„Atnaujintoje dokumento redakcijoje siūloma „agresiją prieš Rusiją iš bet kurios nebranduolinės valstybės, bet dalyvaujant ar remiant branduolinei valstybei, vertinti kaip jų bendrą puolimą prieš Rusijos Federaciją.
Taip pat nustatytos sąlygos, kada Rusija galėtų pereiti prie branduolinio ginklo panaudojimo, tame tarpe tokia galimybė „bus svarstoma gavus patikimą informaciją apie masinį oro ir kosmoso puolimo priemonių paleidimą ir kai jos kirs valstybės sieną, tai yra strateginės ir taktinės aviacijos lėktuvus, sparnuotąsias raketas, dronus, viršgarsinius ir kitus skraidančius aparatus“, – savo įraše feisbuke atkreipė dėmesį krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
Pasak ministro, daugiau nei aišku, kad tai yra tiesioginė spaudimo priemonė ir branduolinis grasinimas Vakarams („branduolinėms valstybėms“) nesuteikti Ukrainai („nebranduolinei valstybei“) galimybės gintis panaudojant tolimojo nuotolio ginklus smogti kariniams taikiniams Rusijos gilumoje.
„Tai rodo ir tai, kad Rusija nėra užtikrinta savo konvencinių pajėgų galimybėmis panaikinus dabar galiojančius draudimus Ukrainai. Pats V. Putinas pademonstravo, kad argumentai, kad draudimo Ukrainai panaikinimas neva nieko nepakeistų kare yra visiškai klaidingas“, – rašė L. Kasčiūnas.
Jau ne pirmas grasinimas
Ministras atkreipė dėmesį, kad tai yra ne pirmas tokio pobūdžio grasinimas tiek iš V. Putino Rusijos, tiek istoriškai žiūrint ir iš Sovietų Sąjungos (pvz., N. Chruščiovo).
„Niekas nenori branduolinio karo. Gerai, kad jo iš tiesų nenori ir Rusija bei bando savo tikslus pasiekti gąsdinimais ir blefu. Privalome kuo greičiau pabaigti karą Europoje. Jį jau šiandien galėtų pabaigti Rusijos prezidentas, bet jis to nedarys.
Vertimas Ukrainai iš esmės pasiduoti atiduodant agresoriui savo teritorijas ir nusiginkluojant irgi nepabaigs karo, o priešingai tik suteiks Kremliui laiko persiginkluoti ir vėl pulti. Karas labai greitai sugrįš dviguba jėga“, – įvertino L. Kasčiūnas.
Ministro įsitikinimu, yra tik vienas kelias – suteikti Ukrainai galimybę smogti tiems taikiniams Rusijos teritorijoje, iš kurių prieš ją vykdoma kruvina agresija.
„Tai nepailgins karo, o jį sutrumpins. Tik tai gali priversti Rusiją grįžti prie taikos. Ir savo branduoliniais grasinimais tai pripažįsta ir pats V. Putinas. Niekas Europoje nenori karo, jo nori tik Rusija.
Ukraina nieko neužpuolė ir neplanuoja nieko pulti. Tai Rusija užpuolė Ukrainą. Todėl agresorius čia vienas ir jis aiškus. Nėra jokių argumentų saugoti jo karinę mašiną, vykdančią nusikaltimus taikai“, – rašė L. Kasčiūnas.
Tai veikiausiai taps doktrinos dalimi
Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala atkreipė dėmesį, kad V. Putinas skelbia, kad Kremlius gali traktuoti branduolinio ginklo neturinčios valstybės smūgius prieš Rusiją konvenciniais ginklais kaip reikalaujančius branduolinio atgrasymo, jei ataką remia branduolinį ginklą turinčios šalys. Tai, anot politologo, veikiausiai taps Kremliaus branduolinės doktrinos dalimi.
„Aiškus bandymas įvaryti Vakarų šalis į kampą svarstymuose, ar leisti Ukrainai naudoti tolimojo nuotolio raketas. Ir ši Putino retorika Vašingtone bus atidžiai įvertinta (ne be priežasties)“, – feisbuke rašė L. Kojala.
Politologo vertinimu, nors ši retorika yra kai kas daugiau, nei eilinis naktinis Medvedevo „sunaikinsime jus“ minčių kratinys, pagrindo panikai nėra.
„Panašu, jog 2022 m. antroje pusėje JAV matė kiek išaugusią riziką vertinant branduolinio ginklo veiksnį, bet situacija buvo suvaldyta primenant Rusijai, kad branduolinį ginklą turi ne tik ji. Tad ir šiuo atveju susigūžimas kamputyje nėra savaiminis deeskalacijos veiksnys, veikiau priešingai“, – teigė L. Kojala.
Pasak politologo, pamoka veikiausiai yra ta, kad savaites trunkantis delsimas bei mindžikavimas dėl Ukrainos raketų naudojimo leidžia Kremliui laimėti laiko bei atveria papildomas galimybes viešoms šantažo priemonėms.
„Ir taip, dviprasmiškumas, abejonės, nerimas, gąsdinimai yra neišvengiami branduolinio ginklo temos elementai, nes iš esmės viskas atsiremia į psichologiją ir bandymą suprasti kitos pusės tikrąsias intencijas“, – teigė L. Kojala.
Ukraina aktyviai siekia apribojimų panaikinimo
Tuo metu Ukraina aktyviai siekia apribojimų panaudoti tolimojo nuotolio ginklus panaikinimo, apie tai pokalbiai vyksta ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vizito Jungtinėse Valstijose metu. Dar vienas Ukrainos tikslas yra šalies pakvietimas į NATO.
Ukrainos ambasadorius Lietuvoje interviu „Delfi“ teigė, kad jo šalis siekia padrąsinti Vakarus nepasiduoti V. Putinui branduoliniam šantažui.
„Vis dar aiškiname partneriams, kad <…> ukrainiečiai nebijo eskalacijos, nes mes realistiškai matome situaciją fronte; norime paaiškinti partneriams, kad jis nenaudos branduolinės eskalacijos. Esame dėl to tikri. Kursko operacija tai parodė.
Dar prieš tai eskalacijos baimė prasidėjo su klausimu, ar tankai galėtų būti tiekiami Ukrainai. Jie atvyko pavėlavę, bet nieko neatsitiko. Kita šantažo banga buvo susijusi su F16 tiekimu, ir vėl jų tiekimas vėlavo, nieko neatsitiko. Tada V. Putinas naudojo šį šantažą, kalbėdamas apie Rusijos teritoriją. Operacija Kurske parodė, kad tokio atsako nėra.
Mes norime, kad Vakarai dar kartą persvarstytų savo poziciją ir suprastų, kad šitas eskalacinis mitas turi būti sumažintas. Turime galvoti apie pergalę. Dar kartą – „pergalės planas“ yra apie tai, kad reikėtų persvarstyti, ką darome. Turime kalbėti ne apie tai, kad „remsime Ukrainą tiek, kiek prireiks“, nes šitai dera su Rusijos sekinančio karo strategija, bet viską kurti aplink mūsų viziją, kaip galime laimėti šį karą ir ko mums reikia tam pasiekti“, – kalbėjo P. Bešta.
