Užsienio reikalų ministerijos (URM) teikiamu įstatymo projektu ketinama pratęsti jau antrus metus galiojančias ribojamąsias priemones dar vieneriems metams – iki 2026 m. gegužės 2 d. Šiuo metu įstatyme numatyta, jog minėtos sankcijos yra taikomos iki 2025 m. gegužės 2 d.
Ministerija nurodo, kad 2022 m. vasario 24 d. Rusijos pradėtas plataus masto karas prieš Ukrainą vis dar tęsiasi, todėl priežastys, dėl kurių buvo priimti ribojimai, nėra išnykusios.
„Pratęsus įstatymo galiojimą, bus užtikrinta galimybė Lietuvai dėl Rusijos Federacijos vykdomo karo prieš Ukrainą papildomai, greta Europos Sąjungos nustatytų tarptautinių sankcijų, nacionaliniu lygmeniu taikyti ribojamąsias priemones valstybėms agresorėms kaip užsienio politikos priemonę“, – teigiama įstatymo projekto aiškinamajame rašte.
Minėtu įstatymu Rusijos ir Baltarusijos piliečiams sugriežtinta leidimų nuolat ir laikinai gyventi šalyje suteikimo, vizų išdavimo, elektroninio rezidento statuso suteikimo tvarka. Taip pat draudžiamas Rusijos piliečių judėjimas per Europos Sąjungos (ES) išorės sieną, atvykstantieji vertinami dėl papildomų rizikų, apribota Rusijos piliečių teisė Lietuvoje įsigyti nekilnojamojo turto, įvežti Rusijos ir Baltarusijos kilmės žemės ūkio produktus ir pašarus, Ukrainos grivinas
Seimas pirmą kartą priėmė įstatymą dėl pastarųjų nacionalinių sankcijų 2023 m. pavasarį. Tiesa, tuomet prezidentas Gitanas Nausėda grąžino įstatymą parlamentui, ragindamas suvienodinti taikomus ribojimus tiek rusams, tiek baltarusiams. Visgi, tuo metu Seimas prezidento veto atmetė.