„Prezidentas iš tikrųjų laukia labai šito (Ursulos von der Leyen – ELTA) laiško, nes jis turėtų netrukus pasirodyti. Priminsiu, kad jeigu anksčiau sakėme, kad nėra ypatingos skubos paskirti Lietuvos atstovą į Europos Komisiją, tai nuo praeitos savaitės, kai buvo patvirtinta Europos Komisijos pirmininkė, jau laikrodis pradeda tiksėti ir reikia intensyviai galvoti, kas tuo Lietuvos kandidatu galėtų būti“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė A. Skaisgirytė.
Anot jos, oficialus EK pirmininkės laiškas turėtų pasiekti Lietuvą dar šią savaitę.
„Mums reikia dabar jau intensyviai galvoti, kas tas žmogus galėtų būti. Ir ta prasme prezidentas labia laukia premjerės pasiūlymo“, – aiškino šalies vadovo patarėja.
A. Skaisgirytė priminė, jog prezidentas kartu su ministre pirmininke yra aptaręs galimas kandidatūras į EK, įvardijo ir savo preferencijas. Visgi, pažymi patarėja, šioje situacijoje reikia sulaukti Vyriausybės sprendimo.
Be to, Prezidentūra kartoja – Lietuvai būtų naudingiausias ekonominės srities EK portfelis.
Sureagavo į Mato Maldeikio kritiką
Kol kas viešojoje erdvėje kaip realiausia kandidatūra į EK neoficialiai įvardijama užsienio reikalų ministro, konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio pavardė. Tiesa, Prezidentūra ne kartą užsiminė, jog į šią kandidatūrą žiūri skeptiškai.
Konservatorių frakcijos Seime atstovas Matas Maldeikis socialiniuose tinkluose rašė, jog, anot jo, diskusijos dėl G. Landsbergio kandidatūros yra „elementaraus pavydo klausimas“. A. Skaisgirytė į tokius žodžius reagavo lakoniškai.
„Kaip vertinti – juokinga ir tiek“, – kalbėjo A. Skaisgirytė.
Ji pažymėjo, jog Lietuvai tikėtis gauti EK portfelį, susijusį su užsienio politika, būtų naivu, mat, priminė prezidento patarėja, vyriausiojo įgaliotinio postas jau paskirtas kitai Baltijos šalių atstovei.
„Žinome, kad užsienio klausimais dirbs buvusi Estijos premjerė Kaja Kallas. Todėl įsivaizduoti, kad du Baltijos šalių atstovai galėtų dirbti užsienio srityje, yra mažumėlę naivu“, – apibendrino šalies vadovo patarėja.
ELTA primena, kad Lietuvoje jau kurį laiką tęsiasi diskusijos dėl Lietuvos kandidato į EK. Kol kas neoficialiai kalbama, jog į postą Briuselyje taikosi užsienio reikalų ministras G. Landsbergis.
Tačiau nei ministras, nei premjerė Ingrida Šimonytė, kuri ir pateiks Lietuvos atstovo kandidatūrą, tokios intencijos aiškiai bei viešai neišsakė.
Seime ministro galimybėmis tapti eurokomisaru abejojama. Tiek opozicijai priklausantys parlamentarai, tiek dalis valdančiųjų viešai yra pasakę, kad tokiai kandidatūrai nepritartų.
Savo ruožtu prezidentas G. Nausėda, kurio pritarimas yra būtinas deleguojant Lietuvos atstovą į EK, ne kartą leido suprasti, jog G. Landsbergio kandidatūros nebūtų linkęs palaikyti. Jis yra pareiškęs, jog matytų geresnių kandidatų už G. Landsbergį šioms pareigoms eiti.
Be to, šalies vadovas yra nurodęs, jog I. Šimonytei įvardijo pavardę žmogaus, kuris, jo įsitikinimu, galėtų būti deleguojamas Lietuvos atstovu į EK.
Eurokomisaro kandidatūrą teikia Vyriausybė, poziciją suderinus su prezidentu ir Seimu.
Kai kurie Trumpo kandidato į JAV viceprezidentus pasisakymai kelia rūpestį
Prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė pripažįsta, kad kai kurie į Baltuosius rūmus sugrįžti siekiančio Donaldo Trumpo kandidato į viceprezidentus Jameso Davido Vance’o pasisakymai kelia nerimą. Visgi, kaip pažymi ji, atėjus į valdžią, šio politiko kalbos gali kisti.
„Taip, kai kurie J. D. Vance’o pasisakymai mums kelia rūpestį, (...) bet vienas dalykas, kaip žmonės kalba, kai jie yra dar tik kandidatai, ir kitas dalykas, kai jie ateina į valdžią, pajaučia jos sunkumą. Dažnai tos kalbos koreguojasi“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė prezidento patarėja.
Kalbėdama apie santykius su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis (JAV) A. Skaisgirytė nurodė, kad tiek Lietuvos, tiek Europos tikslas išlieka toks pats.
„Siekiame, kad JAV ir toliau būtų Europoje, kad transatlantinis ryšys būtų užtikrintas. Saugumo prasme Europa be JAV būtų gerokai susilpnėjusi“, – pabrėžė ji.
ELTA primena, kad Respublikonų partijos kandidatas į JAV prezidentus D. Trumpas įvardino galimą savo viceprezidentą. Juo tapo 39 metų senatorius iš Ohajo Jamesas Davidas Vance’as.
Nors prieš 2016 metais vykusius JAV prezidento rinkimus buvęs finansininkas buvo griežtas D. Trumpo kritikas, šiuo metu jis yra vienas karščiausių buvusio Baltųjų rūmų šeimininko rėmėjų ir vienas iš populistinio partijos sparno lyderių.
Tapęs senatoriumi, J. D. Vance’as taip pat buvo vienas garsiausių pagalbos Ukrainai priešininkų. Viename interviu politikas pareiškė, jog jam „nerūpi“, kas atsitiks Ukrainai.
D. Trumpo pasirinkimą griežtai sukritikavo dabartinio JAV prezidento Joe Bideno kampanijos štabas bei dalis Europos Sąjungos (ES) diplomatų.
