„Turbūt ne ponios Bilotaitės reikalas man nurodinėti, ką aš turiu šnekėti ir ko aš neturiu šnekėti. O jai reikėtų skirti energiją daugiau civilinės priedangos kūrimui ir kitiems darbams, kurie yra ministerijos dispozicijoje“, – penktadienį žurnalistams teigė G. Nausėda.
„Tikrai tyrimams ir procesams tai nepakenks, nes mes labai kruopščiai vertinome, kada galime tai padaryti ir kada tai jau nebeatsilieps operacijos kokybei“, – pridūrė jis.
Vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė sukritikavo prezidento G. Nausėdos sprendimą pranešti apie Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikų sulaikymą. Pasak ministrės, skelbti šią informaciją tarnybų, o ne politikų prerogatyva, todėl tokie šalies vadovo pasisakymai gali pakenkti vykdomam ikiteisminiam tyrimui.
Prezidentas G. Nausėda penktadienį pranešė, kad Lenkijoje buvo sulaikyti du asmenys, įtariami išpuoliu prieš Lietuvoje gyvenantį Rusijos opozicionierių Leonidą Volkovą.
ELTA primena, kad kovą Vilniuje buvo užpultas ir sužalotas Rusijos kalėjime mirusio Kremliaus opozicionieriaus Aleksejaus Navalno bendražygis L. Volkovas.
Į pranešimą apie Vilniuje užpultą ir sužalotą Rusijos pilietį reagavo gausios policijos pajėgos, buvo iškviesti „Aro“ ir specialiosios paskirties pareigūnai. Svarstoma, kad užpuolimas gali būti susijęs su politine nukentėjusiojo veikla.
Po suteiktos medicinos pagalbos ligoninėje A. Volkovas buvo gydomas ambulatoriškai. Policija atlieka ikiteisminį tyrimą dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo.
Rusijos opozicijos atstovas sako, kad specialiu plaktuku namo kieme žmogus jam smogė apie 15 kartų į koją ir sulaužė ranką. Įvykį jis pavadino „tipišku banditišku sveikinimu nuo Putino iš banditų Peterburgo“.
L. Volkovas iš Rusijos pasitraukė kilus arešto grėsmei. Šiuo metu L. Volkovas gyvena Lietuvoje.
Nausėda: parlamentinis tyrimas buvo panašus į Stalino, o ne pranešėjo komisiją
Prezidentas G. Nausėda mato pagrindo opozicijos kreipimuisi į Konstitucinį Teismą dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją tyrusios parlamentinės komisijos. Šalies vadovo teigimu, kyla klausimų dėl šios komisijos sudarymo teisėtumo.
„Manau, kad tikrai yra pagrindo kvestionuoti šios komisijos sudarymo teisėtumą“, – penktadienį žurnalistams sakė G. Nausėda.
„Na, o tai, kas vyko komisijos darbo metu – tai apskritai sunkiai atlaiko kritiką, kadangi tai buvo panašu į Stalino komisiją, o ne į pranešėjo komisiją“, – aiškino jis.
Ketvirtadienį Seimo opozicinės partijos kreipėsi į KT, prašant įvertinti pranešėjo Tomo Gailiaus istoriją tyrusios laikinosios parlamentinės komisijos teisėtumą. Manoma, jog suformuojant laikinąją komisiją galimai buvo pažeista Konstitucija. Taip pat mažumos atstovai nurodo, jog tyrimo komisija viršijo savo įgaliojimus.
Tą pačią dieną parlamentas po pateikimo pritarė VSD pranešėjo komisijos išvadoms.
Išvadose yra teikiami siūlymai, susiję su atliktu parlamentiniu tyrimu. Seimas raginamas svarstyti dėl Žvalgybos kontrolierių įstatymo pakeitimų, suteikiant ombudsmenui teises ir pareigą atlikti kriminalinę žvalgybą atliekančių institucijų veiklos teisėtumo priežiūrą. Taip pat siūloma stiprinti VSD ir STT parlamentinę kontrolę, peržiūrėti parlamentinės kontrolės teisinė reglamentavimą, jog institucijos Seimui privalėtų pateikti visą reikalingą informaciją. Tarp rekomendacijų – ir raginimai užtikrinti Seimo vaidmenį skiriant ir atleidžiant VSD ir STT vadovus, jų pavaduotojus.