2024 m. gegužės 12 d. vyko privalomasis referendumas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo. Jis laikomas įvykusiu, nes dalyvavo daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašą.
Tačiau šiam sprendimui pritarė mažiau negu pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašą.
Paskutiniais Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, suskaičiavus daugumą balsų, referendume dalyvavo 1 mln. 396 tūkst. 828, t. y. 59 proc. rinkėjų. Tam, kad pilietybė būtų išsaugota, iš jų pritarė 1 mln. 11 tūkst. 14 (73,9 proc.) balsavusiųjų.
Vis dėlto šių balsų nepakako, kad Konstitucijos pataisa dėl pilietybės būtų priimta.
Kad pokyčiai būtų įgyvendinti, už pataisą privalo balsuoti ne mažiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių asmenų.
Antrą kartą neįvykus referendumui dėl pilietybės, D. Asanavičiūtė registravo Pilietybės įstatymo pataisas
Sekmadienį antrą kartą rengtam ir neįvykusiam referendumui dėl dvigubos pilietybės, jo iniciatorė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime narė Dalia Asanavičiūtė Seime registravo Pilietybės įstatymo pataisas.
Jos teigimu, nors referendumas ir nebuvo sėkmingas, daugiau nei milijonas jam pritarusių Lietuvos piliečių rodo, kad šiam klausimui visuomenė pritaria. Todėl, teigia politikė, reikia ieškoti kitų sprendimų, kaip keisti situaciją.
„Registravau ir siūlau Seimui Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pataisas. Įstatymo projektu siūloma, jog Lietuvos Respublikos pilietybę galėtų išlaikyti po 1990 m. kovo 11 d. išvykę, gimimu įgyję LR pilietybę, o Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos valstybės narės ir Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos partnerės Europos Sąjungos valstybės pilietybę įgyję ne gimimu. Taip būtų susiaurintas referendume siūlytas valstybių sąrašas, kurių pilietybes įgyję Lietuvos Respublikos piliečiai galėtų išsaugoti Lietuvos Respublikos pilietybę“, – akcentavo D. Asanavičiūtė.
Pataisų iniciatorė taip pat siūlo asmenims, įgijusiems kitos valstybės pilietybę, nustatyti terminą, kada privalo pranešti Lietuvos institucijoms apie kitos valstybės pilietybės įgijimą, kai baigs galioti asmens Lietuvos pilietybę patvirtinantis dokumentas (jeigu toms valstybėms nėra taikoma išimtis šio įstatymo 7 straipsnyje).
Šiuo metu asmuo pranešti įgaliotoms institucijoms turi 2 mėnesius nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo. Manoma, kad tokia nuostata dabar yra neveiksminga, o keičiantis asmens pilietybę patvirtinančius dokumentus asmuo galėtų informuoti atitinkamas institucijas apie įgytą kitos valstybės pilietybę.
2017 m. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išaiškino, jog leidus išsaugoti LR pilietybę įgijus ES ar NATO priklausančių valstybių pilietybes, išimtis būtų per plati, nes prieštarautų Konstitucijos 12 straipsnio nuostatai. Manoma, kad susiaurinus valstybių sąrašą tai būtų galima laikyti atskira, reta išimtimi pagal Konstitucinę doktriną.
Asanavičiūtė: nepavykus referendumui atsiduriame teisinio neįmanomumo situacijoje
D. Asanavičiūtė sako, kad Lietuva atsiduria „teisinio neįmanomumo situacijoje“. Todėl, pažymi politikė, pirmadienį ji Seime registravo su tuo susijusias Pilietybės įstatymo pataisas.
„Įvykus dviem nesėkmingiems referendumams dėl pilietybės išsaugojimo, faktiškai atsiduriame teisinio neįmanomumo situacijoje (...) Todėl siūlau Seimui Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pataisas“, – žurnalistams spaudos konferencijoje pirmadienį pranešė D. Asanavičiūtė.
„Antrąkart įvykęs pilietybės referendumas įrodė, kad Lietuvos visuomenė iš esmės pritaria pilietybės išsaugojimo idėjai. Tam šįkart pritarė virš 1 mln. Lietuvos Respublikos piliečių. Deja dėl aukštos kartelės (...) reikia, kad taip rinkimuose pasisakytų 1,2 mln. piliečių“, – pridūrė politikė.
Ji pažymėjo, kad įstatymo projektu siūloma, jog Lietuvos Respublikos pilietybę galėtų išlaikyti po 1990-ųjų kovo 11-osios išvykę, bet gimimu Lietuvos pilietybę įgiję asmenys. Be to, siūloma, kad lietuvišką pasą galėtų išsaugoti ir ne gimimu jį įgiję į NATO valstybę ar NATO partnerę, ES valstybę narę išvykę asmenys.
„Tai būtų susiaurintas referendume siūlytas valstybių sąrašas“, – pabrėžė politikė.
Atmeta kritikos dėl vangios referendumo viešinimo kampanijos
Anot D. Asanavičiūtės, informacijos sklaida yra visų atsakomybė, todėl ji atmeta kritiką dėl neva pernelyg vangios referendumo viešinimo kampanijos. Pasak jos, iš kandidatų į prezidentus buvo tikimasi daugiau įsitraukimo komunikuojant apie referendumą dėl pilietybės išsaugojimo.
„Visų pirma, norėčiau pasiūlyti paimti veidrodį ir pažiūrėti į save, nes informacijos sklaida priklauso nuo kiekvieno iš mūsų. Įdomu tai, kad taip kritikavę kandidatai apie referendumą pasisakė tik dieną iki jo. Vienos iš didžiausių ir populiariausių partijos pirmininkė taip nieko ir nepasakė. Tai irgi prisideda“, – kalbėjo D. Asanavičiūtė.
„Buvo lūkestis, kad prezidento kampanijos dalyviai garsiai apie tai šnekės ir tai bus viena iš temų padedančių žmones mobilizuoti ir padedančių pasiekti aukšta balsuojančių „už“ kartelę“, – pridūrė ji.
Referendumo kartelės mažinimas būtų antikonstitucinis
Referendumo iniciatorė D. Asanavičiūtė mano, kad kartelės referendumui mažinimas keltų pavojų konstitucinėms nuostatoms.
„Mano nuomonė yra labai aiški ir paprasta – tai pirmas mūsų Konstitucijos skirsnis. Tai mūsų demokratijos ir laisvės pagrindai ir bazė. Dėl to keitimas, (kartelės – ELTA) mažinimas, būtų pavojinga. (...) Gali precedentas įvykti ir su kitomis Konstitucijos pirmo skirsnio nuostatomis, tai ir sostinė, ir kalba, ir valdžios institucijos“, – spaudos konferencijoje akcentavo D. Asanavičiūtė.
Parlamentarės teigimu, sudarytas precedentas keisti pagrindinius Konstitucijos skirsnius keltų pavojų ir Lietuvos saugumui.
„Šito aš tikrai norėčiau vengti, kai yra karas prie durų ir kai mes matome, kad tos prorusiškos jėgos gana stipriai kyla ir iš balsavimų tas akivaizdu“, – tikino ji.
Asanavičiūtė apgailestauja dėl pilietybės referendumo: trečią kartą jo nebeorganizuočiau
Sekmadienį Lietuvoje nesėkmingai praėjus referendumui dėl pilietybės išsaugojimo, jo iniciatorė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime narė Dalia Asanavičiūtė sako, kad, atsižvelgus į pastarojo balsavimo rezultatus, trečią kartą referendumo nebeorganizuotų. Pasak jos, bent jau artimiausiu metu to daryti, veikiausiai, niekas nesiims.
„Labai gaila, apmaudu ir širdis skauda, bet tenka pripažinti faktą, kurio naktį nenorėjau pripažinti“, – Eltai sakė D. Asanavičiūtė.
„Jeigu manęs klaustumėte, aš trečią kartą nesiryžčiau to daryti. Tam, kad referendumas įvyktų, turi sukristi labai palankios sąlygos. Reikia milžiniško aktyvumo, o ne 60 proc. Reikia 70 proc. ir didesnio piliečių aktyvumo. Dabar to tikėtis sudėtinga. Du kartai parodė, kad tendencija yra tokia. Tad artimiausiu metu, manau, niekas nesiryš dar kartą skelbti referendumą“, – teigė ji.
Šimonytė: teks ieškoti kokių nors kitų sprendimų dėl dvigubos pilietybės
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad teks ieškoti naujų priemonių, leisiančių priimti sprendimus dėl dvigubos pilietybės išsaugojimo.
„Matyt, kad teks ieškoti kokių nors kitų sprendimų. Yra iniciatyvų ar norų tiesiog įstatymu tai reguliuoti, bet mes puikiai žinome, kad to padaryti negalime, kad vis tiek reikalingas Konstitucijos keitimas“, – spaudos konferencijoje pirmadienį kalbėjo premjerė.
I. Šimonytės teigimu, šį kartą referendumui koją kišo ne piliečių aktyvumo trūkumas, tačiau per mažas balsuojančių „už“ skaičius.
„Teks konstatuoti faktą, kad pritrūko ne aktyvumo, o teigiamai balsuojančių. Aktyvumas buvo pakankamas, tiesiog pritrūko teigiamai balsuojančių, kad Konstitucija būtų pakeista. Reikės diskutuoti, kaip tą klausimą išspręsti; Lietuva yra viena iš labai nedaugelio valstybių, kur minėtas apribojimas toks griežtas, koks dabar galioja“, – dėstė premjerė.
Nausėda: referendumas nepavyko dėl vangių, nuobodžių diskusijų
Prezidentas Gitanas Nausėda mano, kad tai nulėmė per žemas aktyvumas. Anot jo, viešos diskusijos dėl referendumo ir jo tikslų buvo per nuobodžios, tinkamai neinformavo visuomenės.
„Čia turime gerokai apgalvoti klaidas su referendumo organizavimu. Mano manymu tiesiog aktyvumo buvo per mažai. Tos diskusijos, vykusios televizijos ekrane ir kitur buvo vangios, nuobodžios ir štai turime rezultatą“, – pirmadienio rytą spaudos konferencijoje teigė G. Nausėda.
„Vienintelis kelias pasiekti persilaužimą šioje srityje yra pritraukti didesnę dalį žmonių, kurie balsuotų už pilietybės išsaugojimą“, – tvirtino jis.
Šalies vadovas išskyrė užsienyje gyvenančius lietuvius, kurių aktyvumas buvo ypatingai mažas.
„Mūsų tautiečių, gyvenančių užsienyje aktyvumas yra pernelyg mažas. Mes sakome, kad visa tai yra skiriama jiems. Bet nors klausimas gyvybiškai svarbus jiems, balsavusių skaičius to neparodo“, – teigė jis.
G. Nausėda nemano, kad reikalingų balsų kartelės sumažinimas leistų pasiekti sėkmę tokiuose referendumuose.
„Turime ramiai apmastyti referendumo rezultatą ir galvoti, o ne kiekybiškai nuolat rengti referendumus“, – sakė G. Nausėda.
Prezidentas neatmeta, kad prie neigiamų referendumo rezultatų galėjo prisidėti ir kandidato į prezidentus Eduardo Vaitkaus pozicija.
„Galbūt žmonės, kurie balsavo už poną Vaitkų, pasisakiusį prieš tautybės išsaugojimą, nuėjo į kitą referendumo balsų pusę“, – teigė jis.