„Jeigu kažkuriam pasaulio kampe kažkas prieš vieną žmogų padarė išpuolį, tai nėra lygybės ženklas, kad vienam ar antram mūsų saugomam asmeniui automatiškai irgi kyla grėsmė“, – pirmadienį Eltai teigė P. Nemira.
„Yra vertinamos daugiau mūsų regionui būdingos aplinkybės, kurios supa, kuriose gyvena ir dirba mūsų saugomi asmenys, visuomenės bendra nuotaika“, – aiškino VAT atstovas.
Šalies vadovo vyriausiajai patarėjai Astai Skaisgirytei pirmadienį pareiškus, kad savo noru dalies apsaugos atsisakiusioms Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen ir premjerei Ingridai Šimonytei derėtų sprendimą persvarstyti, su tuo sutikti P. Nemira neskuba. Pasak jo, kasdien yra įvertinama aibė saugumo faktorių.
Jeigu kažkuriam pasaulio kampe kažkas prieš vieną žmogų padarė išpuolį, tai nėra lygybės ženklas, kad vienam ar antram mūsų saugomam asmeniui automatiškai irgi kyla grėsmė.
„Viskas tuo klausimu yra gerai. Politikės yra saugomos visą parą tol, kol pačios nenusprendžia kitaip, neturi poreikio pabūti vienos“, – teigė pareigūnas.
„Strateginės žvalgybos padalinys, kuris analizuoja įvykius visame pasaulyje, reguliariai peržiūri grėsmes mūsų saugomiems asmenims ir objektams. Jeigu yra indikacijų, kurios reikalauja grėsmės lygį pakelti, tada jis pakeliamas ir yra taikomos reikalingos papildomos apsaugos priemonės“, – pabrėžė jis.
V. Čmilytė-Nielsen nemato pagrindo stiprinti Seimo pirmininko ir premjero apsaugą
Po šeštadienį įvykusio pasikėsinimo į buvusį Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentą Donaldą Trumpą, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen nemato pagrindo kelti klausimą dėl parlamento ir Vyriausybės vadovų apsaugos stiprinimo.
„Lietuvoje tiek Seimo pirmininkas, tiek ministras pirmininkas yra saugomas visą laiką, išskyrus, kai kurias išlygas, kurios gali būti suderinamos su Vadovybės apsaugos tarnyba, bet, vėlgi, kiekvienu tokiu atveju yra įvertinamas grėsmių lygis“, – Eltai pirmadienį sakė parlamento pirmininkė.
Paklausta, ar nevertėtų apsvarstyti Seimo pirmininkės ir premjerės apsaugos lygio sustiprinimo, parlamentarė atsakė, kad kitose Europos šalyse šių valdžios atstovų apsaugos lygis yra žemesnis nei Lietuvoje.
„Dėl to, manau, pergyventi nereikėtų“, – pridūrė ji.
Kaip skelbta anksčiau, prieš porą metų Seimas priėmė Vadovybės apsaugos įstatymo pakeitimus, kurie numato, jog Seimo ir Vyriausybės vadovai nėra saugomi pareigūnų visą parą. Prezidentui ši išimtis negalioja.
ELTA primena, kad šeštadienio vakarą D. Trumpo rinkimų kampanijos renginyje Pensilvanijoje į politiką buvo pasikėsinta. Užpuolikui šovus į buvusį JAV prezidentą, D. Trumpui sužalota ausis. Per ataką buvo nušautas vienas žiūrovas, dar du buvo sužeisti.
JAV Federalinis Tyrimų biuras identifikavo D. Trumpo rinkimų kampanijos renginyje šaudžiusį asmenį. Tai 20-metis Thomas Matthew Crooksas iš Pensilvanijos valstijos. Saugumo pajėgos nukovė 20-metį šaulį.
Pirmadienį prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė, reaguodama į šį pasikėsinimą, sakė, jog Seimo pirmininkei ir premjerei, kurios atsisakė dalies apsaugos, gali tekti persvarstyti šį sprendimą.
Kaip skelbta anksčiau, prieš porą metų Seimas priėmė Vadovybės apsaugos įstatymo pakeitimus, kurie numato, jog Seimo ir Vyriausybės vadovai nėra saugomi pareigūnų visą parą. Prezidentui ši išimtis negalioja.