Apskritai politikės vertinimu, dar nelengva pasakyti, kas gali pasikeisti kitose pusėse, nes yra daug kaitos: „ muitai čia įvedami, čia suspenduojami, čia atidedami, čia kažkam keliami geometrine progresija“.
„Matome tokią aplinką, kur labai sunku sau bent bandyti atsakyti, koks yra iš tikrųjų planas? Akivaizdu, kad tai priklauso nuo daugelio dalykų, kažkokios situatyvios diskusijos nėra neįmanomos. Jūs turbūt matote tas situatyvias diskusijas taip pat ir tarp valstybių, kurias anksčiau būtų galima gana sunku įtarti diskutuojant apie kažkokią bendrą prekybos erdvę arba bendrus prekybos sprendimus“, – teigė I. Šimonytė, kalbėdama apie pokalbius dėl laisvos prekybos tarp Kinijos, Japonijos ir Pietų Korėjos.
Buvusi premjerė vis dėlto nebuvo linkusi manyti, kad europiečiai puls draugauti su Kinija.
„Nieko neįmanomo pasaulyje nėra, bet vis dėlto nebėgčiau daryti tokių išvadų, kaip kai kurie kolegos daro, kad viskas, jau Europa susipyko su Amerika, ir reikia pulti draugauti su Kinija. (…) Kažkokių situatyvinių diskusijų matyt, kad bus, tokiais atvejais trijų kūnų sąveika gali visokius rezultatus duoti“, – teigė I. Šimonytė.
Vienas iš argumentų, kuriais vadovaujasi politikė, yra susijęs su karu Ukrainoje.
„Vertybiškai, vertinant ir geopolitinę situaciją, karas Europoje yra tas karas, kurį pradėjo Rusija, tačiau Kinija nėra pasyvus žaidėjas šitoje grėsmėje. Tas taip pat turi nemenkos įtakos Europai svarstant, kaip šitoje situacijoje naviguoti“, – sakė I. Šimonytė.
Kitas argumentas – ekonominis.
„Jeigu staiga Kinijos prekės, negalinčios patekti į Europos rinką, taptų importu ES, tai mes jau matėme, kuo ES baigėsi saulės plokščių gamintojams dėl nesubalansuotos prekybos politikos. Nemanau, kad tikrai ES yra pasirengusi atsisakyti savo pramonės įmonių vien dėl to, kad galėtų su kažkuo situatyviai padraugauti prieš JAV prezidentą“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Dėl diplomatinių santykių atkūrimo – kamuolys Kinijos rankose
Lietuvai siekiant diplomatinių santykių su Kinija atkūrimo iki ambasadorių lygmens, buvusi premjerė priminė, kad diplomatinius santykius pažemino Kinijos pusė.
„Jeigu Kinijos pusė apsigalvotų tą sprendimą pakeisti, aš nemanau, kad būtų kažkokia didelė problema Lietuvoje tą klausimą tiesiog persvarstyti, nes niekada nebuvo tokios iniciatyvos iš Lietuvos pusės žeminti diplomatinį atstovavimą, uždaryti ambasadą ir kažkokius kitus sprendimus priimti. Čia kamuolys, kaip buvo Kinijos Liaudies Respublikos rankose, taip ir yra ten tas kamuolys.
Man atrodo, nieko čia Lietuva padaryti iš savo pusės nelabai ir gali. Nes nelabai gali priversti arba kažkaip pareikalauti, arba kažkokiu kitu būdu pakeisti tą situaciją, kurios pakeitimas priklauso nuo kitos pusės“, – sakė I. Šimonytė.
Buvusi Vyriausybės vadovė teigė, kad pokalbių ir su Kinija, ir su ES institucijomis apie jos veiksmus, buvo ir praėjusios kadencijos laikotarpiu.
„Diplomatijoje visada vyksta labai daug pokalbių. Todėl jie ir yra diplomatiniai ir dažnai nevieši, kad apie juos nėra labai daug kalbama. Bet, žinoma, visokiausių diskusijų buvo, ir ne tik su minėtais porininkais, bet ir su ES institucijomis, nes mes turėjome ir labai praktinių problemų, susijusių su tam tikrais nepaskelbtais apribojimais, kurie buvo taikomi Lietuvos prekių eksportui. Tai žinoma, kad ta diskusija vyko“, – sakė I. Šimonytė.
Efektas ekonomikai – minimalus
Politikei nepatinka, kai sprendimą dėl Taivaniečių atstovybės atidarymo bandoma vertinti per ekonominius rodiklius. Ji pažymėjo, kad poveikis prekybai buvo minimalus.
„Man atrodo, kad čia yra bandymas galbūt paimti ir kažką eurais įvertinti, ir kažkokį balansą susivesti. Niekada tie dalykai taip nevertinami. Todėl, kad net, jei mes vertinsime tarkime prekybinius santykius su Kinija, kai tie patys kalbėtojai čia kalba apie kažkokius prarastus milijardus, kažkokias prarastas rinkas, tai net tais laikais, kada nebuvo jokios diskusijos apie Taivaniečių atstovybę, ir dar nebuvo kovido, tai kokiais 2019 m., iki vis7 geopolitinių ir kitų sukrėtimų, Kinija niekada nebuvo Lietuvos reikšminga eksporto partnerė. Ji nebuvo net pirmajame dvidešimtuke. (…) O importo mastai iš Kinijos, kokie buvo, pasibaigus kovidui, tokie jie iš esmės ir liko, ir dar net turbūt yra ir didesni“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Tačiau politikė atkreipė dėmesį, kad situacija nuo 2021 m. rudens labai ženkliai pasikeitė, pirmiausia, dėl to, kad prasidėjo plataus masto Rusijos invazija į Ukrainą, „kurioje Kinijos Liaudies Respublika teikia neabejotiną įvairią paramą (ir prekybinę, ir sankcijų apėjimo, ir galimybės gauti iš Vakarų valstybių tam tikras technologijas, kurių Rusija neturi) tam, kad Rusija galėtų šitą karą tęsti.
„Man atrodo, kad toje lėkštėje atsirado tokių svarstymų, kurių prieš ketverius metus dar iš viso nebuvo“, – teigė I. Šimonytė.
Plačiau apie diskusiją dėl diplomatinių santykių atkūrimo skaitykite čia.
