„<...> Pristačiau kolegoms iš koalicijos kandidatą, dėl kurio mano ir Respublikos Prezidento nuomonės sutapo, kad tai būtų geras kandidatas teikti į naują Europos Komisiją. Kadangi informacija ar gandai Lietuvoje vaikšto nežinomais keliais ir tempais, tai galiu patvirtinti, kad tai yra Andrius Kubilius“, – pirmadienį po susitikimo žurnalistams komentavo ministrė pirmininkė.
Kalbėdama toliau ji pažymėjo, kad kandidato į eurokomisarus procedūra Lietuvoje yra neįprasta: sprendimo priėmime dalyvauja ministras pirmininkas, Vyriausybė, prezidentas ir Seimas. Ir kol kas, pasak I. Šimonytės, joks oficialus teikimas dėl kandidato nėra padarytas.
„Bet aš pristačiau koalicijos partneriams ketinimą teikti kandidatą, kuris yra suderintas mano, kaip ministro pirmininko, ir Respublikos Prezidento. Ir dabar, manau, kad visos frakcijos šitą kandidatūrą apsvarstys, ir tada jau galima bus artimiausiu metu konstatuoti, kad tai kandidatūrai yra arba nėra palaikymas Lietuvos Respublikos Seime“, – dėstė premjerė.
Kokie portfeliai domintų Lietuvą
Anksčiau skelbta, kad Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, prašydama pateikti kandidatų į naująją Komisiją pavardes, iškėlė reikalavimą – prašyta siūlyti kandidatą vyrą ir kandidatę moterį.
Tačiau premjerė tvirtino, kad šiuo etapu jau teikiamas tik vienas kandidatas – arba vyras, arba moteris. Tai, pasak jos, yra ir šalių narių prerogatyva.
„Visos šalys, kurios jau yra pateikusios savo kandidatus Komisijos pirmininkei, yra pateikusios po vieną kandidatą. Tai yra, arba vyras, arba moteris. Nėra nė vienos valstybės, kuri būtų pateikusi du kandidatus ir, tiesą sakant, tai būtų gana keista situacija, ypatingai jeigu tai būtų kandidatas, kuris būtų patvirtintas visų institucijų. Negali Seimas, Vyriausybė ir prezidentas patvirtinti dviejų kandidatų.
Suprantamas yra Komisijos pirmininkės noras turėti lyčių požiūriu subalansuotą kabinetą, tas pageidavimas natūralus. Aš pati to norėjau, kai buvo formuojama dabartinė Vyriausybė, netgi man pavyko tą padaryti, bet, kadangi taip pat yra ir valstybių narių teisė deleguoti kandidatą į Europos Komisiją, tai yra Europos Sąjungos sutartyse apibrėžta, tai šiuo atveju jau, kaip valstybės narės nusprendžia, taip toliau jau pats kandidatas Komisijos pirmininkei ir Europos Parlamentui arba tinka, arba netinka. Ten jau visai kitos procedūros“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Ji pasakojo mačiusi diskusijas apie tai, kad Lietuvai ypatingai naudingas esą galėtų būti ekonomikos srities eurokomisaro portfelis. Bet, anot premjerės, labai svarbių atsakomybių Europos Sąjungos darbotvarkėje yra tikrai ne viena. Ji įvardijo, kas domintų Lietuvą ir kur galėtume taikyti. O tai – Europos Sąjungos atsparumas (portfeliai nuo gynybos iki kovos su ekonominiu spaudimu, atsparumo įvairioms rizikoms), Europos Sąjungos plėtra ir konkurencingumas.
Premjerė: Kubilius – ES ekspertas ir entuziastas
„Šiaip jau portfelius kaip tokius – Komisijos pirmininkė apsisprendžia dėl to, kokie yra konkretūs portfeliai ir kokios yra tos konkrečios atsakomybės. Aišku, tam tikri dalykai yra numanomi, nes jie daugiau-mažiau visada būna, bet taip pat ir kinta portfelių struktūra ir tai, už ką konkretus komisaras būna atsakingas – direktoratų požiūriu, lėšų požiūriu“, – komentavo I. Šimonytė.
Apibendrindama ji pažymėjo, kad Lietuva neturėtų apsiriboti konkrečiu portfeliu: derėtų taikyti į strateginius darbotvarkės dalykus.
A. Kubilius, I. Šimonytės vertinimu, galėtų pretenduoti į bet kokį portfelį.
„Andriaus Kubiliaus patirtis – ir politinė patirtis, ir praktinė patirtis – darbo Vyriausybėje pakankamai sudėtingu laikotarpiu, ir apskritai europinės darbotvarkės išmanymas todėl, kad tai yra žmogus, kuris bent keletą kartų vadovavo Europos reikalų komitetui Seime, jis nėra teoriškai susipažinęs su Europos Sąjunga. Jis yra Europos Sąjungos ekspertas ir labai didelis entuziastas, ir tikrai europietiškas politikas, europietiškos minties politikas. Tai, mano supratimu, sunku būtų sugalvoti, kokios atsakomybės Europos Komisijoje Andrius Kubilius negalėtų imtis. Manau, kad su jo CV, su jo patirtimi, tiesą sakant, jis galėtų pretenduoti į bet kokį portfelį“, – kalbėjo politikė.
Ministrė pirmininkė tikino nesutinkanti su teiginiu, kad su koalicijos partneriais nebuvo aptarta užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio kandidatūra. Anot jos, A. Kubiliaus kandidatūra buvo pristatyta tam numatytu laiku.
„Su koalicijos partneriais kalbamasi tada, kada buvo suplanuota kalbėtis ir tokie susitikimai yra planuojami“, – teigė I. Šimonytė.
„Aš nesutinku su jūsų teiginiu, bet daugiau nekomentuosiu. Tos diskusijos, kurios vyksta prie keturių ar daugiau akių pasitikėjimo pagrindu, neturiu įpročio tų diskusijų turinio aptarinėti viešai“, – į klausimą, kodėl su koalicijos partneriais nebuvo aptarinėjama G. Landsbergio kandidatūra, atsakė premjerė.
Kubilius: sutikau
Premjerės I. Šimonytės viešai pristatytas kandidatas į eurokomisarus A. Kubilius tikina pasiūlymo sulaukęs praėjusią savaitę. Europarlamentaras teigia sutikęs prisiimti atsakomybę tapti Lietuvos atstovų Europos Komisijoje (EK).
„Priėmiau pasiūlymą. Premjerė pasiūlė ir paragino imtis šios atsakomybės. Tas buvo dar praėjusią savaitę“, – Eltai teigė A. Kubilius.
„Pateikė visą eilę argumentų ir aš buvau įtikintas, kad reikia taip elgtis. Nors apie tokį postą negalvojau ir neturėjau minčių“, – pridūrė jis.
Europarlamentaras nesiima spėlioti, ar jo kandidatūra sulauks palaikymo Seime.
„Procesai yra tradiciškai politizuoti, ypač artėjant Seimo rinkimams žiūrima ne į kandidatūrą, o į būsimus Seimo rinkimus. Jeigu opozicija norės susitikti – esu pasiruošęs, jeigu jie formavo savo nuomonę iš anksto – neturiu dėl ko skųstis. Komisaro paskyrimo procedūra turi nemažai iššūkių, viskam esu pasiruošęs“, – dėstė jis.
A. Kubilius sako nematantis nieko blogo, kad jo kandidatūra koalicijos partneriams buvo pristatyta tik po to, kai dėl jos buvo sutarta su prezidentu Gitanu Nausėda.
„Konsultacija su prezidentu natūraliai vyksta pirmiausia. Būtų keista formaliai siūlyti kandidatą, kuriam prezidentas nepritaria. Lyderystę spręsti šį klausimą turi Vyriausybė ir Ingrida Šimonytė viską daro labai racionaliai“, – svarstė politikas.
Čmilytė-Nielsen: balsavimas gali būti ir rudens sesijoje
Liberalų sąjūdžio lyderė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad dėl paramos A. Kubiliui, kaip kandidatui į eurokomisarus, diskutuos antradienį frakcijoje.
Nuo to, bus palaikymas jam ar ne, anot politikės, ir priklausys, kada dėl kandidato į eurokomisarus bus balsuojama Seime.
„Pirmas etapas yra aptarimas frakcijose. Tada, priklausomai nuo to, koks bus sprendimas dėl palaikymo, galima būtų arba rengti neeilinę sesiją, arba, galbūt, laukti eilinės sesijos, bet vėlgi nenoriu užbėgti už akių pokalbiui frakcijoje, kadangi jis nulems <...>, ar yra palaikymas. Iki tol kalbėti apie neeilinę sesiją nėra prasmės“, – komentavo V. Čmilytė-Nielsen.
Ji patikslino, kad balsavimo laikas priklausys nuo frakcijų apsisprendimo, Seimo narių galimybių dalyvauti posėdyje.
Ar premjerė pastatė koalicijos partnerius prieš faktą pristatydama A. Kubiliaus kandidatūrą? Ar tai ir galima būtų pavadinti derinimu?
Liberalų sąjūdžio pirmininkė vertino, kad kandidatūra derinama.
„Mums šiandieną ji buvo pristatyta oficialiai. Taip, viešai ji nuskambėjo šiek tiek anksčiau, perskaitėme ją su tam tikrais teiginiais šiandieną žiniasklaidoje, bet nenoriu komentuoti pokalbių, kuriuose pati nedalyvavau, visų pirma, premjerės ir prezidento pokalbio, bet reikia daryti prielaidą, kad buvo aptarta daug pavardžių, ir dėl kažkurių iš jų buvo pozityvesnis vertinimas“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Apie A. Kubilių ji atsiliepė teigiamai: politikės matymu, jis turi bene daugiausiai politinės patirties, buvęs kertinėse pozicijoje, labai universalus.
Armonaitė: tai yra solidi kandidatūra
Po koalicijos tarybos žurnalistų kalbinta Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė pirmadienį įvykusį procesą įvardijo kaip koalicijos partnerių informavimą, kad su prezidentu aptarta A. Kubiliaus kandidatūra.
„Galiu įvardinti savo asmeninį vertinimą. Tai yra solidi kandidatūra. Premjeras A. Kubilius gali pretenduoti ir į užsienio politikos, ir į ekonomikos, ir į energetikos, ir panašius susijusius portfelius“, – teigė A. Armonaitė.
Politikės vertinimu, labai svarbu, kad Lietuva komunikuotų ir tam tikrą ambiciją, ir viziją Europai.
„Nes dabar, ką mes darėme, tai mes kalbėjome tik apie pavardes, skendome rūmų intrigose. Pagaliau visa tai pasibaigė. Dabar mes turime kandidatūrą, turime galimybę aiškiai su ta kandidatūra aptarti, ko mes norime pasiekti Europos Komisijoje“, – teigė A. Armonaitė.
Laisvės partija šią kandidatūrą dar žada aptarti savo frakcijoje.
„Mes gerbiame kiekvieną Seimo narį, kuris turi balsą ir kuris gal net norės užduoti kokį klausimą kandidatui į eurokomisarus“, – sakė A. Armonaitė.
Politikė teigė, kad jai apmaudu, jog su kandidato į Europos Komisiją paieškomis reikėjo laukti paskutinės dienos. Europos Komisijos prezidentė U. von der Leyen pirmadienį yra pirmą dieną sugrįžusi po atostogų, pastebėjo partijos pirmininkė.
„Ir mes, kaip studentai šiuo atveju, paskutinei minutei pasilikome tą laiką. Man dėl to yra apmaudu. Procesas galėtų būti ir paprastesnis, ir aiškesnis, ir skaidresnis, ir tikiuosi, kad iš viso šito derinimo ateities Vyriausybės ir ateities koalicijos taip pat pasimokys“, – pažymėjo A. Armonaitė.
Landsbergis pripažino, kad neturi galimybių
Valdančiųjų koalicinę tarybą, kurioje politikai tarėsi dėl Lietuvos kandidato į eurokomisarus, inicijavo Laisvės partija. Partijos pirmininkės, ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės vertinimu, į eurokomisarus Lietuva turėtų deleguoti moterį – praėjusią savaitę ji įvardijo dešimt tokių, kurios, anot politikės, galėtų užimti pareigas.
Anksčiau pirmadienį BNS skelbė, kad koalicijos partnerių susitikime konservatoriai ketina pasiūlyti į eurokomisarus deleguoti europarlamentarą, buvusį premjerą Andrių Kubilių. Ši pavardė diskusijoje dėl eurokomisaro iš Lietuvos iškyla ne pirmąjį kartą, bet dabar viešą pritarimą tam išreiškė ir prezidentūra. Skelbiama, kad A. Kubiliaus kandidatūra tarp prezidento ir premjerės buvo suderinta dar praėjusią savaitę.
Savo ruožtu prezidentas Gitanas Nausėda ne kartą kalbėjo užuominomis apie tai, kad nemato galimybės užsienio reikalų ministrui, konservatorių lyderiui Gabrieliui Landsbergiui tapti eurokomisaru. Praėjusią savaitę jis pats atmetė galimybes užimti šias pareigas.
„Akivaizdu, kad prezidentas nėra pasiruošęs pritarti mano kandidatūrai. Buvau informuotas, kad jokiomis aplinkybėmis jis nepritars, nieko negalima padaryti, kad jis pakeistų savo nuomonę“, – BNS sakė G. Landsbergis.
Šįmet A. Kubilius antrai kadencijai buvo perrinktas į Europos Parlamentą. Jei galiausiai taptų eurokomisaru, politikui tektų atsisakyti europarlamentaro mandato, o vietoje jo į Briuselį vyktų pirmas po brūkšnio kandidatų sąraše likęs Liudas Mažylis.
Pats A. Kubilius patvirtino gavęs pasiūlymą užimti eurokomisaro postą. Visgi, politikas tikino į Europos Komisiją nesiveržiantis, o galutinį sprendimą viešai atskleisiantis tik po koalicinės tarybos susitikimo.
„Aš nesiveržiu, mano tokia nuostata buvo ir liko, tačiau gavęs ir pasiūlymą, ir paraginimą turėjau apsispręsti“, – Eltai teigė A. Kubilius.
Anksčiau prezidento patarėjas Frederikas Jansonas kalbėjo, jog į eurokomisaro portfelį galėtų pretenduoti ir premjerė Ingrida Šimonytė, ir finansų ministrė Gintarė Skaistė, tačiau ministrė pirmininkė aiškiai pasakė, kad pareigų siekti nenori, o ministrė savo galimybių tapti eurokomisare nekomentavo.
Anksčiau I. Šimonytė nurodė, jog Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen šalių nominuojamus atstovus tikisi gauti iki rugpjūčio 19 dienos.
Eurokomisaro kandidatūrą teikia Vyriausybė, poziciją suderinus su prezidentu ir Seimu.
