„Mano galva, tas statymas greta antisemitiniais pasisakymais pagarsėjusio Žemaitaičio ir Prezidentūros ar prezidento, jis nėra strategiškai teisingas, nes jis diskredituoja pačią grėsmę, kurią pats Gabrielius yra ne kartą yra minėjęs, kalbėdamas apie „Nemuno aušrą“. Tai čia lygybės ar statymo gerta nereikėjo“, – „Žinių radijui“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Parlamento vadovė tikina suprantanti insinuacijas, į ką konkrečiai savo pasisakymuose referuoja G. Landsbergis. Visgi, pasak jos, labiau gilintis į šiuos konservatorių lyderio pasisakymus nereikėtų.
„Aš suprantu insinuacijas tam tikras, bet tikrai nenoriu dar labiau gilintis į to konflikto eigą, nes man atrodo pats principas yra neteisingas“, – sakė Seimo pirmininkė.
„Dabartiniu laikotarpiu tarp visų valdžios šakų reikia palaikyti visomis jėgomis dialogą, nes laikas yra toks, kad įtampų pakanka ir taip, įtampos, natūralu, kad sproginėja rinkiminiu laikotarpiu. Bet panašu, kad susilaikyti kai kuriems politikams – ir čia iš abiejų pusių – yra sudėtinga“, – pridūrė ji.
ELTA primena, kad sekmadienį vykusio TS-LKD suvažiavimo metu konservatorių pirmininkas G. Landsbergis pareiškė, jog, jog nuomone, prezidento G. Nausėdos patarėjų komandoje yra žmonių, kurie slapčia tikisi antisemitiniais pareiškimais Konstituciją pažeidusio Remigijaus Žemaitaičio vedamos „Nemuno aušros“ sėkmės spalį vyksiančiuose Seimo rinkimuose.
„Prezidento antisemitiniai patarėjai slapčia tikisi panašių į save išrinkimo. Jiems tai tarsi atpirktų prieš dešimtmetį padarytas nuodėmes. Štai matote – žmonės renka Žemaitaitį, į ministrus jį skiria premjeras, tai, matyt, antisemitizmas nebėra taip blogai“, – kreipdamasis į TS-LKD suvažiavimo dalyvius teigė G. Landsbergis.
„Sunku nematyti paralelės tarp prezidento patarėjo parašiusio seriją šlykščiausių tekstų, „Tomkaus spaudoje“ ir į Seimo vartus besibeldžiančio Konstituciją bei priesaiką sulaužiusio Žemaitaičio“, – kalbėjo konservatorių lyderis, netiesiogiai referuodamas į prezidento vyriausiąjį patarėją Frederiką Jansoną.
Prezidentas G. Nausėda atmeta tokius ministro pareiškimus ir pavadino tai „dar vienu nevaldomo liežuvio pavyzdžiu“.
„Matyt, pastaruoju metu užsienio reikalų ministrą prispaudė tiek visokių rūpesčių, kad jis, matyt, nusprendė smogti atgal. Tačiau lygiai tokiu pačiu pagrindu aš galėčiau jį patį pavadinti visokiais epitetais, nepateikdamas nei jokių įrodymų, nei jokių argumentų“, – pirmadienį Prezidentūroje žurnalistams sakė G. Nausėda.
„Gaila, kad dar pakankamai jaunas žmogus eina tokiu nevisai tinkamu keliu. Bet čia jo problemos“, – pridūrė jis.
Stebint augantį „Nemuno aušros“ populiarumą, G. Landsbergis jau anksčiau pakvietė tradicines partijas kalbėtis ir kurti „sanitarinį kordoną“ – taip, anot jo, užkertant kelią radikalių politinių jėgų patekimui į valdžią.
Pasisakė apie Gaižausko ir Kasčiūno ginčą
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad Seimo „valstietis“ Dainius Gaižauskas, mesdamas kaltinimus krašto apsaugos ministrui Laurynui Kasčiūnui dėl skaidrumo stygiaus gynybos srityje, siekia rinkiminio matomumo. Anot politikės, jeigu D. Gaižauskas išties norėtų rasti atsakymus į jam kilusius klausimus, jis tą galėtų daryti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) rėmuose.
„Visų pirma, jeigu jis (D. Gaižauskas – ELTA) norėtų kažką pasiaiškinti su krašto apsaugos ministru, tą puikiai galėtų padaryti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete. Jeigu tikslas būtų toks. Tačiau, aš manau, kad tikslas yra šiek tiek kitas – tikslas yra įvelti į viešą aiškinimąsi, labai daug miglos prisakyti, pusę žodžio ten, pusę sakinio ten ir tiesiog sukurti konfliktą, naudojant tai rinkiminiam matomumui“, – trečiadienį „Žinių radijui“ sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Seimo pirmininkė pripažįsta – jai apmaudu, jog tokia svarbi sritis kaip krašto apsauga yra „metama į rinkimų areną“.
„Kas tikrai apmaudu – kad pasirenkama būtent ta sritis, kurioje nereikėtų kelti chaoso. Tai yra kariuomenės santykis su kitomis institucijomis, pasitikėjimas kariuomene – visa tai yra metama į rinkimų areną. Ir to aš tikrai siūlyčiau nedaryti – manau, galime šiek tiek aukščiau pakilti, kalbant apie tai, kad yra sritys, kurias mums reikia saugoti. Ir nedarykime dalykų, dėl kurių mūsų priešai gali tik ploti rankomis“, – apibendrino Seimo vadovė.
Kasčiūnas: aš tik ginuosi
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sutinka su prezidento Gitano Nausėdos pastaba, kad tarp jo ir „valstiečio“ Dainiaus Gaižausko kilęs konfliktas kenkia kariuomenės įvaizdžiui. Visgi politikas tikina tiesiog besiginantis nuo politinio oponento rengiamų atakų prieš Lietuvos dronų pramonę.
„Be abejo, tai kenkia. Aš tik ginuosi nuo tokių atakų prieš iš esmės puikų sprendimą užkurti Lietuvos dronų pramonę tam, kad galėtume padėti Ukrainai ir kad galėtume stiprėti patys“, – žurnalistams sakė L. Kasčiūnas.
„Aš galiu į demagogiją ir į propagandą neatsakinėti, bet aš nusprendžiau ją dekonstruoti. O dekonstruoti yra rimtas darbas, o ypač artėjant rinkimams. Tai tokių atakų daugės“, – pridūrė jis.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad D. Gaižausko retorika yra naudinga Rusijos režimui.
„Kai tokie dalykai yra puolami, tai aš tikrai tokius šiuolaikinių torpedų puolimus vertinu kaip visiškai naudingo idioto veiklą arba Rusijos interesų atstovavimą. Kitaip aš negaliu vertinti“, – pabrėžė jis.
Savo poziciją apie kilusį konfliktą tarp D. Gaižausko ir L. Kasčiūno trečiadienį žurnalistams išsakė ir prezidentas Gitanas Nausėda. Pasak jo, tokie kivirčai kenkia Lietuvos kariuomenės įvaizdžiui.
ELTA primena, kad antradienį Seime kilo ginčas tarp Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) nario Dainiaus Gaižausko ir krašto apsaugos ministro Lauryno Kasčiūno. Opozicijos atstovas kaltino konservatorių juodinant Lietuvos karininkiją ir kerštaujant buvusiam kariuomenės vadui Valdemarui Rupšiui.
D. Gaižauskas taip pat pareiškė, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariams konfliktai tarp KAM ir kariuomenės paaiškėjo vasarą, kai, D. Gaižausko teigimu, slaptu laišku į valstybės vadovus kreipėsi pats V. Rupšys. LVŽS narys tvirtino, jog kreipimesi buvęs kariuomenės vadas atkreipė dėmesį į stringantį pasirengimą priimti vokiečių karių brigadą, kėlė klausimus dėl bepiločių orlaivių įsigijimo skaidrumo.
Savo ruožtu krašto apsaugos ministras atmetė tokią opozicijos atstovo kritiką ir atkirto – didžiausią nepagarbą Lietuvos karininkijai pademonstravo pats V. Rupšys. Pastaruoju metu buvęs kariuomenės vadas atsirado dėmesio centre, kai paaiškėjo, kad atsargos generolas prieš dvejus metus už kariuomenės lėšas susidėjo dantų implantus.
„Karininkija dažniausiai įžeidžiama, kai naudojamasi pareigomis ir yra piktnaudžiaujama. Atėjęs į ministeriją radau skundą ir pradėjome vidinį tyrimą, patikrinimą dėl galimo piktnaudžiavimo ir neteisėto sveikatos paslaugų panaudojimo. Tyrimas įvyko, perduotas visas STT, STT pradėjo ikiteisminį tyrimą“, – referuodamas į istoriją apie V. Rupšį žurnalistams sakė L. Kasčiūnas.
„Didžiausia nepagarba kariams yra tada, kai kas nors iš aukštesnių pareigūnų neteisėtai naudojasi privilegijomis. Ir jeigu tai pasitvirtins – čia yra didžiausias įžeidimas karininkams“, – patikino jis.