Kodėl Putinas nestojo ginti savo sąjungininko Artimuosiuose Rytuose? Kas pasinaudos galios vakuumu? Ką rusų pozicijų silpnėjimas Artimuosiuose Rytuose reiškia karui Ukrainoje ir mums? Apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ kalbėta su saugumo ekspertu Ignu Stankovičiumi.
Eksperto vertinimu, svarbu šiuos įvykius sekti, ir žiūrėti per savo prizmę.
„Vienas tironas nukrito, kitas atsiras. Bet tai, tai susilpnino Rusijos pozicijas. Nepasitikėjimas Rusija, kaip sąjungininku, turėjo išaugti, nes ji neapgynė savo sąjungininko. (…) B. al Assadą gynė „Wagner’io“ grupuotė, savo laiku buvusi pati karingiausia kovine grupuote Sirijoje. Kai jos neliko, tai tos jėgos, kurios vaikšto žeme, buvo gana silpnos, dar buvo laivyno bazė ir aviacija“, – kalbėjo I. Stankovičius.
Interesų pinklės
Ekspertas aiškino, kad ir prieš tai B. al Assadas buvo tik nominalus realiai suskilusios šalies vadovas.
„Aplinkiniai interesai draskė ją. Rusija turėjo savo interesų, rėmė B. al Assadą. Turkų T. Erdoganas turėjo savų interesų, amerikiečiai – savų. Paimkime, kad ir tuos pačius kurdus (jie yra išblaškyti, didžiausia dalis gyvena Turkijoje, bet taip pat jų yra Irake, Irane, Sirijoje), tai yra 40 mln. žmonių tauta, kuri neturi savo valstybės, bet čia irgi savi interesai yra“, – sakė I. Stankovičius.
Pasak eksperto, Izraeliui naudinga remti kurdus.
„O turkams kurdai nemalonūs, kadangi žadina kurdų identitetą, o jie savo kurdų, kurių yra apie 30 mln., nepripažįsta kurdais, jie sako, kad tai yra kalnų turkai“, – teigė I. Stankovičius.
Klausimas dėl ateities
Ekspertas nepuoselėtų vilčių, kad demokratinės istorijos neturinti šalis staiga taps demokratiška.
„Tas buvo su Iraku, kada rimti žmonės Vakaruose svaičiojo, kad nuvers S. Husseiną, ir ten demokratija įsigalės, kadangi ten moterys veido nedengė. Jeigu tavo esminėje kultūroje nėra demokratijos sąvokos, ne taip organizuotas sociumas, tai tas įmanoma tik, jei bus išorinis rankinis valdymas. Tai yra, jeigu ten amerikiečiai stipriai kišis, jeigu Izraelis žais žaidimą. O turkai, jeigu jie žais savo žaidimą, ir tas bus priešinga amerikiečių norams, tai gali būti velniava“, – svarstė I. Stankovičius.
Dar vienas klausimas, pasak eksperto, kiek trukdys Rusija ir Iranas.
„Jeigu Rusija ir Iranas tame dar turi įtakos per savo agentūras, tai gali labai stipriai trukdyti, kadangi yra labai daug ginkluotų grupių. Turėkime mintyje, kad dar ISIS, nors ir nedidelės grupelės, sėdi dykumoje“, – teigė I. Stankovičius.
Eksperto supratimu, šiuo metu Sirija skyla į regionus, kurie yra savarankiški.
„Irake yra panašiai. Kurdai ten gyvena gana savarankiškai, pietuose šiitai – irgi, ir centre – sunitai, ir kiekvienas šis gabaliukas turi gana aukštą autonomiją, nors egzistuoja ir centrinė Vyriausybė“, – pateikė pavyzdį I. Stankovičius.
Jis neatmetė, kad ir Sirijoje etnokonfesinės grupės organizuos savo administracinius darinius. Dar vienas svarbus klausimas, iš ko ta šalis gyvens.
„Šalis ne tokia jau skurdi gamtiniais ištekliais. Klausimas, kaip jie juos dalinsis? Jeigu ta formulė bus surasta (dujos ir nafta yra pas kurdus, iškasenos – pas kitas grupes), manau, kad tas autonominių gabalų darinys būtų gyvybingas“, – kalbėjo I. Stankovičius.
Rusijos pralaimėjimas
Buvęs užsienio reikalų ministras, Lietuvos ambasadorius Švedijoje Linas Linkevičius kol kas santūriai džiaugėsi naujienomis iš Sirijos.
„Kol kas norėtųsi labiau džiaugtis, bet džiaugtis iki galo dar būtų anksti. Assado šeimos era matyt pasibaigė. Rusija mėgina priglausti visus politikos nevykėlius, jiems ten turbūt ir vieta“, – teigė L. Linkevičius.
Ambasadorius konstatavo, kad Rusijos ir Irano skydas nesuveikė.
„Aš iš viso sakyčiau, kad, jeigu kalbėtume apie apčiuopiamus geopolitinius pralaimėjimus, tai vienas iš jų Rusijai buvo Suomijos ir Švedijos narystė NATO, o dabar – dar vienas – šitas. Jis yra labai reikšmingas“, – kalbėjo L. Linkevičius.
Jis pastebėjo, kad Rusija dar bandys kažkaip iš šitos situacijos išeiti.
„Jie mėgina, kaip yra teigiama, derėtis. (…) Bet visais atvejais šita situacija jiems yra gėdinga, smūgis prestižui.
„Dabar matyt reikės kontroliuoti pasekmes ir žalą, kuri vis tiek bus neišvengiama. Jeigu po arabų pavasario, (…) rusai sugebėjo apginti B. al Assadą. Dabar jau kažkaip tų jėgų nėra, nes jos kitur eikvojamos. Ir jie mato pasekmes to, kad visais frontais nesukariausi, ir, kad jie nėra tokia superdidybė, kokia dedasi“, – teigė L. Linkevičius.
Tačiau santūrumas, pasak diplomato, susijęs su tuo, kad dar nėra aišku, kaip bus toliau.
„Gali ta šalis patekti į kitų radikalų rankas. Ir visi tą sako, net ir turkai, ir amerikiečiai sako, kad reikia atidumo“, – sakė L. Linkevičius.
Pokyčiai Sirijoje skaudūs ir Iranui
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas aiškino, kad tai, kas įvyko Sirijoje, skaudžiausia yra Iranui ir Rusijai.
„Tos dvi šalys buvo vienos pagrindinių B. al Assado valstybinių rėmėjų. Iranas apskritai pastaruoju metu patiria vieną smūgį po kito: „Hezbollah“ praktiškai sutriuškinta, Sirija prarasta, kaip tam tikra žaidimo aikštelė ir kartu svarbus sausumos kelias, aprūpinant „Hezbollah“ kovotojus ginklais“, – teigė T. Janeliūnas.
Profesoriaus vertinimu, tai gali vesti į rimtesnius sukrėtimus regione, jeigu tokie Irano nuostoliai susikaups iki patikėjimo pačios šalies viduje, kad ir paties Irano režimas yra silpnas.
„Assado griuvimas taip greitai, per keletą dienų, galbūt gali įkvėpti net ir iraniečius aktyviau siekti režimo pakeitimo. Čia būtų didžiulis pokytis ir sukrėtimas“, – teigė T. Janeliūnas.
Pasak politologo, mums šitoje vietoje svarbu, kiek tai apskritai rodo autoritarinių blogio ašių (Rusija, Iranas, Šiaurės Korėja) silpnumą. Lūkestis iš Rusijos, kad kažkaip situacija jiems gerai baigsis, pasak politologo, sunkiai realizuojamas.
„Naujoji, kokia ten bebūtų, islamiškoji valstybė Sirijoje, manau, į Rusiją žiūrės kaip į priešininką, o ne kaip į sąjungininką“, – sakė T. Janeliūnas.
Aiškūs Turkijos interesai
Kartu jis pastebėjo, kad Turkija buvo viena iš šalių, kuri suaktyvino sukilėlius, ir ne be T. Erdogano paramos visi tie įvykiai staigiai užsikūrė.
„Aš manau, kad Turkija yra viena iš laimėtojų, kuri sieks turėti daugiau įtakos Sirijoje, galbūt tieks paramą stabilizuojant šalį, bet kažko norės mainais. Karinių resursų perėmimas iš Rusijos būtų labai logiškas žingsnis“, – teigė T. Janeliūnas.
Jis spėjo, kad rusai mėgins išsaugoti savo karines bazes, galbūt siūlys ilgalaikes nuomos sutartis.
„Bet čia kol kas sunku spekuliuoti, ar tai jiems galėtų pavykti“, – sakė T. Janeliūnas.