Gavę poeto, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Antano Gailiaus straipsnį, kuriame apžvelgiamas Seimo rinkimų peizažas, ir be kitų dalykų kritikuojamas R. Žemaitaitis, o ypač G. Nausėda, vyskupai susėdo pasikalbėti.
„Buvo svarstymas, koks jausmas, ar tiktų toks tekstas „Artumos“ žurnalui? Ir per pasikalbėjimą tarpusavyje buvo aiškumas, kad tokio teksto „Artuma“ neturėtų spausdinti“, – pasakojo K. Kėvalas.
Pasak jo, tokie teiginiai, kur žmogus kaltinamas „nepasotinama puikybe“, „asmenine garbėtroška“ nedera su principais dėl nesmerkiančios aplinkos, artumo, pagarbos. Vyskupų nuomone, tokiai nuomonei pasirinktas netinkamas laikas ir vieta.
„Mūsų supratimu, ne „Artumoje“ – vertinti prezidentą. (…) Čia nėra cenzūruojama to žmogaus pasisakymo teisė, bet kalbama apie kontekstą, kuris pas mus yra specifinis. (…) Politikavimas „Artumoje“ nepageidaujamas. Mes galime kalbėti apie politiką kaip reiškinį, (...) bet, kai jau eina kalba apie konkretų žmogų ar konkrečią partiją, mūsų manymu, riba peržengta“, – kalbėjo K. Kėvalas.
Arkivyskupo supratimu, šiame leidinyje išsakyta nuomonė nebūtų traktuojama kaip asmeninė autoriaus, o kaip visos Bažnyčios pozicija.
„Jeigu aš atspausdinu tą straipsnį, tai visiems bus aišku, kad Bažnyčia yra tos nuomonės, kad ji yra prieš prezidentą. (…) Mes esame neutralūs. Mums niekas neduoda teisės vertinti prezidento veiksmų iš Bažnyčios pozicijos. Aš galiu tai kaip asmuo vertinti, bet, kai mes kalbame jau iš Bažnyčios tribūnos, yra jau visai kitas lygmuo, ir mes turime save riboti, nes Bažnyčia yra didelė bendruomenė, kuri negali užimti politiniu atžvilgiu labai konkrečios pozicijos, nes visos pozicijos joje turi būti integruotos.
Jeigu aš stoju į vieną konkrečią poziciją, aš, kaip Bažnyčios bendruomenė, ignoruoju kitų toje pačioje Bažnyčioje esančiųjų nuomonę“, – aiškino K. Kėvalas.
Plačiau apie neišspausdintą straipsnį galite skaityti čia.
Džiugina rinkėjų aktyvumas
Apskritai, apžvelgdamas praėjusį pirmą Seimo rinkimų turą, arkivyskupas pasidžiaugė, kad rinkėjų aktyvumas buvo aukštesnis nei įprasta.
„Ir vyskupų kvietimas, kad „ateikite, balsuokite, dalyvaukite valstybės valdyme tokiu būdu“ buvo išgirstas, nes rezultatas yra vienas aukščiausių aktyvumo prasme. Reikia pasidžiaugti, kad Lietuvoje demokratija tikrai nėra ignoruojama. Kad žmonės aktyviai dalyvauja, yra didžiulis laimėjimas“, – teigė K. Kėvalas.
Kartu dvasininkas pastebėjo, kad žmonės rinkosi labiau atpažįstamus žmones arba partijas, o tokiu būdu – ir politinę liniją, kuri yra įprasta ir numatoma.
„Aišku, matome, kad buvo kaip ir kiekvienuose rinkimuose naujovių paieška. Tas yra su „Nemuno aušros“ iškilimu, bet tai nėra neįprastas dalykas. Tą matėme ir Tautos prisikėlimo partijos iškilime ir kituose“, – sakė K. Kėvalas.
Žemaitaitis dar nėra iki galo aiškus
R. Žemaitaičio pažiūros, turint mintyje kaltinimus dėl antisemitizmo, arkivyskupui iki šiol nėra visiškai aiškios.
„Tikiuosi, kad jis dės daugiau pastangų paaiškinti, ką jis turi mintyje, nes vienas dalykas yra, kai spontaniškai pasakoma frazė, ir kitas dalykas, kai tai yra nuoseklus mąstymo būdas. Jeigu yra antrasis atvejis, tai yra baisu“, – sakė K. Kėvalas.
Tačiau jis asmeniškai linkęs galvoti, kad nėra taip blogai.
„Gali būti, kad aš naivus, nes man labai sunku įsivaizduoti, kad yra toks variantas, kad žmogus yra antisemitas. Pavyzdžiui, jeigu tai yra griežtas Palestinos palaikymas, galbūt pernelyg drąsu daryti išvadą, kad jis yra griežtai antisemitas, nes turėtume būti nešališki ir Izraelio, ir palestiniečių atžvilgiu, žiūrėti į abu pagarbiai, ir bandyti ieškoti sprendimo. Bet nesu tiek įsigilinęs į Žemaitaičio pasisakymus ir mąstymo kryptį. Manau, kad žurnalistai turi žvelgti giliau, ir kalbinti iki tokio lygio, kol bus visai aišku, kas turima mintyje, sakant atsakymus“, – sakė K. Kėvalas.
