„Opozicija tikrai padarė klaidą, kad nedalyvavo, ji iš karto pradėjo tą klausimą politizuoti“, – penktadienį „Žinių radijui“ teigė S. Skvernelis.
Kaip skelbta anksčiau, praėjusių metų spalį sudarytoje komisijoje vienintelis opozicijos atstovas buvo jos pirmininkas, S. Skvernelio bendrapartietis, Vytautas Bakas.
Parlamentaras akcentuoja, kad VSD pranešėjo komisija tyrė sistemines problemas. Todėl, pasak jo, kitų frakcijų įsitraukimas į jos darbą būtų naudingas.
„Komisijoje yra ne tik mūsų nemėgstami konservatoriai, bet yra ir Laisvės partijos, ir Liberalų sąjūdžio atstovai. Šioje vietoje, manau, kad būtų buvę sveika dalyvauti ir prižiūrėti tą veiklą ir kitoms politinėms jėgoms“, – aiškino S. Skvernelis.
„Buvo pasirinktas toks tradicinis šių komisijų boikotavimo būdas, tačiau čia keliami klausimai yra virš partiniai ir nereikia žiūrėti per partinę konkurencinę kovą, reikia žiūrėti į sisteminius klausimus“, – pridūrė buvęs premjeras.
Reikia žiūrėti į sistemines problemas, ne į personalijas
VSD pranešėjo komisija išvadose konstatavo, kad atsisakydamas liudyti parlamentiniam tyrimui prezidentas Gitanas Nausėda pažeidė priesaiką. Anot S. Skvernelio, šalies vadovas suklydo pasirinkdamas neatsakyti į komisijos pateiktus klausimus.
„Šiuo atveju prezidentas padarė klaidą. Tai irgi yra aukščiausiojo pareigūno teisinėje valstybėje teisės viršenybės ir lygiateisiškumo prieš įstatymą parodymas, tą jis galėjo padaryti. Net ir nedalyvaujant jam reikėjo parašyti savo atsakymus, savo nuomonę ir taškas būtų padėtas“, – aiškino jis.
Tačiau, politiko nuomone, apkaltos idėjos G. Nausėdai svarstyti nereikėtų. Pasak jo, parlamentinių tyrimų tikslas neturėtų būti atskiros personalijos.
„Nenorėčiau, kad tokių komisijų tikslas būtų personalijos. Visgi, mes kalbame apie sistemines problemas, tai jas paimkime, tobulinkime ir spręskime, kad tų problemų ateityje nebūtų“, – teigė S. Skvernelis.
Kelis mėnesius vykusio tyrimo išvados meta šešėlį ant G. Nausėdos, VSD ir STT vadovų
Pirmadienį VSD pranešėjo Tomo Gailiaus istoriją nagrinėjusi Seimo komisija patvirtino parlamentinio tyrimo išvadą. Po kelis mėnesius trukusių analizių ir keliolikos pareigūnų liudijimų konstatuota, jog VSD vadovas Darius Jauniškis talkino tuometiniam kandidatui Gitanui Nausėdai, rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo aplinką. Seimo tyrėjai daro išvadą, kad VSD direktorių medžiaga apie kandidato aplinką pasiekė per patį G. Nausėdą arba jo pavedimu veikusį asmenį. Taip pat nurodoma, kad departamente surinkta informacija galėjo būti atskleista ir pačiam G. Nausėdai.
Tuo metu atsakinėti į komisijos pateiktus klausimus atsisakęs prezidentas, parlamentarų nuomone, kliudė Seimui vykdyti savo pareigas ir pažeidė Konstituciją bei priesaikos nuostatas gerbti ir vykdyti įstatymus.
Parlamentinis tyrimas meta šešėlį ir ant STT vadovo Lino Pernavo, kuris, kaip teigiama išvadose, piktnaudžiavo savo pareigomis, atsisakydamas pateikti komisijai kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinktą informaciją bei klaidindamas komisijos narius.
Tyrimo išvadose taip pat skelbiama, jog parlamentinio tyrimo metu paaiškėjo, kad VSD tyrė galimus pažeidimus, finansuojant tuomečio kandidato G. Nausėdos rinkiminę kampaniją.
Taip pat išsiaiškinta, jog G. Nausėda bei jo rinkiminio štabo nariai 2018–2019 m. palaikė ryšius su baltarusiškų trąšų verslo atstovais, su jais susitikinėdavo, o tapęs šalies vadovu šiuos asmenis kviesdavo į Prezidentūroje vykusius renginius. Pažymima, jog komisijai liudiję aukštas pareigas Prezidentūros kanceliarijoje einantys G. Nausėdos komandos nariai šią informaciją nuslėpė. Dėl to parlamentinė komisija ketina kreiptis į prokuratūrą.
Tyrimo komisija įvertino ir pažeidimus dėl pranešėjo T. Gailiaus atskleistos tapatybės – konstatuojama, jog už tai yra tiesiogiai atsakingas VSD direktorius D. Jauniškis.
Tyrimo išvadas dar turės patvirtinti Seimas – parlamentarams ketinama jas pateikti ketvirtadienį.
Skvernelis: drąsiai galime kalbėti apie gynybos poreikių patenkinimą padidinant pelno mokestį 5 proc. punktais
S. Skvernelis teigia, kad verslui parodžius pasiryžimą prisidėti prie Lietuvos krašto apsaugos finansavimo, galima diskutuoti apie 5 proc. punktų pelno mokesčio padidinimą. Pasak jo, toks apmokestinimas sukurtų tvarų finansavimo šaltinį kuris padengtų gynybos poreikius.
„Šia iniciatyva verslas mums padeda stipriai apsispręsti dėl vieno tvaraus šaltinio, tai yra dėl pelno mokesčio. Vyriausybė savo variantuose siūlė 1 proc. pelno mokesčio padidinimą, kas būtų apie 120 mln. eurų. Tai manau, kad drąsiai galime kalbėti apie tai, ką siūlė ir kolegos socialdemokratai – apie 5 proc. nuo pelno mokesčio“, – penktadienį „Žinių radijui“ teigė S. Skvernelis.
Šiuo metu standartinis pelno mokesčio tarifas Lietuvoje yra 15 proc.
Politikas mano, kad inciatyva „4 procentai“ Lietuvos verslas parodė, jog neprieštarautų tokiam apmokestinimui. Be to, anot jo, norint pasiekti 4 proc. nuo BVP finansavimą gynybai, reiktų ieškoti ir kitų finansavimo priemonių.
„Jeigu norime 4 proc. gynybai, iniciatyvą suprantu kaip pavyzdį, kad kokius 5 proc. nuo pelno pasiruošę duoti ir dar ragina kitų priemonių ieškoti. Manau, kad tokia žinia buvo pasiųsta“, – aiškino jis.
S. Skvernelis taip pat paminėjo, kad visos lėšos skirtos gynybai turėtų būti kaupiamos nacionaliniame gynybos fonde.
„Po to žiūrėtume, kaip užtektų kaupti tas lėšas į mūsų nacionalinį gynybos fondą. (...) Apie nacionalinį gynybos fondą, į kurį kris visos šios lėšos, tikrai galime kalbėti“, – aiškino S. Skvernelis.
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis ketvirtadienį teigė, kad iniciatyvą „4 procentai“ palaikantis verslas sutinka mokėti didesnius mokesčius tam, kad šalies gynybai būtų skirta daugiau lėšų.