„Švarus oras, vanduo ir maistas yra esminiai reikalavimai siekiant geros sveikatos. Be jų nėra prasmės kalbėti apie „sveikatą“, – instagrame rašė pasaulinė teniso žvaigždė Novakas Djokovičius, reaguodamas į aplinkosauginius protestus jo tėvynėje Serbijoje. Tiesa, kadangi protestai turi ir daugiau reikalavimų, sportininkas teigė esantis apolitiškas, tačiau sakė nebegalintis tylėti, matydamas neteisybę. Ir jis nebuvo vienintelė šalies įžymybė, išreiškusi paramą protestams.
Aplinkosaugos protestuotojai jau beveik mėnesį kiekvieną savaitgalį blokuoja kelius ir tiltus visoje Serbijoje. Šių akcijų tikslas – bandymas pasipriešinti planams šalyje išgauti litį bei įvesti su šiais planais siejamas referendumų ir ekspropriacijos įstatymų pataisas. Reaguodama į protestus ir šalyje kilusį masinį pasipriešinimą, Serbijos vyriausybė laikinai sustabdė tiek ličio gamybos planus, tiek įstatymų pakeitimų įgyvendinimą. Nepaisant šių pokyčių, šalto ir lietingo oro, praėjusį savaitgalį Belgrade ir kituose šalies miestuose tūkstančiai serbų vėl išėjo į gatves.
Viskas dėl kiniškų investicijų?
Aplinkosaugos grupės ir pilietinės visuomenės organizacijos piktinasi dėl neseniai įvykdytos referendumo reformos, kuri, jų teigimu, nustatydama didelius administracinius mokesčius, iš esmės sustabdys visuomenės iniciatyvas prieš taršius projektus. Jos taip pat nepritaria naujam ekspropriacijos įstatymui, pagal kurį valstybė per aštuonias dienas gali perpirkti privačias žemes.
Protestuotojai nori, kad vyriausybė visiškai panaikintų bet kokią galimybę bendrovėms inicijuoti kasybos projektus. Aplinkosaugininkai teigė, kad ličio, kuris yra pagrindinė elektrinių automobilių baterijų sudedamoji dalis, gavyba daro didžiulę žalą kasyklų ir jas supančioms teritorijoms. Tarša yra ypatingai opi problema Serbijoje – šalis viešojoje erdvėje ne kartą buvo įvardyta kaip lyderė pagal oro užterštumą visoje Europoje. Protestai vyko ne tik sostinėje Belgrade, bet ir antrame pagal dydį šalies mieste Novi Sade, Užicėje, Niše ir kituose šalies miestuose bei miesteliuose.
Matydami kylantį pasipiktinimą ir vis didesnį žinomų žmonių įsitraukimą remiant protestus, Serbijos pareigūnai atšaukė du pagrindinius įstatymus, kurie, pasak aktyvistų, buvo skirti padėti tarptautinei kasybos bendrovei „Rio Tinto“ atidaryti kasyklą ličiu turtinguose šalies vakaruose. Bendrovė „Rio Tinto“ teigia, kad kasykloje ir jos statybos darbuose laikysis visų šalies ir Europos Sąjungos aplinkosaugos standartų. Pasak Vesnos Prodanovič, „Rio Tinto“ seserinės bendrovės Serbijoje „Rio Sava“, direktorės į projektą planuojama investuoti apie 2,4 milijardų JAV dolerių.
Tiesa, pačios Serbijos valdžios institucijos griežtai atmeta tokius kaltinimus ir teigia, kad naujieji įstatymai reikalingi dėl kitų infrastruktūros projektų. Prezidentas Aleksandaras Vučičius teigė, kad dėl „Rio Tinto" kasyklos bus surengtas referendumas. Prezidentas taip pat tikino, kad ličio vaidmuo yra labai svarbus nacionalinėje mineralinių išteklių valdymo strategijoje iki 2030 m. (parlamentas ją patvirtino 2012 m.), o ličio gavyba yra neabejotina investicija. Vučičius sakė, kad nepasirašė prieštaringai vertinamo įstatymo dėl ekspropriacijos, kuris buvo kritikuojamas dėl palankumo „Rio Tinto“ planams. Kritikos susilaukė ir kita Kinijos bendrovė – „Zijin Mining“ – didžiausia Kinijos aukso kasėja ir viena didžiausių šalies vario gamintojų, kuri pradėjo veiklą savo Čukaru Peki vario ir aukso kasykloje Serbijoje. Tikimasi, kad šimtus milijonų siekiančios šios kompanijos investicijos padės Balkanų šaliai tapti antra pagal dydį vario gamintoja Europoje.
Be to, gruodžio pradžioje A. Vučičius sušaukė spaudos konferenciją, kad parodytų Serbijos valstybės santykius su „Rio Tinto“ įforminusius dokumentus, įskaitant 2012 metų dokumentą, kuriuo bendrovei „Rio Sava Exploration“ buvo suteiktas leidimas atlikti geologinius tyrimus ir gręžti žvalgomuosius gręžinius Jadaro vietovėje. Jis taip pat viešai parodė 2017 metų memorandumą, kuris, jo teigimu, nėra įpareigojantis. „Vienintelis sprendimas dėl žemės vientisumo buvo priimtas 2012 m., kai valdžioje buvo buvęs režimas“, – kaltę prieš beveik dešimtmetį Serbiją valdžiausiai vyriausybei vertė A. Vučičius.
Tokie prezidento pareiškimai neturėtų stebinti – ekonominę plėtrą nuolat pabrėžiančiam A. Vučičiui ir jo vadovaujamai Serbijos progreso partijai šie protestai yra ypatingai jautrūs, mat jau 2022 serbai eis prie balsadėžių rinkti naujo parlamento ir šalies prezidento. Nors A. Vučičius ir sėkmingai atlaikė jau ne vieną prieš jį ir jo vadovaujamos Serbijos progreso partijos vedamą vyriausybę nukreiptą protestų bangą, tačiau pastarosios niekada nesulaukdavo tokios ryškios visuomenėje žinomų veidų paramos, kokios sulaukė naujausi aplinkosaugininkų protestai.
Tiesa, vyriausybės sprendimas atsitraukti davė teigiamų vaisių – dalis protestuotojų grupių atsitraukė ir nesiruošia žygiuoti į gatves, nebent vyriausybė vėl grįžtų prie pirminės savo pozicijos.
Europoje – naujos viltys ir kritika
Europos Sąjungos reakcija arba tiksliau jos nebuvimas kiek nustebino regioną tyrinėjančius akademikus. Gruodžio 14 d., šalį dar purtant pasipiktinimui, buvo atidarytas ketvirtasis Serbijos stojimo į ES derybų klasteris. Klasteryje – žaliosios darbotvarkės ir tvaraus susisiekimo klausimai, apimantys keturis derybų skyrius: 14 skyrių dėl transporto politikos, 15 skyrių dėl energetikos, 21 skyrių dėl transeuropinių tinklų ir 27 skyrių dėl aplinkos bei klimato kaitos.
„Šiandien svarbi diena Serbijai, mūsų integracijai į Europos Sąjungą. Tai labai svarbus ir didelis žingsnis bei didelė Serbijos sėkmė“, – apie naujojo klasterio atidarymą kalbėjo Serbijos ministrė pirmininkė Ana Brnabič. Dar gruodžio 8 d. priėmus šį sprendimą šalies sėkme džiaugėsi ir Serbijos ES integracijos ministrė Jadranka Joksimovič. Ji teigė, kad atidariusi šį klasterį Serbija turės papildomą galimybę teikti paraiškas visiems aplinkos apsaugos, biologinės įvairovės atnaujinimo ir oro, vandens bei dirvožemio kokybės gerinimo projektams.
Pozityviai į naujo klasterio atidarymą žvelgė ir ES institucijų atstovai. ES kaimynystės ir plėtros komisaras Oliveris Varhelyi džiaugėsi šalies progresu ir teigė, kad naujojo klasterio atidarymas – dar vienas labai svarbus Serbijos žingsnis narystės ES kelyje. Belgradas sveikinimų sulaukė ir iš Europos Parlamento. „Žaliosios darbotvarkės, aplinkosaugos, transporto ir energetikos skyrių plėtojimas – tai galimybė Serbijai pademonstruoti savo įsipareigojimą Europos ateičiai, kartu prisitaikant prie ES klimato tikslų“, – teigė pranešėjas Serbijos klausimais, Europos Parlamento narys iš Slovakijos Vladimiras Bilčikas.
Ne visi buvo tokie optimistiški
Sprendimas priimtas nepaisant šalį apėmusių protestų dėl aplinkosaugos ir darnaus infrastruktūros vystymo. „Žinia, kad Europos Sąjunga atidarys aplinkosaugos klasterį su Serbija, nors vyksta didžiausi protestai prieš aplinkos niokojimą, siunčia klaidingą žinią. Tai rodo, kad vyriausybė rimtai žiūri į ES ir aplinką, nors taip nėra“, – socialiniame tinke „Twitter“ rašė regioną tyrinėjantis akademikas Florianas Bieberis.
Į Bendrijos sprendimą kritiškai žvelgė ir Europos Parlamento narė iš Vokietijos, žaliųjų partijos atstovė Viola von Cramon. „Klasterio atidarymas nekompensuoja didėjančio susirūpinimo dėl vidaus reformų, demokratizacijos ir žaliosios darbotvarkės trūkumo šalyje. Tai tik pradžia, o sunkus darbas energetinės transformacijos ir klimato kaitos srityje prasideda dabar, bendradarbiaujant su ES“, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė ji, ragindama Serbijos vyriausybę šį klasterį įgyvendinti konkrečiais veiksmais Jadaro slėnyje ir kitose šalies vietovėse.
Visgi „Carnegie“ analitinio centro ekspertas Dimitaras Bechevas, aptardamas aplinkosauginius procesus Serbijoje ir ES galimybes padėti šiai šaliai stiprinant demokratiją, priėjo prie vis dažnesne tampančios išvados – demokratiją stiprinti gali tik patys piliečiai, o ne išorės veikėjai. „Serbijos demokratijos likimas yra jos piliečių rankose. Jei šalis nori pereiti prie demokratinės atskaitomybės, tai bus padaryta ne ES narystės sąlygomis, o veiksmais „iš apačios į viršų““, – teigė jis.
Su Kremliumi kovos prieš „spalvotąsias revoliucijas“
Savo galimybes protestuose įžvelgė ir Kremlius. Gruodžio 3 d. Serbijos vidaus reikalų ministras Aleksandaras Vulinas Maskvoje susitiko su įtakingu Rusijos Saugumo tarybos sekretoriumi Nikolajumi Patruševu, su kuriuo aptartas abiejų šalių bendradarbiavimas saugumo srityje. Visgi nepraleista proga pasiųsti ir politinę žinutę – skelbiama, kad abu politikai sutiko, jog Serbija bei Rusija turi kartu kovoti su „spalvotomis revoliucijomis“.
„Susitikime pažymėta, kad „spalvotosios revoliucijos“ tapo tradicine tam tikrų galios centrų ir šalių politikos priemone, kuria siekiama pakenkti valstybingumui ir prarasti suverenitetą prisidengiant demokratizacija, ir pažymėta, kad laisvos šalys turi tam priešintis“, – apie susitikimo turinį teigiama Serbijos vidaus reikalų ministerijos pranešime spaudai.
Terminas „spalvotoji revoliucija“ buvo vartojamas apibūdinant XXI a. pradžioje vykusių masinių protestų seriją, dėl kurių kartais būdavo nuverčiami režimai buvusioje Sovietų Sąjungoje, buvusioje Jugoslavijoje, Artimuosiuose Rytuose ir Azijoje.
Serbijos politikos apžvalgininko Vuko Vuksanovičiaus teigimu, šiuo susitikimu bandoma delegitimizuoti aplinkosaugininkų protestus Serbijoje. Tai ypatingai svarbu matant, kad A. Vulinas nėra vienintelis politikas kalbantis apie tai, kad šalyje vykstantys protestai yra koordinuojami iš užsienio – panaši retorika buvo naudota ir per 2020 metų parlamento rinkimus vykusius protestus. Be to, V. Vuksanovičius pažymi, jog šis susitikimas turi ir vidaus politikos dedamąją – jo teigimu, A. Vulinas bando pasinaudoti Rusija siekdamas sustiprinti savo įvaizdį ir pozicijas Serbijos vidaus politikoje.