Ką lietuviai paaukotų, kad žiemos liktų snieguotos: pasiryžę daug kam, bet dviejų dalykų tikrai neatsisakytų

Klimato kaitos pavojai jau keletą dešimtmečių nėra vien ateities prognozės – ekstremalias aplinkos taršos pasekmes čia ir dabar matome ne tik kitose šalyse, bet ir savo kieme. Alinantys karščiai, žiema be sniego, vienas po kito skelbiami temperatūrų rekordai – tokios pastarųjų metų lietuviško klimato realijos. Tad įdomu, kas mūsų šalyje laukia ateities kartų: galbūt jos net nebežinos, kaip atrodo sniegas? Apie tai, kokiems orams turime nusiteikti ateinančiais metais ir ar galime kaip nors išsaugoti sniegingas žiemas, kalbame su klimato ekspertais.

Automobilio ir mėsos dėl klimato lietuviai nesutiktų atsisakyti

Pastarieji metai Lietuvoje davė bene ryškiausią signalą, kad klimato kaita spartėja – šiandien ji ne tik matoma meteorologų renkamuose duomenyse, bet ir fiziškai jaučiama kiekvieno iš mūsų. Visiems žinoma, kad intensyvėjanti klimato kaita yra žmogaus keliamos taršos pasekmė – CO₂ emisijų išmetimas į atmosferą stiprina šiltnamio efektą, dėl kurio vis dažniau sulaukiame ekstremalių orų pokyčių.

Kaip tik šia tema neseniai „Telia“ atliko įdomų tyrimą, kuriame pirmąkart Lietuvos gyventojams užduotas klausimas: ko sutiktumėte atsisakyti, jeigu žinotumėte, kad dėl to ateities kartos Lietuvoje galės džiaugtis sniegingomis žiemomis?

Iš maždaug 1000 apklaustų respondentų, 67 proc. atsisakytų dažno naujų daiktų pirkimo, 55 proc. palaikytų pakuočių mažinimą. Tačiau kosmetikos atsisakytų tik kas ketvirtas, o keliavimo lėktuvu – tik kas šeštas. Mažiausiai lietuviai būtų linkę atsisakyti automobilio – tik 9 proc., arba mėsos – 7 proc.

Apklausos metu taip pat paaiškėjo, kad didžioji dauguma ateinančiais metais ketina gyvenime imtis tvaresnių pokyčių, tokių kaip rūšiavimas, elektros ir karšto vandens suvartojimo mažinimas, retesnis naujų drabužių pirkimas ir kita. Deja, 6 proc. respondentų nurodė, kad kitąmet neplanuoja imtis jokių tvarių pokyčių savo gyvenime.

Tačiau tiek sisteminių, tiek asmeninių tvarių pokyčių nebuvimas klimatui negailestingas, o klimato kaitos pasekmės lietuviškiems orams klimatologų prognozėse verčia sunerimti: ateityje ekstremalių oro sąlygų turėsime vis dažniau.

Lietuviškiems orams žodis „rekordas“ jau tapo įprastas

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos klimatologė Viktorija Mačiulytė teigia, jog klimato kaitos pasekmes pirmiausia parodo pakilusi vidutinė metų temperatūra – mūsų šalyje per pastaruosius 70 metų ji pakilo apie 2 laipsnius.

„Lietuvos metinė oro temperatūra vidutiniškai pakilo 2 laipsniais. Atrodytų, labai nedidelis skaičius, jei vertintume per savo prizmę – ar kambaryje 19^oC, ar 21^oC, nelabai tą skirtumą ir jaučiame. Bet kalbant apie klimatą, ir ne tik pas mus, bet ir visame pasaulyje jaučiamą oro temperatūros kilimą – tai yra milžiniškas skaičius“, – sako klimatologė.

Anot jos, klimato pokyčiai ryškiau pastebimi vertinant sezonus atskirai, o labiausiai kenčiančiu sezonu ji įvardija žiemą – jos metu temperatūra kyla labiausiai. Skaičiuojama, kad lietuviška žiema per minėtą laikotarpį sušilo vidutiniškai daugiau nei 3 laipsniais.

Tačiau klimato kaita reiškiasi ne tik temperatūros kilimu, bet ir greitėjančia atmosferos cirkuliacija, kuri lemia ir pasikeitusį kritulių režimą.

„Metinis kritulių pokytis Lietuvoje yra šiek tiek teigiamas – jų nežymiai daugėja. Bet kuo toliau, tuo daugiau matome įvairių sausrų ir ilgų lietingų laikotarpių. Nors bendras kritulių kiekis nežymiai kinta, tačiau per sezoną turime tokį reiškinį – kritulių kiekio persiskirstymą į vieną ar kitą pusę. Todėl vis didesnė tikimybė, kad labai sausus laikotarpius keis labai drėgni laikotarpiai“, – teigia V. Mačiulytė.

Klimatologė pabrėžia, kad iš vienų metų spręsti apie klimato kaitą negalima, tačiau šiuos metus ji išskiria kaip klimato kaitos pasekmių pavyzdį. Šiemet galėjome stebėti net keletą klimato kaitai būdingų bruožų: temperatūrų persiskirstymą, augančią sausrų ir liūčių riziką, kritulių kiekio didėjimą ir intensyvėjimą, kuomet per trumpą laiką iškrenta daugiau kritulių.

„Šie metai iš esmės labai įdomūs. Gegužė buvo pati lietingiausia nuo 1961 metų, birželis buvo antras pagal karštumą, liepa – pati karščiausia nuo 1961 metų, o rugpjūtis irgi vienas lietingiausių per visą orų stebėjimo istoriją. Tai, ką šiemet matėme, yra amerikietiški kalniukai – tai labai karšta, tai labai drėgna, tai labai sausa“, – sako klimatologė.

V. Mačiulytė pažymi, kad intensyvesnė klimato kaita mūsų šalyje stebima paskutinius porą dešimtmečių. „Kiekvienais metais sumušame mėnesio temperatūros ir kritulių rekordus. Žodis „rekordas“ tampa nuolatiniu klimato kaitos palydovu“, – pastebi ji.

Kiekvienas žmogaus vartojimo žingsnis palieka CO₂ pėdsaką

Kaip žinoma, klimato kaitą spartina žmogaus veiklos sukeliama tarša – CO₂ emisijų išmetimas į atmosferą stiprina šiltnamio efektą. Klimatologė pastebi, kad kiekvienas taršaus įpročio pokytis yra labai svarbus, tačiau didesniam efektui būtini ir didesni sprendimai.

„Žmogaus įpročiai turėtų ne tik individualiame lygmenyje keistis, bet ir valstybiniame įmonių lygmenyje. Turime keisti mentalitetą, formuodami aplinkai draugišką požiūrį nuo mažumės. CO₂ emisijų sumažinimas nėra vien automobilio atsisakymas, nors tai ir yra labai puikus variantas. Kiekvienas galėtų mažiau važinėtis automobiliu, pakeisti jį į viešąjį transportą, dviratį, eiti pėsščiomis – galų gale, tai sveika ir pačiam žmogui, ne tik klimatui“, – teigia V. Mačiulytė.

Veiksmingai sumažinti CO₂ emisijų išmetimą į atmosferą padėtų ir vartotojiškumo įpročių keitimas. Dažnas net nesusimąsto, kokia tarši gali būti tam tikros prekės ar produkto kelionė iki žmogaus namų. Šiandien esama programėlių, kurios leidžia pamatuoti, kiek tam tikri mūsų veiksmai turi reikšmės aplinkai, ir dažnas nustebtų pamatęs, kokį kiekvienas žmogaus vartojimo žingsnelis turi CO₂ pėdsaką.

„Būtina mažinti vartotojiškumą, nes kiekviena prekė, kurią nusiperkame, palieka savo CO₂ pėdsaką. Pirkdami vienus produktus, klimatui darome didesnį poveikį, nei pirkdami kitus – pavyzdžiui, prekių iš tolimų kraštų pervežimas yra pakankamai ilgas, todėl savo kasdieniam gyvenime reikėtų rinktis arčiau mūsų esančius maisto produktus ir gamybos prekes“, – pataria klimatologė.

Ateities kartos sniegu Lietuvoje ilgai nesidžiaugs – jis greitai ištirps

Nors paskutinės tendencijos rodo, kad ilgainiui sniego danga Lietuvoje mažėja, V. Mačiulytė įsitikinusi, kad artimiausiais dešimtmečiais su juo neteks atsisveikinti. Vis dėlto, sniego danga ateities kartos ilgai džiaugtis negalės, nes ji greitai ištirps.

„Šiemet sniegas iškrito ir iškart ištirpo, o anksčiau būdavo, kad iškrenta, ir visą žiemą, bent jau mėnesį, stipresnė sniego danga su šaltuku išsilaiko. Dabar sniego dangos mažėja, bet tai nereiškia, kad jos visiškai nebus. Lietuva yra šiaurinėje platumoje, todėl mes turime pakankamą tikimybę ateityje sulaukti šaltesnių orų. Tačiau bendrai žiemos ir toliau šiltės, todėl ilgalaikės sniego dangos nelabai galime tikėtis“, – sako V. Mačiulytė.

Anot klimatologės, ateities kartos gyvens tomis pačiomis klimato tendencijomis, tačiau jos bus kiek ryškesnės, nei matomos šiandien.

„Dėl klimato kaitos iš esmės ir ateityje bus tos pačios tendencijos, kokias turime dabar – klimatas šils, didės kritulių kontrastas, bus periodai, kai ilgesnį laiką lyja ar nelyja, padažnės sausros. Išliks ekstremalių kritulių ir audrų tendencijos, o žiemos ir toliau šiltės“, – teigia ji.

Ekstremalius oro reiškinius sutiksime vis dažniau

Klimato duomenų analitikas ir ekspertas Justinas Kilpys nurodo, kad vidutinė metinė oro temperatūra ir jos kilimas yra vienas pagrindinių klimato kaitos požymių. Anot jo, Lietuvoje ryškiausias nuolatinis temperatūrų kilimas stebimas pastaruosius 40 metų.

„Lietuvoje 2020 metai buvo šilčiausi per visą matavimo istoriją. Pastaraisiais dešimtmečiais vidutinė temperatūra Vilniuje nebuvo aukštesnė nei 8^oC, tačiau pernai turėjome net 9^oC, kas yra labai daug“, – sako J. Kilpys.

Po kylančia vidutine oro temperatūra slypi didžiuliai sezonų skirtumai. Pastebima, kad žiemos šyla dvigubai greičiau nei bet kuris kitas metų laikas. Klimato eksperto teigimu, tai pakankamai akivaizdu ir matoma plika akimi – pavyzdžiui 2019–2020 metų žiema buvo praktiškai be sniego, o kelis kartus iškritęs sniegas iškart ištirpdavo. Be to, tai buvo pirma žiema per visą matavimo istoriją, kai vidutinė žiemos temperatūra buvo teigiama.

Įdomu ir tai, kad šiltnamio efektas turi didesnį poveikį nakties metu – pastebima, kad visais metų laikais naktys tampa vis šiltesnės, o jų temperatūros kaita ryškesnė, nei dienų.

„Klimato ekstremalėjimą pastebime visame pasaulyje, Lietuva – ne išimtis. Daugėja įvairių meteorologinių rekordų ir ekstremalių reiškinių, ir čia viskas sąlyginai paprasta: kuo atmosfera šiltesnė, tuo daugiau energijos. O energija, kaip žinome iš fizikos energijos tvermės dėsnio, niekur nedingsta – ji transformuojasi į kitą energijos rūšį, ir dažniausiai tai būna įvairūs ekstremalūs oro reiškiniai“, – aiškina J. Kilpys.

Ekstremalių oro reiškinių vis dažniau sutinkame ir Lietuvoje. Vienas jų – liūčių intensyvėjimas. Nors metinis kritulių kiekis didėja nedaug, tačiau vasaromis vis dažniau galime pastebėti, kad jei jau lyja, tai trumpai, tačiau labai smarkiai.

„Liūčių intensyvėjimas yra tik vienas iš ekstremalių reiškinių – jų, be abejo, yra ir daugiau. Jei kalbėtume apie škvalus, pastaraisiais metais pasitaiko tornadų. Jie ne tokie galingi, kaip ūžia Amerikoje, tačiau sąlygos jiems susidaryti Lietuvoje dabar yra geresnės. O praėjusi žiema išsiskyrė šlapio sniego apdriba – žiemos metu dažniau stebime trumpą, bet intensyvų šlapią snygį“, – sako klimato ekspertas.

Didžiausia nauda – jei kiekvienas pakeistų keliavimo ir mitybos įpročius

J. Kilpio teigimu, norint sušvelninti klimato kaitą ir ją sustabdyti, pirmiausia reikia reikalauti sisteminių pokyčių, kurie patys savaime neįvyksta.

„Ką mes, kiekvienas asmeniškai, kaip piliečiai, galime padaryti – tai spausti vyriausybę ar miesto merus, kad jie priimtų sisteminius sprendimus, kurie padėtų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus energetikoje, transporte, žemės ūkyje. Tai trys sritys, kuriose yra didžiausia tarša. Kad ir kaip mes stengsimės daryti tą pokytį asmeniškai, jis vis tiek visada bus mažesnis ar net išnyks, jei, sakykime, Lietuvos vyriausybė priima sprendimą vystyti naują dujotiekį su Lenkija. Tai kad ir kiek tu valgytum vegetariškai ar važiuotum dviračiu, tavo tas sumažinimas yra niekinis, palyginus su nauju dujotiekiu“, – pabrėžia J. Kilpys.

Nors sisteminiai pokyčiai duotų didžiausią efektą, klimato ekspertas nenuvertina ir asmeninių žingsnių svarbos suvokiant savo sukeliamą ekologinį pėdsaką – galvojimas apie jį taip pat skatina galvoti ir apie savo miesto ir savo šalies ekologinį pėdsaką. J. Kilpys išskiria 3 svarbiausius pokyčius asmeniniame gyvenime, kurie turėtų daugiausiai įtakos klimato kaitos švelninimui.

„Einant į asmeninę erdvę, ką kiekvienas gali padaryti, tai numeris vienas būtų skridimas lėktuvu. Tarkime, jei du kartus per metus skrendama kažkur atostogauti, tai jau atsisakius vieno iš tų skrydžių CO₂ sumažinimas bus labai ryškus. Antroje vietoje – gyvenimas be automobilio, kai mieste visiškai jo atsisakoma, naudojamasi viešuoju transportu, dalinimosi paslauga ar dviračiu. O toliau eina mityba: jei pereinama daugiau prie augalinio maisto, ekologinis pėdsakas mažėja. Didžiausią neigiamą poveikį turi jautiena, tad nebūtina iškart peršokti į visišką veganizmą, o lengvas žingsnis būtų vietoje jautienos pasirinkti vištieną“, – svarbiausius įpročių pokyčius įvardija jis.

Tiesa, sąmoningumo klimato kaitos atžvilgiu pavyzdžių yra kur kas daugiau – tarp jų J. Kilpys išskiria tokius buitinius sprendimus kaip skalbimą žemesnėje temperatūroje, džiovyklės atsisakymą, rūbų džiovinimą balkone. Nors ekologinio pėdsako kontekste šie žingsniai nebus tokie reikšmingi, kaip atsisakymas skraidyti lėktuvu ar transporto ir mitybos pokyčiai, tačiau jie irgi yra reikalingi.

Ateityje žiema stebins ekstremaliais ir staigiais temperatūrų pokyčiais

J. Kilpys taip pat ramina, kad ateities kartos Lietuvoje tikrai žinos, kas yra sniegas. Anot jo, mūsų geografinė padėtis lemia tai, kad sniego tikrai turėsime, tačiau reikėtų susitaikyti su tuo, kad jis bus trumpalaikis.

„Keičiantis klimatui, tie snygiai gali būti intensyvūs. Pavyzdžiui, vieną dieną intensyviai sninga, o paskui jis iškart ištirpsta. Sniego sulauksime, tik vis labiau mažėja tikimybė, kad turėsime nuolatinę sniego dangą, kaip, tarkime, po Kalėdų susidaro sniego danga, kuri išsilaiko iki vasario mėnesio pabaigos. Tokių žiemų jau ir dabar yra sumažėję“, – sako klimato ekspertas.

Pasak jo, šiandien visi klimato scenarijai rodo, kad žiemos taps vis šiltesnės, ir mes nebeturėsime nuolatinės sniego dangos – ji susiformuos, bet po savaitės ištirps. Be to, turėsime daug atlydžių.

„Bet pats sniegas bus – jis niekur nedings. Net ir blogiausiu scenarijumi, kai tarša labai didelė, ir klimato pokyčiai intensyvūs, pas mus vis tiek išliks tikimybė sulaukti orų, kai temperatūra žiemos metu nukris iki -20^oC. Bet tai nebus šalčiai, kurie tęsiasi kelias savaites, kai žema temperatūra laikosi ilgai. Bus trumpalaikiai, pakankamai staigūs ir ekstremalūs orų svyravimai nuo -2^oC į -20^oC, tada į 2^oC. Panašu, kad sąlygos bus tokios, kad žiemos metu bus daug pokyčių, daug atlydžių“, – sako J. Kilpys.