Aktyvus Putino režimo priešininkas Dmitrijus Bykovas – apie rusų literatūrą ir Dostojevskį: ieškoti kaltų kultūroje – neproduktyvu

Birželio 2 d. Rygoje įvyko susitikimas su emigracijoje šiuo metu gyvenančiu garsiu Rusijos opozicijai priskiriamu intelektualu, literatūrologu, poetu ir rašytoju Dmitrijumi Bykovu. Tai buvo pirmoji D. Bykovo viešnagė Rygoje nuo plataus masto karo tarp Rusijos ir Ukrainos pradžios. Kodėl jis atšaukė 2022 metais suplanuotą renginį? Kokias temas gvildena naujojoje savo knygoje „VZ. Portretas tautos fone“? Kodėl jį pribloškė Baltijos šalių literatūra? Ar tiesa, kad rusų literatūra kalta dėl rusams būdingų imperinių kompleksų? Ar tikrai atsakomybę turi prisiimti F. Dostojevskis ir L. Tolstojus? Ar Rusija kada nors taps normalia šalimi ir kas laukia Rusijos visuomenės? Apie tai – „Delfi“ pokalbis su D. Bykovu.

– Kai televizijos kanalas „Dožd“ neteko licencijos, jūs atšaukėte savo pasirodymą Rygoje, nors iki tol dažnai čia švęsdavote savo gimtadienį – gruodžio 20-ąją. Ar dabar kas nors pasikeitė?

– Tada nutariau, kad po to, kai „Dožd“ neteko prieglobsčio, ir man nedera rengti pasirodymų. Bet nuo to įvykio praėjo nemažai laiko, be to, Rygoje yra tam tikras skaičius žmonių, kuriems, manau, gali būti svarbu ar bent įdomu tai, apie ką ketinu kalbėti. Negana to, tada prieš pat mano renginį buvo išspausdintas ganėtinai nemalonaus kvapelio, visiškai šmeižikiškas paskvilis (kalbama apie Beno Latkovskio rašinį leidinyje „Neatkariga Rita Avize“ („Nepriklausomas ryto laikraštis“), – red. past.). Dabar tokio paskvilio niekas neparašė.

– Pernai rudenį pasirodė jūsų knyga „VZ. Portretas tautos fone“ apie Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį. Nuo knygos išėjimo atsitiko daug įvairių dalykų. Ar jūsų nuomonė apie jį nuo tada pasikeitė?