„Man nekyla jokių abejonių dėl fizinių galimybių (Bidenui toliau eiti pareigas – ELTA). Tikiuosi, kad prezidentas Bidenas toliau imsis taip reikalingos lyderystės, nes šiandien jos reikia visur. Mūsų pagrindinis sąjungininkas, JAV, yra tas lyderis nuo kurio sprendimų, būkime atviri, priklauso labai daug“, – trečiadienį dalyvaudamas NATO viršūnių susitikime žurnalistams teigė G. Nausėda.
„Tiek vakar, tiek šiandien prezidentas Bidenas padarė labai įkvepiančius išstojimus. Ir padarė tai labai įtaigia forma“, – tikino jis.
Anot Lietuvos vadovo, klausimas, kas šeimininkaus Baltiesiems rūmams yra ne užsienio valstybių, o pačių JAV reikalas.
„Man šiek tiek nemalonu, kad šis klausimas yra uždavinėjamas užsienio valstybių lyderiams. Tai yra pačių Jungtinių Amerikos Valstijų reikalas – tai jų rinkimai. Tai paties prezidento Bideno apsisprendimas“, – pabrėžė G. Nausėda.
ELTA primena, kad po silpno J. Bideno pasirodymo TV debatuose prieš D. Trumpą birželio pabaigoje kilo audringos diskusijos dėl to, ar 81-erių J. Bidenas yra tinkamas eiti pareigas dar vieną kadenciją. Keli J. Bideno Demokratų partijos kongresmenai jau viešai paragino jį trauktis iš rinkimų kovos.
Keliant klausimus dėl J. Bideno politinės ateities, antradienį Vašingtone NATO lyderiai susirinko į viršūnių susitikimą, kurio tikslas – pademonstruoti ryžtą prieš Rusiją ir paramą Ukrainai.
G. Nausėda sako, kad daugelis NATO lyderių 2 proc. BVP gynybos finansavimo kartelę laiko nepakankama
Vašingtone vykstančiame NATO viršūnių susitikime viešintis prezidentas G. Nausėda sako, jog daugelis Aljanso lyderių dabartines gynybos finansavimo „grindis“ laiko nepakankamomis.
„Kaip matau iš mano kolegų pasisakymų jau ir sesijos metu, daugelis laiko tai nepakankamu lygiu. Ir tai man akivaizdžiai suponuoja mintį, kad bus daroma daugiau žygių tam, kad tas lygis didėtų prie 3, o galbūt net 4 proc.“, – žurnalistams Vašingtone sakė G. Nausėda.
Visgi, šalies vadovas nurodo, jog dar ne visos NATO šalys pasiekė 2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) asignavimų krašto apsaugai kartelę – kai kurios tai padarys tik kelių metų bėgyje. Tai, G. Nausėdos manymu, sukuria komišką situaciją, kai dalis Aljanso partnerių pozicijos dėl gynybos finansavimo išsiskiria.
„Yra valstybių, kurios dar ir šiandien 2 proc. nėra pasiekusios. Ir tada susidaro tokia truputį komiška situacija, kad mes bėgame priekyje su tais didesniais procentais, kai tuo tarpu kai kurios valstybės planuoja 2 proc. ribą pasiekti tik 2028-2029 metais. Tai šiek tiek diskredituoja patį įsipareigojimo procentą, nes akivaizdžiai matosi, kad tie 2,5 proc. galbūt apskritai bus pasiekti kokiais 2035 metais. Tai turbūt ne tas kelias, kuriuo turėtume eiti“, – pridūrė G. Nausėda.
Visgi, jis pasidžiaugė, jog prieš metus Vilniaus viršūnių susitikime užfiksuotos krašto apsaugos finansavimo „grindys“, prezidento įsitikinimu, paskatino ne vieną NATO narę „pasitempti ir daryti sprendimus“ dėl didesnių asignavimų.
ELTA primena, kad antradienį Vašingtone prasidėjo tris dienas truksiantis jubiliejinis NATO viršūnių susitikimas.
75-ąsias įkūrimo metines mininčio Aljanso valstybių lyderiai ypatingą dėmesį susitikimo metu skirs paramos Ukrainai didinimui – sieks priimti sprendimus dėl ilgalaikės karinės bei finansinės paramos, Ukrainos karių mokymų.
Taip pat bus aptariamos Rusijos agresiją atremiančios šalies narystės NATO perspektyvos.