O šie duomenys skelbti dar prieš dviejų populistinių prezidentų – Meksikos Andreso Manuelio Lopezo Obradoro ir Brazilijos Jairo Bolsoanro – išrinkimą.
„Per dvidešimt metų aš dar nesu dirbusi tokioje aplinkoje, niekada, nes visada anksčiau būdavo saugių zonų. Šalys, kurių veiksmus, kaip manėme, lengva prognozuoti, tampa vis sunkiau nuspėjamos“, – sako pasaulinės rizikos vertinimo konsultacijų ir draudimo bendrovės „Willis Tower Watson Plc“ Pasaulinių pretenzijų skyriaus direktorė Claire Simpson.
Kad ir kas lemia šią suirutę – technologijų revoliucija, pajamų nelygybė, civilizacijų susidūrimas ar Vakarų arogancija, tokia tendencija greičiausiai tęsis ir šiais metais. 2019 metais tokios rizikos gali kauptis ir toliau, kiekvienos iš jų atveju neatmetama ir „blogiausio“ scenarijaus tikimybė. Kad būtų lengviau susigaudyti, sudarėme kai kurių svarbiausių momentų kalendorių, suskirstytų pagal temą. Laimingų Naujųjų.
Naujos ginklavimosi varžybos
Gruodžio 4 dieną JAV prezidentas Donaldas Trumpas suteikė Rusijai 60 dienų Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties (INF) sąlygoms įvykdyti. Jungtinės Valstijos perspėjo Rusiją pasitrauksiančios iš svarbios Šaltojo karo laikų branduolinių ginklų kontrolės sutarties, jeigu Maskva per 60 dienų neužtikrins jos sąlygų laikymosi. Anot JAV, Rusijos raketų sistema 9M729 pažeidžia INF sutartį, draudžiančią Amerikai ir Rusijai turėti nuo žemės paleidžiamų raketų, galinčių nuskrieti 500–5 500 kilometrų. Terminas baigiasi vasarį. INF sutartį 1987 metais pasirašė JAV ir tuometė Sovietų Sąjunga ir pagal ją nenumatyta suvaržymų kitoms didelėms karinėms galiūnėms, tokioms kaip Kinijai. Rusija tvirtina, kad jos turimos raketų sistemos nepažeidžia INF sutarties sąlygų.
►Blogiausias scenarijus: JAV pasitrauks iš sutarties, ir Rusija nukreips anksčiau uždraustas raketas į savo Vakarų kaimynes, darydama postūmį ginklavimosi aukštųjų technologijų ginklais varžyboms ir sviesdama politinę „granatą“ NATO pusėn, tuo metu, kai JAV ir Rytų bei Vakarų Europos šalys nesutaria, ar tokiu atveju reiktų skelbti atitinkamas atsakomąsias priemones.
► INF sutarties žlugimo rizika: didelė
► Naujų ginklavimosi varžybų Europoje rizika: vidutinė
Rusija
„Willis Tower Watson Plc“ savo 2018 metų apžvalgoje nustatė, kad didesni jos klientai didžiausių nuostolių patyrė Rusijoje, daugiausia dėl šaliai paskelbtų sankcijų. Tad Rusija patenka į savo atskirą kategoriją. Kremlius galbūt atsisakė savo primygtinių ketinimų plėtoti ryšius su D. Trumpu po to, kai šiems metams baigiantis jis atšaukė du planuotus susitikimus su prezidentu Vladimiru Putinu.
Tokios Rusijos tendencijos kaip kišimasis į užsienio šalių rinkimus ir jos pastangos plėsti įtaką Balkanų bei buvusių Sovietų respublikų regione, regis, ir toliau išliks, kaip ir JAV atsakomųjų sankcijų galimybė. Viršūnių susitikimui, anksčiau numatytam 2019 metais Vašingtone, regis, iškilo pavojus, nors abi šalys dar gali susitikti per artimiausią G20 viršūnių susitikimą, vyksiantį birželį Japonijoje.
D. Trumpo netikėti sprendimai patraukti JAV pajėgas iš Sirijos ir Afganistano, – kaip to jau seniai reikalauja Rusija, – ir artėjantis gynybos sekretoriaus Jameso Mattiso pasitraukimas iš savo posto sulaukė liaupsių iš Kremliaus, bet pareigūnai išlieka skeptiški dėl to, ar įmanoma realiai sumažinti tvyrančią įtampą.
►Blogiausias scenarijus: JAV-Rusijos santykiai peraugs į atvirą priešiškumą, kas atsilieptų ginklų kontrolei ir toms sritims, kuriose abi šalys šiuo metu dar sugeba bendradarbiauti.
► Rizika: didelė
Prekybos karai
90 dienų paliaubos prekybos kare tarp dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų, dėl kurių per neseniai vykusį G20 viršūnių susitikimą sutarė D. Trumpas ir Kinijos prezidentas Xi Jinpingas, baigiasi vasario pabaigoje. Jeigu jos žlugs, JAV tarifai bus padidinti 200 mlrd. dolerių vertės importui iš Kinijos.
►Blogiausias scenarijus: plataus masto prekybos karas, kuris, jeigu iki metų pabaigos peraugs į atvirą kovą dėl strateginio dominavimo, gali pakenkti pasauliniam augimui ir saugumui.
► Rizika: didelė
Be to, iki vasario JAV prekybos departamentas turi nuspręsti, ar automobilių importas kelia grėsmę nacionaliniam saugumui; toks sprendimas leistų JAV taikyti didesnius tarifus automobilių importui, nepažeidžiant Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) taisyklių. Europos automobilių gamintojai, ypač iš Vokietijos, nukentėtų labiausiai. Jau nuo sausio gali prasidėti Jungtinių Valstijų prekybos derybos su Japonija, per kurias galimybės pasiekti susitarimą, manoma, yra didesnės nei su Europos Sąjunga. Todėl Japonijoje vyksiantis G20 viršūnių susitikimas žada būti įtemptas.
►Blogiausias scenarijus: JAV padidins tarifus automobilių importui, taip pakurstydamas didelio masto prekybos karą su Europa. G-20, susilpnintas augančio nacionalizmo, praras savo svarbą.
► Rizika: didelė
Jeigu JAV nesiliaus blokuoti naujų teisėjų skyrimo į PPO Ginčų sprendimo mechanizmą Ženevoje, prekybos organizacija gruodžio 10 d. praras minimalų trijų teisėjų kvorumą, ir šis mechanizmas negalės atlikti savo funkcijų.
►Blogiausias scenarijus: pasaulis praras ginčų sprendimo mechanizmą, būtiną spręsti prekybinius ginčus.
► Rizika: didelė
Karų karai
Jungtinių Valstijų spaudimas Iranui stiprės, po to, kai D. Trumpas pasitraukė iš istorinės 2015 m,. branduolinės sutarties ir lapkritį pakartotinai įvedė vadinamąsias antrines sankcijas tarptautinėms bendrovėms, pažeidžiančioms JAV sankcijas. Tokia strategija, kurią remia Izraelis, Saudo Arabija ir JAE, siekiama išstumti Iraną iš Jemeno, Sirijos, Libano ir Irako ir grąžinti jį prie derybų stalo dėl branduolinės programos. Kol kas pastangos neduoda rezultatų, bet sankcijoms realiai įsigaliojus, 2019-ieji žada tapti gausiais įvykių metais. Egzistuojant tiek daug „karštų taškų“, akivaizdu, kad situacija gali paaštrėti.
►Blogiausias scenarijus: Iranas atnaujins branduolinio kuro gamybą, tuo pakurstydamas įtampos augimą. Spaudžiamas Teheranas bandys blokuoti Hormūzo sąsiaurį, kuriame jis yra rugpjūtį numatęs karines jūrų pratybas ir per kurį kasdien transportuojama 30 proc. pasaulinės žaliavinės naftos.
► Rizika: vidutinė
Šiaurės Korėja 2018 metų pradžioje būtų užėmusi pirmąsias pozicijas bet kuriame pasaulinio saugumo grėsmių sąraše, bet birželį vykęs viršūnių susitikimas tarp D. Trumpo ir Kim Jong Uno prislopino grėsmių spiralę.
Situacija išlieka ganėtinai rami, bet Kim Jong Unas nerodo jokių ženklų, iš kurių būtų galima spręsti, jog jis iš tikrųjų ruošiasi atsisakyti savo branduolinės ar balistinių raketų programos, ir greičiausiai, pasinaudojęs atslūgusia įtampa, jis ir toliau didino branduolinių medžiagų atsargas ir tobulino savo ginklų sistemas. Anot Kim Jong Uno, dėl to, kad derybose nepasiekta pakankamai pažangos, kalti „arogantiški JAV reikalavimai“.
D. Trumpas siekia, kad būtų surengtas dar vienas susitikimas, galbūt sausį ar vasarį. Metinės Jungtinių Valstijų-Pietų Korėjos karinės pratybos paprastai vyksta kovą ir rugpjūtį.
►Blogiausias scenarijus: viršūnių susitikimas žlugs ir atsinaujins situacijos eskalavimo ciklas.
► Rizika: maža
Kiek nuslūgęs konfliktas Rytų Ukrainoje šių metų lapkritį vėl sustiprėjo po incidento Kerčės sąsiauryje, kai Rusijos specialiosios karinės jūrų pajėgos Kerčės pusiasalyje, prie Kremliaus aneksuoto Krymo pusiasalio krantų, apšaudė ir užgrobė tris Ukrainos karinio jūrų laivyno laivus. Rusijos pakrančių apsaugos tarnyba dar nuo balandžio nuolat sulaikydavo komercinius laivus, plaukiančius į Ukrainos komercinius uostus. Griežtos retorikos protrūkiai tarp Kijevo ir Maskvos vargu ar liausis iki Ukrainos prezidento rinkimų, kurie numatyti 2019 m. kovo 31 dieną.
►Blogiausias scenarijus: politinis nestabilumas ir incidentas, kuris peraugs į naują Rusijos-Ukrainos karą.
► Rizika: vidutinė
Afganistanas balandžio 20 dieną rengia prezidento rinkimus. Jungtinės Valstijos, siekiančios pasitraukti iš karo, kuris jau vyksta beveik 18 metų, spartina taikos derybas su islamistų sukilėliais iš Talibano judėjimo. 2001 metais JAV į Afganistaną įsiveržė, kai apkaltino talibus dangstant rugsėjo 11-ąją atakas Amerikoje įvykdžiusius „Al-Qaeda“ kovotojus ir jų lyderį Osamą bin Ladeną.
Vašingtonas taip pat daro spaudimą Pakistanui, remiančiam Talibaną, kad šis bendradarbiautų. D. Trumpo planas perpus sumažinti JAV pajėgas Afganistane, jeigu bus įgyvendintas, gali dar labiau silpninti vyriausybės funkcionavimą ir paskatinti Talibaną imtis dar griežtesnių priemonių.
►Blogiausias scenarijus: karas sustiprės, ir vyriausybė praras dar daugiau pozicijų, Talibanui pasinaudojus JAV pasitraukimu.
► Rizika: didelė
Panašu, kad karas Sirijoje tęsis jau aštuntus metus, nes planuojamas JAV karių pasitraukimas sustiprins prezidento Basharo al-Assado ir jo rėmėjų – Rusijos bei Irano – pozicijas. Turkija atidėjo savo planuotą ataką prieš etinius kurdų kovotojus, kontroliuojančius šiaurės rytų Siriją, po netikėto D. Trumpo skelbimo apie savo planus trauktis iš šalies, bet pažadėjo nugalėti buvusius JAV sąjungininkus.
D. Trumpo sprendimas gali taip pat padėti Iranui plėsti savo pozicijas Sirijoje ir tuo pakurstyti konfliktą su Izraeliu, Rusija gali nutraukti paliaubas, kuriomis ji buvo sutikusi nepulti Idlibo, Sirijos šiaurės vakaruose esančios Idlibo provincijos, paskutinės iš svarbiausių sukilėlių tebekontroliuojamų teritorijų. Paliaubomis siekta duoti Turkijai laiko išvalyti teritoriją nuo džihadistų ir sunkiosios ginkluotės.
►Blogiausias scenarijus: karas eskaluosis į platesnio masto konfliktą tarp regiono šalių, pritraukdamas dar daugiau pabėgėlių į tokias silpnas valstybes kaip Jordanija ir Libanas, taip pat į Turkiją.
► Rizika: didelė
Nigerija rengia rinkimus vasario 16 dieną ir baiminamasi aktyvesnės grupuotės „Islamo valstybė“ (IS) palaikomų „Boko Haram“ džihadistų kampanijos. Nigerijos kariuomenė visomis išgalėmis stengiasi iš naujo įtvirtinti savo kontrolę šalies teritorijoje ir yra patyrusi visą eilę nesėkmių, „Boko Haram“ džihadistams užgrobus karinius postus ir siekiant užimti jų ginklų saugyklas.
►Blogiausias scenarijus: „Boko Haram“ įgaus naujų jėgų, demoralizuotai Nigerijos kariuomenei nesugebėjus apsaugoti balsavimo kabinų ir civilių gyventojų nuo išpuolių.
► Rizika: didelė
Etiopijos užtvanka ir kartu milžiniška hidroelektrinė, kurios 4,8 mlrd. dolerių vertės statybos nuolat vilkinamos, naujausiais duomenimis, turėtų būti paleista eksploatuoti 2019 metų pabaigoje. Egiptas, kuriam ir taip trūksta vandens, paleidus hidroeletkrinę, gali prarasti apie 20 proc. tiekiamo Mėlynojo Nilo vandens. Etiopija nekantrauja pradėti generuoti energiją, siekdama padengti investicines išlaidas. Egipto valdžia ne kartą yra užsiminusi apie galimą karinį sprendimą, bet kol kas laikomasi diplomatinių santykių.
►Blogiausias scenarijus: Etiopija spartins užtvankos projekto darbus, nepasiekusi jokio susitarimo, tuo pakurstydama Egipto reakciją.
► Rizika: vidutinė
Nesantaika Europos viduje
2019 metai gali tapti annus horribilis (lot. – baisūs metai) Europos Sąjungai. Nors Italija, regis, išvengė kol kas Europos Sąjungos baudų dėl perteklinio deficito, trapi koalicija iš dviejų ES atžvilgiu skeptiškai nusiteikusių populistinių partijų Romoje neketina sėdėti rankas sudėjusi. Neatmetama recesijos ir pirmalaikių rinkimų galimybė, panaši situacija jau klostosi Ispanijoje. Pirmą kartą po ilgamečio diktatoriaus Francisco Franco mirties 1975 metais kraštutinių dešiniųjų partija „Vox“ laimėjo vietų Ispanijos regioniniuose rinkimuose. Iškilęs rimtas pavojus Europai kaip visumai.
Prancūzijos ir Vokietijos bankams 2018 metais teko 400 mlrd. dolerių Italijos skolų, palyginti su 115 mlrd. dolerių Graikijos skolų 2010 metais, kai prasidėjo pastarosios šalies skolų krizė.
►Blogiausias scenarijus: galima nauja krizė, kelianti rimtą grėsmę eurui ir euro zonai.
► Rizika: maža
O tada – „Brexit“. Artėja 2019 m. kovo 29 dienos terminas, kai Jungtinė Karalystė pasitrauks iš Europos Sąjungos, o iki šiol nesusitarta dėl išstojimo sąlygų, ir britų parlamentas toks susiskaidęs, jog sunku prognozuoti rezultatą. „Brexit“ vaidmuo itin svarbus. Londonas yra Europos finansų centras, o Jungtinės Karalystės ekonomika yra viena iš didžiausių ES ekonomikų. Anglijos centrinio banko prognozėmis, – beje, keliančiomis nemažai prieštaravimų, – „Brexit“ visoms šalims per penkerius metus kainuos nuo 1,5 iki 10,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) (šiuo metu 2,6 trln. JAV dolerių) atsižvelgiant į tai, kokiomis sąlygomis ES pasitrauks.
►Blogiausias scenarijus: chaotiškas „Brexit“, nepasiekus susitarimo dėl jo sąlygų, o tai reikštų, kad abi pusės patirtų didžiulių ekonominių išlaidų, taip pat būtų padaryta rimta žala bendradarbiavimui saugumo srityje, mėginant įveikti bendras grėsmes.
► Rizika: maža, nors, Anglijos centrinio banko valdytojo Marko Carney‘o žodžiais, vis dar „nepatogiai aukšta“
Trečiasis iššūkis ES siejamas su Europos Parlamento rinkimais. Gegužės 23-26 dienomis vyksiantys rinkimai taps rimtu ES populiarumo išmėginimu. Buvęs D. Trumpo vyriausiasis strategas ir ultradešiniosios pakraipos atstovas Steve‘as Bannonas pažadėjo koordinuoti nacionalistinių partijų kampanijas bloke. Kas yra pagrindinė atsvara šioms jėgoms? Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, kurio reitingai silpsta, ir paskutinę kadenciją einanti Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Be to, spalį baigiasi dabartinio ECB vadovo Mario Draghio kadencija, ir labai daug kas priklausys, kas bus naujuoju ECB prezidentu, Europos Komisijos pirmininku ir Europos Vadovų Tarybos vadovas.
►Blogiausias scenarijus: jei laimėtų populistai, užsitikrinę parlamente pakankamai vietų, kad varžytų teisėkūros procesą ir didintų nacionalistinių jėgų pergalių galimybes visos Europos mastu.
► Populistinių jėgų stiprėjimo rizika: didelė
D. Trumpas
JAV prezidentas šiame sąraše taip pat turi savo kategoriją. Pastarieji dveji metai buvo gausūs įvykių, o 2019-ieji žada būti dar labiau turiningi. Specialiojo prokuroro Roberto Muellerio atliekamo tyrimo dėl numanomo Rusijos kišimosi į 2016 metų JAV prezidento rinkimus išvados gali būti pateiktos pirmojoje metų pusėje.
Jos nebūtinai bus viešinamos, bet, kad ir kaip būtų, jos sukels papildomą sumaištį Baltuosiuose rūmuose, kurie po lapkritį vykusių vidurio kadencijos rinkimų ir gynybos sekretoriaus J. Mattiso bei kitų svarbių politinių figūrų atsistatydinimo užsiims gynybines pozicijas, priešiškai nusiteikusiam Kongresui siekiant naujų tyrimų, įskaitant ir tyrimo dėl D. Trumpo finansų.
Politinė temperatūra per visus ateinančius metus greičiausiai tik kils. Nes tiek D. Trumpas, tiek jo oponentai jau juda 2020 m. prezidento rinkimų kampanijos link.
►Blogiausias scenarijus: politinė aklavietė Vašingtone ir dar stipresnė tviterio „bombų“ ataka jautriais užsienio politikos klausimais siekiant atitraukti dėmesį nuo tyrimo.
► Rizika: didelė
