Už komisijos išvadas balsavo 60 parlamentarų, prieš buvo 29, balsuodami susilaikė 12 tautos atstovų.
Per balsavimą politikų nuomonės išsiskyrė Seimo konservatorių, liberalų ir demokratų frakcijose.
Balsai pasiskirstė taip: už balsavo 41 konservatorių frakcijos atstovas, 9 Seimo liberalai, 8 Laisvės frakcijos atstovai ir 1 demokratas – Seimo komisijai pirmininkavęs Vytautas Bakas; prieš balsavo ir susilaikė Seimo „darbiečiai“, socialdemokratai, „valstiečiai“ ir Mišrios Seimo narių grupės nariai, taip pat – 4 demokratai, 1 konservatorius ir 1 liberalas.
Kaip balsavo kiekvienas Seimo narys, galite patikrinti čia.
Bakas: Jauniškis ignoravo indikacijas
Ketvirtadienį į Seimo tribūną stojo VSD pranešėjo komisijai pirmininkavęs demokratas Vytautas Bakas. Jis paaiškino, kaip buvo suformuluoti keli apibendrinimai išvadose ir išskyrė pastebėtus prieštaravimus tarp VSD direktoriaus, jo pavaduotojo ir pranešėjo liudijimų.
„Vienas iš prieštaravimų, kuris buvo toks ryškesnis, tai yra apie tai, ar Valstybės saugumo departamento direktorius, gavęs pranešėjo informaciją, matė tame grėsmes, rizikas, pavojus nacionaliniam saugumui. Čia buvo jo pasakymas liudijime <...>, kad ne, nemačiau. Bet jeigu jūs paskaitysite departamento direktoriaus pavaduotojo liudijimą, kuris taip pat apibūdino pranešėjo pateiktą informaciją, jis matė rizikas, pavojus ir grėsmes toje medžiagoje, kurią jis pateikė Valstybės saugumo departamento direktoriui. Tai čia vienas liudijimas.
Antras liudijimas žmogaus, kuris matė rizikas, pavojus ir grėsmes, tai buvo pranešėjas. Kitaip tariant, šiuo atveju ponas D. Jauniškis, teigdamas, kad jis nematė grėsmių, iš esmės prieštaravo savo paties susikurtai tvarkai, nes grėsmes įvertina ne departamento direktorius, o grėsmėms įvertinti nustatyta procedūra. Tu turi duoti pavedimą valdyboms – analitinei, kontržvalgybos, analitikai pasidaro analizę ir pateikia produktą.
Šiuo atveju VSD direktorius net nedavė tokio pavedimo tą procesą pradėti. Kitaip tariant, VSD direktorius ignoravo indikacijas, kurias jam davė jo pavaduotojas, taip pat pranešėjas apie tai, kad tarp tų kelių dešimčių, tarp maždaug 150 asmenų buvo asmenų, kurie susiję su priešiškų valstybių diplomatais, žvalgybų pareigūnais, politikais ir baltarusiškų trąšų verslu. Kitaip tariant, įrodymų visuma paneigia departamento direktoriaus liudijimą“, – kalbėjo V. Bakas.
Delfi primena, kad Seimo komisija savo išvadose nurodė gavusi duomenų, kad G. Nausėdos aplinkoje buvo nustatyta kelios dešimtys asmenų, keliančių rizikas nacionalinio saugumo interesams, dėl jų praeityje ir (arba) šiuo metu palaikomų ryšių su kontržvalgybinę riziką keliančiais asmenimis, bendradarbiavimo su priešiškų Lietuvai šalių (Rusijos, Baltarusijos) ir (arba) SSRS žvalgybos tarnybomis, Rusijos ir Baltarusijos diplomatais, priešiškų šalių politikais ir valstybės pareigūnais, jiems artimais verslo atstovais.
Gentvilas: tiesa išlaisvina
Dalis Seimo komisijos, analizavusios VSD pranešėjo istoriją, tyrimo medžiagos yra įslaptinta. Su šia medžiaga kol kas susipažino mažuma parlamentarų.
V. Bakas teigė pasisakantis už tai, kad įslaptinta medžiaga būtų paviešinta, nors tam prieštarauja žvalgybos institucijos. Galbūt, anot jo, tik nereikėtų viešinti konkrečių žmonių vardų ir pavardžių, „nes tai galėtų padaryti žalos mūsų žvalgybos pajėgumams“.
„Bet išslaptinti medžiagą ir tų ryšių pobūdį, ją ne tai, kad reikėtų, bet visuomenė turi ir privalo žinoti, kas yra mūsų šalies prezidento aplinkoje, kas daro įtaką jo sprendimams, kokie yra šitos aplinkos interesai ir ketinimai“, – pridūrė politikas.
Jis svarstė, kad paviešinti įslaptintą medžiagą pavyks tada, kai Seimas pritars komisijos išvadoms ir papildys Valstybės paslapčių koordinavimo komisijos įgaliojimus.
V. Bakas ragino Seimo narius nebijoti ir eiti susipažinti su įslaptinta tyrimo medžiaga.
Liberalas Eugenijus Gentvilas tam paantrino.
„Tiesa išlaisvina, eikite, skaitykite, susipažinkite, kaip kartais specialiosios tarnybos darbuojasi Lietuvoje, kaip jos ignoruoja Seimo teisę analizuoti, ką jos daro savo viduje, kaip dalyvauja politiniuose procesuose. Eikite, kolegos, ir skaitykite. Nebijokite, tikrai nėra užtepta nuodų kaip Umberto Eco romane vienuolis Chorchė padarė. Niekas nenumirsit, o tik daugiau žinosite. Ir negąsdinkit žmonių, kad sužinoję jūs būsite nelaimingi“, – kalbėjo E. Gentvilas.
Skardžius: kam reikia siekti diskreditavimo
Jis vertino, kad tarp specialiųjų tarnybų ir Seimo dabar vyksta konstitucinis konfliktas.
„Specialiosios tarnybos, padariusios klaidingų darbų, norėtų, kad Seimas neanalizuotų, apskundinėja Seimą Etikos ir procedūrų komisijai“, – vardijo E. Gentvilas ir teigė, kad bus galima kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad šis išaiškintų, ar gali Seimas analizuoti valstybės specialiųjų tarnybų veiklą, ar ne.
Savo ruožtu Mišrioje Seimo narių grupėje dirbantis Artūras Skardžius, kalbėdamas apie komisijos išvadas, vertino, kad „šis projektas yra skirtas prezidento rinkimams“.
„Ir čia jau nebesvarbu valstybės aukščiausių pareigūnų, institucijų diskreditavimas, spec. tarnybų, prokuratūros, VSD, STT diskreditavimas šioje sudėtingoje geopolitinėje situacijoje, apie kurią nuolat trimituoja Gabrielius Landsbergis ir visi konservatoriai <...>. Kam reikia, siekiant politinių tikslų rinkiminės kampanijos metu, siekti tokio diskreditavimo“, – kalbėjo A. Skardžius.
Toliau Seimo komisijos parengtas išvadas svarstys komitetai, po to jos grįš į Seimo posėdžių salę.
Siūlė klausimą išbraukti iš darbotvarkės
Ketvirtadienį Seimo posėdžio pradžioje buvo pasiūlyta nesvarstyti VSD pranešėjo komisijos išvadų, tačiau tam pritarta nebuvo.
Socialdemokratė Dovilė Šakalienė pasiūlė išbraukti klausimą iš darbotvarkės kol nėra priimtas Etikos ir procedūrų komisijos (EPK) sprendimas dėl galimų pažeidimų komisijos veikloje. Tačiau už balsavus 50, prieš – 45 ir susilaikius 22 parlamentarams, tokiai idėjai pritarta nebuvo.
Visgi, jai prieštaravęs komisijos veikloje dalyvavęs konservatorius Andrius Vyšniauskas pasiūlė klausimą svarstyti anksčiau nei numatyta.
„Abejoju, ar išvadų turinys ir analizuojama komisijos narių veikla turi kažką labai bendro. Vis tiek čia kalbame apie turinį. Manydamas, kad Seimo nariai norės daug diskutuoti apie komisijos išvadas, siūlau jas svarstyti pirmuoju klausimu“, – posėdžių salėje kalbėjo A. Vyšniauskas.
Tokiam parlamentaro siūlymui buvo pritarta 68 balsavus už, 35 – prieš ir 12 Seimo narių susilaikius.
A. Vyšniauskas akcentavo, kad išvadoms pritarus po pateikimo, jos būtų svarstomos Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK). Pasak jo, tai suteiktų prievolę daliai parlamentarų susipažinti su įslaptinta išvadų dalimi.
Nemato problemos dėl vangumo susipažįstant su įslaptinta išvadų dalimi
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikino, kad po pateikimo palaikys komisijos išvadas.
„Po pateikimo balsuosiu už. Yra dalis išvadų, kurios šiek tiek mažiau įtikina, ta dalis susijusi su prezidentu. Vien dėl tos regimybės, kad likus vos kelioms savaitėms iki prezidento rinkimų, sunku atsieti tai. Noriu grįžti prie to, kad labiausiai ši komisija dirbo su pranešėjo klausimu, ta apimtis mane labiau įtikina“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime komentavo V. Čmilytė-Nielsen.
Ji akcentuoja, kad ketvirtadienį dėl išvadų parlamentarai balsuos tik pateikimo stadijoje, o svarstymo ir priėmimo stadijos vyktų tik kituose posėdžiuose. Paaiškėjus, kad iš 82 parlamentarų, galinčių susipažinti su įslaptinta išvadų dalimi, tą padarė tik 16, nedalyvavusių komisijos veikloje, Seimo pirmininkė sako, kad tai rodo pasitikėjimą kolegomis.
„Galbūt tai parodo, kad pasitiki kolegomis, kurie susipažino, nežinau“, – sakė ji.
Su įslaptinta medžiaga susipažino mažiau nei 20 parlamentarų
Balsavimas dėl VSD pranešėjo komisijos išvadų turėjo vykti dar praėjusį ketvirtadienį, tačiau, Seimo kanceliarijai pranešus, kad slaptosios tarnybos suteikė galimybę parlamentarams susipažinti su įslaptinta išvadų dalimi, klausimas perkeltas į kitą savaitę.
Su įslaptinta informacija, žymima grifu „Slaptai“, gali susipažinti 82 Seimo nariai, turintys atitinkamus leidimus. Visgi Seimo kanceliarijos Eltai pateiktais duomenimis, balsavimo išvakarėse su įslaptintais dokumentais, susijusiais su parlamentiniu tyrimu, iš viso susipažino tik 16 Seimo komisijos veikloje nedalyvavusių parlamentarų.
Pirmąjį kartą VSD pranešėjo Tomo Gailiaus istorija sulaukė parlamento dėmesio 2019 metais. Tuomet pranešėjo perduota informacija pasiekė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą (NSGK), tačiau šis įvertinęs situaciją pripažino, kad VSD veikė savo kompetencijų ribose.
Generalinė prokuratūra konstatavo, jog tuomet NSGK pirmininkui Vytautui Bakui pateiktas VSD pareigūno pranešimas apie VSD vadovybės veiksmus buvo išnagrinėtas netinkamai.
Pranešėjo istorija grįžo į politinių debatų epicentrą pasirodžius žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygai „Pranešėjas ir Prezidentas“, kurioje atskleidžiamas VSD vykdytas galimai neteisėtas duomenų rinkimas apie privačius asmenis prezidento rinkimų kampanijos metu.
Seime sudaryta laikinoji tyrimo komisija, į kurią dauguma opozicinių frakcijų savo atstovų nedelegavo, kovo 26-ąją paskelbė išvadas. Jose teigiama, kad prieš 2019 metų prezidento rinkimus kaip kandidatas Gitanas Nausėda veikė neskaidriai, turėjo išskirtines sąlygas ir galimybę naudotis VSD resursais, ko esą neturėjo kiti kandidatai į prezidentus.
Be to, komisija įvertino, jog G. Nausėda – pažeidžiamas.
„Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos ir jo aplinkos palaikomi ryšiai su asmenimis, kurie yra susiję su baltarusiškų trąšų verslu besiverčiančiais asmenimis ir verslo įmonių vadovais (akcininkais) bei atstovais, daro Prezidentą pažeidžiamą“, – rašoma išvadose.
Jose taip pat pažymima, kad šalies vadovas aktyviai siekė netaikyti sankcijų baltarusiškoms trąšoms.
Plačiau su išvadų turiniu galite susipažinti čia.
Išvadas atmeta
Apie išvadas anksčiau žurnalistų kalbintas G. Nausėda teigė, kad jas absoliučiai atmeta. Jis vertino, kad išvadose parašyta netiesa, kad komisija buvo suburta politiniu pagrindu ir „su tikslu diskredituoti“.
Šalies vadovas pakartojo, kad neprašė VSD rinkti medžiagos apie jo aplinką, o komentuodamas minėtų sąsajų su baltarusiškų trąšų verslu epizodą, G. Nausėda tikino, jog dėl ribojimų Rusijai ir Baltarusijai kovoja „iki kraujo“.
„Ir dėl trąšų, ir dėl kitų prekių. Klausytis tokių priekaištų iš Seimo narių, kurie, geriausiu atveju, rezoliucijas rašė, žmogui, kuris pats tiesiogiai dalyvavo posėdžiuose, kuriuose buvo priimami sprendimai ir stengėsi diegti pačią griežčiausią sankcijų tvarką, švelniai tariant, nesąžininga“, – kalbėjo G. Nausėda.
Parlamentinis tyrimas meta šešėlį ne tik ant G. Nausėdos, VSD ir jo direktoriaus, bet ir ant Specialiųjų tyrimų tarnybos ir jo vadovo Lino Pernavo, generalinio prokuroro Evaldo Pašilio.
Institucijos ir jų vadovai atmeta jų atžvilgiu itin kritiškas komisijos išvadas.
Seimo Etikos ir procedūrų komisija, atsižvelgdama į generalinės prokurorės Nidos Grunskienės kreipimąsi, aiškinasi, ar komisijos, tyrusios VSD pranešėjo informaciją, sudėtis bei veiksmai buvo teisėti ir pagrįsti.