išvados pavidalu, mes galime rasti tikrai didelių pritempinėjimų <...>.
Aš jau nekalbu apie tuos momentus, kuomet komisija sau leidžia pabūti teismu, konstatuoja pranešėjo T. Gailiaus padarytą žalą ir, negana to, įrašo Vyriausybei pareigą kompensuoti pranešėjui padarytą žalą. Tai yra išskirtinai teismo funkcija“, – pažymėjo A. Širinskienė.
„Ne tik išvados, bet visas procesas mums atskleidė apskritai mūsų valstybės institucijų požiūrį apie parlamentinį tyrimą, kuris manęs netenkina“, – teigė kitas Seimo konservatorius Paulius Saudargas, kuris taip pat užsiminė apie poreikį keisti įstatymus.
Apkaltos prezidentui neinicijuos
Po balsavimo žurnalistų kalbintas parlamentinei komisijai pirmininkavęs Vytautas Bakas įvardijo, kokių veiksmų Seimas galėtų imtis toliau. Pasak jo, išvados priedai ir įslaptinta informacija turėtų būti išviešinta ir prieinama visuomenei.
„Aš tikiuosi, kad Seimas šiek tiek pataisęs įstatymą dar šioje kadencijoje ryšis išslaptinti informaciją“, – reiškė viltį V. Bakas.
Taip pat, anot jo, reikės siekti apsaugoti pranešėją T. Gailių „nuo tolimesnio persekiojimo“.
„Turime padaryti viską, kad jam padaryta žala būtų atkurta, ir turime apskritai apsaugoti pranešėjo institutą, keisti Pranešėjų apsaugos įstatymą ir, kad su žmonėmis, kurie praneša apie politinės korupcijos atvejus, piktnaudžiavimo atvejus, negalima būtų taip lengvai susidoroti kaip šį kartą buvo padaryta“, – dėstė parlamentaras.
Taip pat, pasak jo, svarbu priimti įstatymus, susijusius su parlamentine žvalgybos institucijų kontrole.
Paklaustas, ką darys su pažeidžiamu prezidentu, V. Bakas leido suprasti, kad nieko. Anot jo, prezidento pažeidžiamumą gali atsverti Seimas.
„Jeigu nebūtų išvadų, mes nieko nežinotume. Jeigu nebūtų išvadų, nebūtų žurnalistinio tyrimo, mes nežinotume apie aplinką, kuri supa, apie aplinkos interesus. Dabar mes apie tai žinome ir galime su tuo dorotis“, – dėstė V. Bakas ir pažymėjo, kad apkalta G. Nausėdai, kuris atsisakė liudyti komisijai, inicijuojama nebus.
Dėl VSD ir STT vadovų atsakomybės diskutuos
„Pagal KT iki šiol suformuotą praktiką, šitas klausimas neturi prasmės“, – sakė V. Bakas.
O kaip atsakys VSD ir Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovai?
V. Bako matymu, tai – Seimo diskusijų klausimas, kaip užtikrinti, kad būtų galima pasitikėti tiek VSD, tiek STT vadovybe.
Pirmąjį kartą VSD pranešėjo Tomo Gailiaus istorija parlamento dėmesio sulaukė 2019 metais. Tuomet pranešėjo perduota informacija pasiekė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą (NSGK), tačiau šis įvertinęs situaciją pripažino, kad VSD veikė savo kompetencijų ribose.
Generalinė prokuratūra konstatavo, jog tuomet NSGK pirmininkui Vytautui Bakui pateiktas VSD pareigūno pranešimas apie VSD vadovybės veiksmus buvo išnagrinėtas netinkamai.
Pranešėjo istorija grįžo į politinių debatų epicentrą pasirodžius žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygai „Pranešėjas ir Prezidentas“, kurioje atskleidžiamas VSD vykdytas galimai neteisėtas duomenų rinkimas apie privačius asmenis prezidento rinkimų kampanijos metu.
Įvertino prezidento veiksmus
Seime sudaryta laikinoji tyrimo komisija, į kurią dauguma opozicinių frakcijų savo atstovų nedelegavo, kovo 26-ąją paskelbė išvadas. Jose teigiama, kad prieš 2019 metų prezidento rinkimus kaip kandidatas Gitanas Nausėda veikė neskaidriai, turėjo išskirtines sąlygas ir galimybę naudotis VSD resursais, ko esą neturėjo kiti kandidatai į prezidentus.
Be to, komisija įvertino, jog G. Nausėda – pažeidžiamas.
„Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos ir jo aplinkos palaikomi ryšiai su asmenimis, kurie yra susiję su baltarusiškų trąšų verslu besiverčiančiais asmenimis ir verslo įmonių vadovais (akcininkais) bei atstovais, daro Prezidentą pažeidžiamą“, – rašoma išvadose.
Jose taip pat pažymima, kad šalies vadovas aktyviai siekė netaikyti sankcijų baltarusiškoms trąšoms.
G. Nausėda atsisakė liudyti Seimo komisijai ir tokiais veiksmais, komisijos vertinimu, pažeidė priesaiką ir Konstituciją.
Atliepdama parlamentinį tyrimą, komisija savo išvadose pateikė ir siūlymų: Seimas raginamas svarstyti dėl Žvalgybos kontrolierių įstatymo pakeitimų, suteikiant ombudsmenui teises ir pareigą atlikti kriminalinę žvalgybą atliekančių institucijų veiklos teisėtumo priežiūrą.
Taip pat siūloma stiprinti VSD ir STT parlamentinę kontrolę, peržiūrėti parlamentinės kontrolės teisinė reglamentavimą, jog institucijos Seimui privalėtų pateikti visą reikalingą informaciją.
Tarp rekomendacijų – ir raginimai užtikrinti Seimo vaidmenį skiriant ir atleidžiant VSD ir STT vadovus, jų pavaduotojus.
Plačiau su išvadų turiniu galite susipažinti čia.
Institucijos ir vadovai išvadas atmeta
Apie išvadas anksčiau žurnalistų kalbintas G. Nausėda teigė, kad jas absoliučiai atmeta.
Jis vertino, kad išvadose parašyta netiesa, kad komisija buvo suburta politiniu pagrindu ir „su tikslu diskredituoti“.
Šalies vadovas pakartojo, kad neprašė VSD rinkti medžiagos apie jo aplinką, o komentuodamas minėtų sąsajų su baltarusiškų trąšų verslu epizodą, G. Nausėda tikino, jog dėl ribojimų Rusijai ir Baltarusijai kovoja „iki kraujo“.
„Ir dėl trąšų, ir dėl kitų prekių. Klausytis tokių priekaištų iš Seimo narių, kurie, geriausiu atveju, rezoliucijas rašė, žmogui, kuris pats tiesiogiai dalyvavo posėdžiuose, kuriuose buvo priimami sprendimai ir stengėsi diegti pačią griežčiausią sankcijų tvarką, švelniai tariant, nesąžininga“, – kalbėjo G. Nausėda.
Prezidentūra taip pat komentavo, kad G. Nausėda atsisakė atsakinėti į komisijos klausimus, nes nenorėjo gaišinti parlamentarų papildomu darbu.
Prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys tikino, kad prezidentūros teisininkai įsivertino, ar sprendimu neatsakinėti komisijai nebuvo pažeista Konstitucija.
„Aš esu įsitikinęs, kad teisininkų vertinimas buvo atitinkamas prieš teikiant komisijai tokį atsakymą“, – komentavo K. Budrys.
Parlamentinis tyrimas meta šešėlį ne tik ant G. Nausėdos, VSD ir jo direktoriaus, bet ir ant Specialiųjų tyrimų tarnybos ir jo vadovo Lino Pernavo, generalinio prokuroro Evaldo Pašilio.
Seimo etikos sargų verdiktas
Institucijos ir jų vadovai atmeta jų atžvilgiu itin kritiškas komisijos išvadas.
Prieš kelias savaites Seimo Etikos ir procedūrų komisija konstatavo, kad VSD pranešėjo informaciją tyrusi parlamentinė komisija neteisėtai atskleidė pranešėjo T. Gailiaus tapatybę. Išvadose taip pat teigiama, kad komisijos pirmininkas Vytautas Bakas tyrimo metu veikė šališkai, o pati komisija viršijo įgaliojimus.
Išaiškinimą dėl parlamentinės komisijos teisėtumo dar turėtų pateikti Konstitucinis Teismas (KT). Į KT kreipėsi opozicijai priklausantys parlamentarai, kurių vertinimu komisija buvo sudaryta siekiant paveikti vykusių prezidento rinkimų rezultatus.
Seimo pirmininkė: VSD pranešėjo tyrimo komisijos išvados neturėtų būti suasmenintos
Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, jog parlamento patvirtintos Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją tyrusios komisijos išvados neturėtų būti suasmenintos į prezidentą Gitaną Nausėdą ar siejamos tik su šalies vadovu. Anot jos, Seimo sprendimai yra daugiau susiję su demokratijos pagrindais ir pranešėjų apsaugos klausimais.
„Manyčiau, kad šios išvados – ne apie prezidentą, o apie valstybę, apie mūsų demokratinius pagrindus, apie pranešėjo institutą. Todėl nesiečiau to su prezidento institucija. Tikrai nevertinčiau to kaip kažkokių dviejų institucijų priešpriešos – anaiptol, tai yra apie pranešėjo institutą ir nereikėtų suasmeninti nei vienam renkamam pareigūnui išvadų“, – antradienį atidavusi balsą išankstiniuose Europos Parlamento rinkimuose žurnalistams sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Taip politikė reagavo į G. Nausėdos remarkas po Seimo balsavimo. Šalies vadovas teigė, jog „šiek tiek juokinga ir graudu“, jog menką visuomenės pasitikėjimą turintis parlamentas vertina Prezidentūrą, kurios atžvilgiu piliečių nuotaikos yra visiškai kitokios.
Seimo patvirtinus laikinosios tyrimo komisijos išvadas, V. Čmilytė-Nielsen sako, jog dabar parlamentas turės peržiūrėti komisijos rekomendacijas ir svarstyti galimas įstatymines iniciatyvas.
„Keli dalykai – pirmiausiai, yra visa eilė rekomendacijų dėl pranešėjo instituto stiprinimo, yra tam tikrų įstatymų, kuriuos galėtume peržiūrėti ir įvertinti tai, kas nebuvo gerai prieš ketverius-penkerius metus su visa šia pranešėjo istorija. Tai yra tam tikras taškas, kuris padėtas šioje konkrečioje istorijoje. Bet manau, kad tai yra ir signalas, kad pranešėjo institutas yra gyvas, kad žmonės, kurie mato savo darbovietėje negeroves, neturėtų jų ignoruoti ar bijoti kelti tuos klausimus. Todėl Seimo sprendimas šiandieną turi ir labai konkrečią reikšmę, bet manau ir simbolinę, moralinę. Ir džiaugiuosi tokiu sprendimu“, – teigė ji.
Tuo metu klausiama apie Seimo vicepirmininko Jurgio Razmos mintis, jog reikėtų svarstyti VSD vadovo Dariaus Jauniškio atsakomybės klausimą, V. Čmilytė-Nielsen neatmeta, kad toks klausimas gali būti keliamas.
„Vienas iš klausimų galėtų būti keliamas, jeigu bus tokios iniciatyvos. Man asmeniškai daug svarbiau pranešėjo instituto klausimas. Manau, tam reikėtų teikti pirmenybę ir peržiūrėti dar kartą tai, ką patvirtinome išvadose“, – apibendrino ji.
Vilija Blinkevičiūtė tyrimą kritikuoja
Socialdemokratų pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė kartoja, kad parlamentinė Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją tyrusi komisija tebuvo konservatorių siekis „drabstytis purvais“. Anot jos, šalies vadovo Gitano Nausėdos perrinkimas antrai kadencijai parodė, kad šio tikslo įgyvendinti nepavyko.
„Tai yra valdančiųjų noras susidoroti su prezidentu, aptaškyti purvais ir prezidentą, ir kitas institucijas. Ar tai būtų VSD, ar tai būtų STT, ar tai būtų Generalinė prokuratūra“, – antradienį žurnalistams Lukiškių aikštėje sakė V. Blinkevičiūtė.
Socialdemokratų lyderė kartoja, kad komisijos darbas buvo konservatorių prezidentinės rinkiminės kampanijos dalis. Ji akcentuoja, kad tokie tyrimai yra beverčiai.
„Taip buvo norėta tą komisiją suaktyvinti, tuos purvus drabstyti prieš prezidento rinkimus. Deja, tai nepavyko, Lietuvos žmonės tai įvertino ir padarė kaip tik teisingą pasirinkimą. Akivaizdu, kad tokios komisijos yra visiškai bevertės. Linkėčiau valdantiesiems užsiimti rimtu parlamentiniu darbu, nes sprendimų yra daug, kurių laukia Lietuvos žmonės“, – tikino V. Blinkevičiūtė.
