„Žiūrime atviromis akimis į šią valstybę, suprantame, kad ji bus papildomas rizikos šaltinis visiems mums, ir pasisakome visada nuosekliai Europos Sąjungos formose, kad Baltarusijai turi būti taikomos veidrodinės, tokios pačios sankcijos kaip ir Rusijai“, – Kyjive surengtoje spaudos konferencijoje teigė G. Nausėda.

Todėl šalies vadovas taip pat pažymi, kad sankcijos Baltarusijai turėtų būti dar labiau griežtinamos.

„Neseniai Europos Sąjungoje buvo priimtas sankcijų paketas, kuris papildomas sankcijas uždeda šiai valstybei. Bet galimas dalykas, kad ir tai nėra pabaiga ir turėtume siekti dar griežtesnio Baltarusijos režimo vertinimo dabartinėmis aplinkybėmis“, – pabrėžė jis.

Pasak G. Nausėdos, būtina suvokti, kad Baltarusija kare su Ukraina yra Rusijos sąjungininkė.

Žiūrime atviromis akimis į šią valstybę, suprantame, kad ji bus papildomas rizikos šaltinis visiems mums, ir pasisakome visada nuosekliai Europos Sąjungos formose, kad Baltarusijai turi būti taikomos veidrodinės, tokios pačios sankcijos kaip ir Rusijai.

„Nuo pat 2020 metų vadinamųjų prezidento rinkimų Baltarusijoje mes matome, kad ši valstybė nėra savarankiška, ji nėra nepriklausoma, ji yra tiesiog Rusijos Federacijos sąjungininkas. Ir ilgus metus matėme kaip jie tai įrodė praktikoje. Šios valstybės teritorijoje buvo galima telkti Rusijos kariuomenę, apmokyti tą kariuomenę, organizuoti įvairaus pobūdžio akcijas Ukrainos kryptimi. Ne paslaptis, kad Baltarusijoje keliama įtampa ir tarp vakarinių sienų – tai yra, sienų su Europos Sąjunga“, – pabrėžė G. Nausėda.

„Tai buvo daroma pirmiausiai keliant įtampą ir organizuotai siunčiant nelegalius migrantus prie mūsų sienos, stengiantis juos instruktuoti ir destabilizuoti mūsų sienos situaciją. Mes davėme sėkmingą atkirtį tokio pobūdžio mėginimams, bet tai nereiškia, kad Baltarusija nemėgina to daryti toliau“, – pabrėžė prezidentas.

ELTA primena, kad birželio pabaigoje Europos Sąjungos (ES) valstybės susitarė dėl naujų sankcijų Baltarusijai, siekdamos labiau suderinti jas su Rusijai įvestomis baudžiamosiomis priemonėmis ir tokiu būdu pažaboti jų vengimą.

Naujuoju sankcijų paketu išplečiami eksporto ir importo ribojimai, taip pat nustatytas helio importo draudimas, papildomai įvestas draudimas teikti paslaugas Baltarusijos vyriausybei arba jos valdomoms įmonėms.

Į Baltarusijos sankcijų paketą įtrauktos ir specifinės kovos su sankcijų apėjimu priemonės, kurios taip pat buvo patvirtintos sankcijų Rusijai keturioliktuoju paketu.

G. Nausėda: nagrinėjame galimybes įsigyti trumpojo nuotolio oro gynybos sistemas Ukrainai

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuva ketina įsigyti trumpojo nuotolio oro gynybos sistemas bei perduoti Ukrainai. Jis tikisi teigiamų rezultatų šiuo klausimu per 2-3 savaites. Šalies vadovas taip pat paminėjo šovinių perdavimą Ukrainai įgyvendinant Čekijos iniciatyvą bei planuojamas investicijas į jūrinių dronų gamybos projektus.

„Per Europos gynybos agentūros pirkimų schemą planuojame į Ukrainą pristatyti (...) šovinių, apie 10 tūkst. turėtų būti pristatyti iki gruodžio mėn. įgyvendinant Čekijos iniciatyvą. Taip pat šiuo metu nagrinėjame galimybes įsigyti trumpojo nuotolio oro gynybos sistemas Ukrainai. Tikiuosi, kad per 2-3 savaites sulauksime teigiamų rezultatų ir artimiausiu metu jas galėsime perduoti ukrainiečiams“, – ketvirtadienį Kyjive bendros spaudos konferencijos su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu metu kalbėjo G. Nausėda.

„Lietuva taip pat investuos 10 mln. eurų į Ukrainos ilgojo nuotolio ginkluotės „Palianytsa“ gamybą ir esame suinteresuoti bei kalbėjome su V. Zelenskiu apie mūsų investicijas įgyvendinant jūrinių dronų gamybos projektus“, – pažymėjo jis.

Kaip pranešta anksčiau, susitikime G. Nausėda taip pat akcentavo, kad Lietuva yra pasirengusi gilinti bendradarbiavimą su Ukraina gynybos srityje ir aktyvinti ryšius tarp gynybos pramonės įmonių. Anot jo, Lietuva įsipareigojo kasmet Ukrainos saugumui ir gynybai skirti 0,25 proc. nuo šalies BVP, kas sudaro apie 190 mln. eurų.

ELTA primena, kad šalies vadovas G. Nausėda kartu su pirmąja ponia Diana Nausėdiene Ukrainoje vieši nuo trečiadienio. Pastarąjį kartą prezidentas lankėsi Ukrainoje praėjusių metų rugpjūtį.