Šie dokumentai buvo konfiskuoti 2011 metais po JAV komandosų reido Pakistane, per kurį „al Qaeda“ vadeiva buvo nukautas savo slaptoje rezidencijoje.
Tarp paviešintos medžiagos yra Saudo Arabijoje gimusio O. bin Ladeno, vadovavusio teroro išpuolius visame pasaulyje vykdydavusiai grupuotei, dienoraščio puslapių nuotraukų ir vestuvių vaizdo įrašas, kuriame pirmą kartą matyti suaugęs jo sūnus Hamza.
Daug diskusijų sukėlė ir Vašingtono ekspertų grupės, turėjusios prieigą prie dabar jau nebeįslaptinto radinio, pareiškimas, kad šie dokumentai nušviečia miglotus „al Qaeda“ grupuotės ryšius su Iranu.
„Šiandien paviešinti dokumentai... suteikia Amerikos žmonėms galimybę giliau pažvelgti į šios teroristinės organizacijos planus ir operacijas“, – sakė CŽV direktorius Mike'as Pompeo.
CŽV paskelbė 470 tūkst. dokumentų, surinktų po 2011 gegužę JAV karinio laivyno specialiųjų pajėgų (SEAL) narių surengto reido prieš O. bin Ladeno slaptą rezidenciją Abotabade. Per jį „al Qaeda“ lyderis buvo nušautas ir vėliau, anot amerikiečių, „palaidotas jūroje“.
Demokratijos gynimo fondo (Foundation for Defense of Democracies, FDD) mokslininkai Thomas Joscelynas ir Billas Roggio šiuos dokumentus tyrė dar prieš juos paviešinant. Anot ekspertų, dokumentai suteikia naujų įžvalgų apie teroristinę organizaciją.
Vestuvių vaizdo įrašas
„Dokumentai padės atsakyti į mums vis dar kirbančius klausimus apie „al Qaeda“ vadovybę“, – sakė B. Roggio. Rastas Hamzos bin Ladeno vestuvių vaizdo įrašas pasauliui pirmą kartą parodys mylimiausią Osamo bin Ladeno sūnų jau suaugusį. Manoma, kad šis įrašas nufilmuotas Irane.
Anksčiau paviešinta medžiaga, pavyzdžiui, naujienų agentūros AFP 2015 metų gegužę paskelbti laiškai, rodė, kad Osama bin Ladenas ruošė sūnų Hamzą perimti „al Qaeda“ valdymą.
Tačiau panašu, kad po mirtino JAV reido žlugo planai Hamzai atvykti į jo tėvo slėptuvę Abotabade. Manoma, kad šis vyras, kuriam dabar turėtų būti 27–28 metai, tikriausiai tebegyvena Irane.
FDD tinklaraštyje „Long War Journal“ T. Joscelynas ir B. Roggio rašo, kad tarp naujai paviešintų dokumentų yra 19 puslapių „al Qaeda“ ir Irano ryšių tyrimas, parašytas vieno O. bin Ladeno padėjėjo.
Praėjusį mėnesį FDD organizuotame seminare, kur buvo suteikta galimybė anksčiau laiko susipažinti su įslaptintais dokumentais, M. Pompeo pažadėjo paviešinti Abotade rastus dokumentus, susijusius su Irano ir „al Qaeda“ ryšiais.
„Buvo formuojami santykiai, rastą sąsajų. Buvo atvejų, kai iraniečiai dirbo kartu su „al Qaeda“, – sakė žvalgybos agentūros vadovas. – Aptikome sąsajų, kur mažų mažiausiai, buvo susitariama nepersekioti vieniems kitų.“
Ši informacija kelia nerimą kritikuojantiems prezidento Donaldo Trumpo užmojus kovoti su Irano įtaka. Baiminamasi, kad M. Pompeo ir kiti griežtosios linijos šalininkai gali pateikti argumentų agituoti už karą.
Tiksli šių ryšių apimtis ir pobūdis neaiškūs ir kol kas kelia ginčus tarp mokslininkų ir politikos formuotojų.
Viena vertus, Teheranas ir jo pajėgos, daugiausiai sudarytos iš šiitų, Artimuosiuose Rytuose kaunasi su sunitų judėjimais, remiančiais „al Qaeda“ ideologiją.
Tačiau verta pabrėžti, kad Hamza bin Ladenas ir kiti su šia grupuote siejami aukšto rango asmenys tikriausiai yra saugomi ar globojami Irano. Tai leidžia manyti, kad Teheranas ir Osama bin Ladenas palaikė darbo santykius.
T. Joscelynas ir B. Roggio sako, kad viename dokumente aprašoma, kad Iranas kai kuriems „al Qaeda“ „broliams Saudo Arabijoje“ siūlė apmokymų, pinigų ir ginklų – su sąlygą, kad bus atakuojami JAV interesai Persijos įlankoje.
Vis dėl to, iš dokumentų matyti, kad Teheranas ir „al Qaeda“ kartais visiškai nesutardavo, o Osama bin Ladenas kartą rašė Irano aukščiausiajam lyderiui ajatolai Ali Khamenei, reikalaudamas paleisti jo giminaičius.
„Kituose dokumentuose aprašoma, kad „al Qaeda“ pagrobė Irano diplomatą, norėdami priversti apsikeisti belaisviais, – rašo T. Joscelynas. – Osamos bin Ladeno susirašinėjimai atspindi jo ir jo padėjėjų nuogąstavimus, kad Iranas paleidę Hamzą bin Ladeną ir kitus šeimos narius juos seks.“
Atviras konfliktas
„Osama bin Ladenas irgi norėjo kovoti su Irano įtaka Artimuosiuose rytuose, kuri, jo nuomone, yra žalinga“, – sako T. Joscelynas ir B. Roggio.
Kita vertus, mokslininkai sako, kad išnagrinėta informacija leidžia manyti, jog „al Qaeda“ sugebėjo išsaugoti Irano „palaikymo programos branduolį“.
Vis dėlto kai kurie Vašingtone skeptiškai vertina dokumentų paviešinimo motyvus. Anksčiau žvalgybos institucijos yra sakiusios, kad paviešinti jau visi su Osama bin Ladenu susiję dokumentai.
Buvęs CŽA pareigūnas Edwardas Price'as, buvęs ankstesnio prezidento Baracko Obamos nacionalinio saugumo patarėjas, sako, kad nauji dokumentai „neatskleidžia mums nieko, ko iki šiol nežinojome“.
„Twitter“ paskelbtoje žinutėje N. Price'as pateikia nuomone, kad M. Pompeo dokumentus paviešino siekdamas įtvirtinti Irano kaip terorizmo rėmėjo įvaizdį ir kad tai galbūt stumia arčiau atviro konflikto su Teheranu.
„Tokie spendimai perša nuomonę, kad jis (M. Pompeo) elgiasi pagal Busho (Bušo) administracijos taisykles – pabrėžti teroristinius ryšius, siekiant loginio pagrindo režimui pakeisti“, – įspėjo N. Price'as.